Bendrosios nuosavybės teisė - tai dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Gana dažnai savo noru ar susiklosčius įvairioms aplinkybėms asmenys įgyja bendrą nuosavybę. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokie atvejai pasitaiko gana dažnai, pavyzdžiui, kai namas turtą paveldėjus keliems įpėdiniams.
Deja, praktika rodo, kad bendroji nuosavybė dažniausiai reiškia užprogramuotus konfliktus ir problemas. Neretai praktikoje pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Nesutarimai tarp turto bendrasavininkų - vieni dažniausiai pasitaikančių ginčų nekilnojamojo turto srityje, neretai peraugantys į ilgamečius teisminius karus. Bendrosios nuosavybės atveju visi nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendraturčių valios.
Galima sakyti, kad savininko teisės šiuo atveju apribojamos kitų savininkų. Praktika rodo, kad išsiskyrus nuomonėms ir interesams tarp bendraturčių, kyla įvairūs ginčai. Kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia, t. y. bendraturčiai iš dalies išlieka priklausomi vienas nuo kito net ir nustačius naudojimosi turtu tvarką. Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama.
Viena iš galimų teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio pobūdžio ginčų - naudojimosi daiktu ir konkrečiomis jo dalimis tvarkos nustatymas. Tačiau tik notarinės formos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, gali užtikrinti, kad ji bus privaloma ne tik esamiems, bet ir naujiems daikto bendraturčiams. Susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos galima sudaryti paprastos rašytinės arba notarinės formos. Nesusitarus dėl naudojimosi daiktu tvarkos gražiuoju, ji gali būti priverstinai nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Remiantis LR civilinio kodekso 4.80 str. 1 d., kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir taip atsidalinti nuo bendraturčių. To paties straipsnio 2 dalis numato, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Paprastai tariant, atidalijimo atveju nebandoma nustatyti bendraturčiams naudojimosi turtu tvarkos, o tikslas yra visiškai atskirti konfliktuojančių asmenų nuosavybės teises ir palikti turtą valdyti vienam ar keliems bendraturčiams.
Racionaliausias tokių ginčų sprendimo būdas - atidalijimas iš bendros nuosavybės, kuomet iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atidalijimu užtikrinamas kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir tai pasitarnauja socialinei taikai bei ekonominiam interesui. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne.
Kaip padalinti paveldėtą turtą tarp brolių ir seserų | RMO teisininkai
Turto Atidalijimo Būdai
Yra du pagrindiniai turto atidalijimo būdai:
- Atidalijimas natūra: Kiekvienas bendraturtis atsiskiria jam priklausančią turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų.
- Kompensacija pinigais: Vienam ar keliems bendraturčiams išmokama piniginė kompensacija už jų dalį turte.
Atidalijimas Natūra
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančią turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama.
Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.
Kompensacija Pinigais
Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais. Tokiam turto atidalijimo būdui būtinos šios sąlygos:
- Pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
- Antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz. kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus).
Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija. Vadovaujantis teismų suformuota praktika, kompensacija galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui.
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliams bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą. Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Esminiai Aspektai Atidalijant Turtą
Apibendrinant, turto atidalijimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus kiekvienos situacijos aplinkybių įvertinimo, siekiant užtikrinti teisingą ir proporcingą bendraturčių interesų pusiausvyrą.
Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Bendraturčių sutarimas: Valdymas, naudojimasis ir disponavimas turtu turi vykti bendraturčių sutarimu.
- Teisė į atidalijimą: Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės.
- Susitarimo siekimas: Bendraturčiai turi siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo, bendradarbiaujant ir derinant interesus.
- Teismo įvertinimas: Jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, teismas įvertina kiekvieno iš bendraturčių interesus, remdamasis proporcingumo ir teisingos pusiausvyros principais.
- Įrodymo pareiga: Atidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių.
Atidalijus turtą, bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą.
Pagrindiniai skirtumai tarp naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės:
| Būdas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Naudojimosi tvarkos nustatymas | Bendraturčiai susitaria dėl naudojimosi turtu tvarkos, atsižvelgiant į jų dalis nuosavybėje. | Paprastesnis būdas, nereikalaujantis atidalijimo. | Bendrosios dalinės nuosavybės santykiai išlieka, gali kilti ginčų ateityje. |
| Turto atidalijimas natūra | Daiktas padalijamas natūra, kiek įmanoma be žalos jo paskirčiai. | Užtikrina maksimalų nuosavybės teisių įgyvendinimą. | Ne visada įmanomas dėl turto specifikos ar teisės aktų reikalavimų. |
| Kompensacijos priteisimas | Vienas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais iš kito, kuris perima visą turtą. | Galimas, kai atidalijimas natūra neįmanomas. | Reikalauja teisingos kompensacijos nustatymo, gali būti ginčų dėl vertės. |
Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y. vien tik asmens nenoras dėl turto atidalijimo nereiškia, kad turtas nebus atidalytas.