Žyminis mokestis yra proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus.
Šiame straipsnyje aptariami atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvoje. Nagrinėsime, kokiais atvejais asmenys gali būti atleisti nuo šio mokesčio, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis ir teismų praktika.
Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai:
- Įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų).
- Padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį.
- Skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys:
- Procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka).
- Procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo).
- Kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.
CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Pavyzdžiui:
- pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl antstolių ir notarinių veiksmų;
- pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą;
- pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais atleidžiamos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas;
- pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla;
- pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose, kuriose skundžiami institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir kt.
CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020, spręsdamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų taikymo už vieną iš dokumentų, kuriais reiškiamas procesinio pobūdžio prašymas, t. y. bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, remdamasis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose (t. y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose) nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje, atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje (CPK 83 straipsnio 2 dalyje) nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
Šios išimtys yra lex specialis (specialioji norma) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. Šiuo teisės aiškinimu Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi ir kai kuriose kitose bylose (žr., pvz., 2020 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-241/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-585/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2020 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje e2-1206-790/2020 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus.
Šioje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies - dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą).
Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas.
Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka:
- bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai - už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo;
- bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.);
- nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planas. Vadinasi, pareiškėjos teikiamas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus.
Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1206-790/2020, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjai terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisingai taikė ir aiškino proceso įstatyme nustatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus, todėl pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas.
Pareiškėja G. R. 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą prašymui bei nuosavybės teises ir visus giminystės ryšius su savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. J.
Skundas buvo pateiktas su trūkumais, nepateiktas banko kvitas, įrodantis žyminio mokesčio sumokėjimą ar motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, prašymas nepasirašytas pareiškėjos, nepateikta prašymo ir jo priedų egzempliorių tiek, kad būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo negalimas.
2011 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus iki 2011 m. Pareiškėjos G. R. Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
Žyminis mokestis
tags: #atleidimas #nuo #zyminio #nuosavybes #atkurimo #bylose