Astravo dvaro sodyba - vienas išskirtiniausių XIX a. romantizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Šiandien Astravas yra Biržų miesto dalis, įsikūrusi vaizdingoje vietoje - Širvėnos ežero šiauriniame krante, prie Apaščios upės.

Astravo dvaro sodybos istorija apima kelis šimtmečius, pradedant Radvilų valdymu ir baigiant Tiškevičių įtaka. Ši vieta ne tik žavi savo architektūra, bet ir atspindi Lietuvos istorijos bei kultūros raidą.
Dvaro Istorija Nuo Radvilų Iki Tiškevičių
Astravo dvaras pirmą kartą paminėtas 1604 m. Radvilų valdų dalybų akte. XVI a. viduryje kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis Biržų apylinkėse įkurdino totorius ir vokiečius. Vokiečiui Berynui šalia miesto suteikė tuščią žemės sklypą, kurį tada vadino Ostrovoku. Nuo 1617 m. dvaras priklausė Radvilų giminei, Biržų-Dubingių atšakai.
Po Šiaurės karo, kurio metu tvirtovę sugriovė švedai, nusigyvenę kunigaikščiai Radvilos nebegalėjo jos atstatyti. 1811 m. kunigaikštis Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui už 450 000 sidabro rublių. Tačiau tik 1844 m., po ilgų teisminių ginčų, pirkinys buvo įteisintas Tiškevičiams.
Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. Nuo to laiko Biržai ir apylinkės tapo grafų Tiškevičių majoratu, o nuo 1862 m. - Biržų ordinacija, nedaloma grafų valda su paveldėjimo teisėmis. Valdai priklausė 17 dvarų ir 36 palivarkai.
Grafų Tiškevičių Įtaka ir Pertvarkos
Grafas Jonas Tiškevičius Astrave ėmėsi didelių pertvarkų. Pasikvietė vilnietį architektą Tomą Tišeckį su broliais, kurie suprojektavo naujus rūmus ir parengė visos dvaro sodybos rekonstrukcijos planą. Statyboms vadovavo Raudondvario architektas Cezaris Anikinis. Rūmai buvo statomi 1849-1862 m.
Grafas Jonas Tiškevičius finansavo evangelikų liuteronų (1853 m.) ir katalikų (1857-1861) bažnyčių statybas. Įsteigė Biržų valsčių, mokyklą valstiečių vaikams, siekė panaikinti baudžiavą, gerinti baudžiauninkų buitį, skatino juos gyventi moraliai, geriau ūkininkauti, pats pradėjo gaminti dvare alų ir vyną, kaupė meno kūrinių kolekciją.
Jo kūrybingą veiklą nutraukė tragiška mirtis. Grįždamas iš medžioklės su broliu Benediktu į Raudondvarį, 1862 m. rugpjūčio 20 d. važiavo per aukštą Isločės (Minsko gubernija) upės tiltą, tiltas įlūžo, ekipažas įkrito į upę, ir grafas žuvo. Jo palaikai pargabenti į Biržus ir palaidoti katalikų bažnyčios rūsio koplyčioje.
Architektūrinis Ansamblis
Astravo dvaro sodyba laikoma viena ryškiausių XIX a. romantizmo stiliaus ansamblių Lietuvoje. Išsidėsčiusi Širvėnos ežero pusiasalyje, sodybą sudaro įvairūs pastatai ir statiniai:
- Rūmai: Į italų vilą panašūs mūriniai rūmai, pastatyti 1842 ir 1862 metais.
- Malūnai: Du malūnai, iš kurių vienas - vandens malūnas, pastatytas 1867 metais.
- Žirgynas
- Vartininko namelis
- Palivarko namas: Seniausias ansamblio pastatas, datuojamas 1820 metais.
- Tiltas per Apaščią: Arkinis tiltas, primenantis romėnų akveduką, pastatytas 1860 metais.
- Parkas: Įkurtas 1851-1862 metais.
Manoma, kad rūmus projektavo architektas T. Tišeckis. Viduje yra dviaukštis vestibiulis su 8 kolonomis ir medine drožinėta apdaila. Rūmų prieangį puošusios liūtų skulptūros (išlietos XIX a. viduryje Sankt Peterburge; dabar Astrave jų kopijos) nuo 1937 m. stovi prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune.

Kultūrinė Reikšmė ir Paveldas
Astravo dvaras turėjo didelę kultūrinę reikšmę. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka (XV-XVII a. knygos), archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos (XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių).
Nuo 1958 m. Astravas - Biržų miesto dalis. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūtį Astravo miškelyje buvo sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausia žydų. 1918-1940 m. dvaro rūmuose buvo įsikūrusi Biržų kultūros draugija „Mūza“, turėjusi čia savo klubą, biblioteką ir skaityklą.
1923-1924 m. įsteigtas vilnų verpimo fabrikas, 1930 m. išplėstas į linų ir pakulų apdirbimo fabriką. 1924 m. įsteigta pieninė. Astravo dvare 1924 m. buvo įkurta pieninė, vėliau pakulinių maišų, špagato fabrikas, o 1928 m. lininių audinių fabrikas „Siūlas“, kuris veikia ir dabar.
Dvaro Parkas
Astravo rūmus supa puikus peizažinio stiliaus parkas, įveistas 1851-1862 m., kurį supa netaisyklingos formos tvenkiniai su perkasa. Dabar tai senas lapuočių medžių želdynas su erdvėmis. Parke vyrauja augaloti klevai, liepos, uosiai, yra kalninių guobų, paprastųjų ąžuolų, graikinių riešutmedžių, kaštonų, uosialapių klevų.
Parke priskaičiuojama iki 32 rūšių sumedėjusių augalų, ypač daug krūmų - baltauogių meškyčių, geltonųjų žirnmedžių, raukšlėtųjų erškėčių, pilkųjų lanksvų, totorinių sausmedžių, netrūksta ievų ir karklų.
Iš pietų ir vakarų parkas apsuptas ežero, iš šiaurės ir rytų - tvenkinių, į kuriuos atplaukia neršti žuvys iš ežero. Jame gyvena net devynių rūšių šikšnosparniai. Iš jų Branto ir kūdriniai pelėausiai, europiniai plačiaausiai, rudieji nakvišos, šiauriniai šikšniai ir šikšniukai nykštukai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Astravo Dvaras Šiandien
Šiuo metu yra pastatyta nauja užtvanka, o senoji išlikusi tik kaip prisiminimas. 1956-1965 m. Astravo rūmai buvo restauruoti, sutvarkyta parko dalis, 1987 m. atstatytas dvaro sodybą ir Biržų miestą jungiantis pėsčiųjų tiltas per ežerą.
Astravo dvaro sodyba pripažinta respublikinės reikšmės architektūrinio paveldo dalimi. Prieš kelerius metus baigtas atkurti Astravo dvaro sodybos parkas (18 ha), ypač lankomas turistų ir mėgstamas vietinių gyventojų.
Parke įrengti gėlynai, želdiniai ir takai, išvalyti penki tvenkiniai, dalis kanalo. Sutvarkyta krantinė į ežerą. Pagal autentiškus vazų pavyzdžius, esančius Biržų krašto muziejuje „Sėla“, atkurtos ketaus vazos. Parkas apšviestas žibintais. Ežero pakrantėje įrengta daili pavėsinė, pontoninė prieplauka. Vasarą parke įsikuria kavinukė, kur galima pasimėgauti kava ir ledais.
Astravo rūmus supa puikus peizažinio stiliaus parkas, įveistas 1851-1862 m. , kurį supa netaisyklingos formos tvenkiniai su perkasa. Dabar tai senas lapuočių medžių želdynas su erdvėmis.
Rūmuose nuo pokario laikų įsikūrusi fabriko administracija. Atnaujinant parką, šalia dvaro rūmų, archeologai aptiko tikrą lobį - Astravo dvaro valdytojų grafų Tiškevičių indus. Jie visai neseniai grįžo iš restauratorių ir papuošė Tiškevičių ekspoziciją Biržų krašto „Sėlos“ muziejuje, įsikūrusiame Radvilų tvirtovės rūmuose.
Tad artėjant turizmo sezonui, tikrai verta aplankyti Astravo dvaro parką ir pasigrožėti atnaujinta grafų Tiškevičių ekspozicija Biržų pilyje.
Astravo dvaras
Astravo Dvaro Sodybos Elementai
| Elementas | Aprašymas | Pastatymo metai |
|---|---|---|
| Rūmai | Į italų vilą panašūs mūriniai rūmai | 1842, 1862 |
| Vandens malūnas | Vandens malūnas | 1867 |
| Arkinis tiltas | Tiltas per Apaščią, panašus į romėnų akveduką | 1860 |
| Parkas | Peizažinis parkas | 1851-1862 |