Straipsnio tikslas - įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo Lietuvoje probleminius aspektus po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimo dėl šio baudžiamosios teisės instituto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymas vien tik esant pakankamo pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamos veikos būdu, baudžiamajame įstatyme nesant įtvirtintų tokio konfiskavimo privalomų sąlygų, atitinkančių baudžiamojo proceso principus, ne(prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 (teisei į nuosavybę ir jos neliečiamumui) ir 31 (nekaltumo prezumpcijai) straipsniams.
Autorius taip pat ieško atsakymų dėl išplėstinio turto konfiskavimo efektyvumo taikant jį teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje.
Siekiant nurodytų tikslų straipsniui keliami uždaviniai - įvertinti esamą išplėstinio turto konfiskavimo teisinį reguliavimą baudžiamajame įstatyme; identifikuoti kasacinės instancijos teismo praktikos probleminius aspektus taikant šį baudžiamosios teisės institutą; išanalizuoti išplėstinio turto konfiskavimo santykį su nekaltumo prezumpcija bei teise į nuosavybę ir jos neliečiamumu.
Išplėstinis turto konfiskavimas yra gana populiarus klausimas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių publikacijose.
Vienu ar kitu aspektu išplėstinis turto konfiskavimas buvo analizuotas daugelio Lietuvos mokslininkų: išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo tikslai ir prielaidos jį taikyti Lietuvoje (Kavoliūnaitė, 2008); tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai (Bikelis et al., 2014); pakartotinis įtartinos turto kilmės vertinimas - pateisinama viešojo intereso apsaugos priemonė ar žmogaus teisių pažeidimas? (Bikelis, 2020); minimali konfiskuotino turto vertė legalumo ir proporcingumo principų bei racionalios baudžiamosios politikos kontekste (Bikelis, 2022); išplėstinis turto konfiskavimas demokratinėje visuomenėje (Drakšas, 2019); neteisėtu būdu gautų pajamų konfiskavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje (Piesliakas, 2011); turto konfiskavimo teisinės prigimties problemos (Paužaitė, 2007); baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo (Fedosiuk, 2012); neteisėtas praturtėjimas kaip nusikalstama veika: ištakos, kriminalizavimo problema, taikymas, perspektyvos (Pakštaitis, 2013) ir kt.
Iš užsienio mokslininkų darbų paminėtini - turto konfiskavimas Europoje - praeitis, ateitis ir ateities iššūkiai (Boucht, 2019); išplėstinio turto konfiskavimo minimalaus suderinimo ES ribos ir spąstai (Simoato, 2016); konfiskavimo išplėtimas ir jo aspektai ES baudžiamojoje teisėje (Hryniewicz-Lach, 2023) ir kt.
Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta, kad turto, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, konfiskavimas yra privalomas, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė Lietuvos teismų praktikoje taikoma gana retai.
Turto konfiskavimas skiriamas mažiau nei 1,5 proc. nuteistųjų asmenų (Europos Tarybos priemonių prieš pinigų plovimą įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) ir valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) vertinimo ataskaitų išvados).
Remiantis paskutiniu 2023 metų Europolo Europos finansų ir ekonomikos nusikaltimų grėsmės vertinimu, turto suma, kurią teisėsaugai pavyksta konfiskuoti iš nusikalstamų grupuočių, vis dar išlieka mažiau nei 2 proc. metinių pajamų, o likusieji 98 proc. yra panaudojami organizuotam nusikalstamumui finansuoti (European Financial and Economic Crime Threat Assessment, 2023).
Teismų praktika rodo, kad nors šis institutas nacionalinėje sistemoje egzistuoja jau keliolika metų, jis nėra dažnai ar efektyviai pasitelkiamas teisėsaugos institucijų.
Tokios BK 72 straipsnyje įtvirtintos turto konfiskavimo galimybės yra gana siauros ir realiai neatitinka šiuolaikinio nusikalstamumo, o ypač - korupcinių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų - tendencijų.
Daugumai šių nusikaltimų būdingas pakartotinumas ar net versliškumas, taip pat konstatuojamas didelis šių nusikalstamų veikų latentiškumas.
Todėl, taikydama vien tik turto konfiskavimą, valstybė paima savo nuosavybėn tik nedidelę dalį neteisėtai įgytų pajamų.
Tokiu būdu nusikalstamos veikos išlieka pelningos net ir tais atvejais, kai jas padarę asmenys yra nustatomi ir nubaudžiami.
Didelė iš nusikalstamų veikų gautų lėšų dalis toliau panaudojama vykdant organizuotą nusikalstamumą, remiant terorizmą, „plaunant nešvarius“ pinigus bei taip iškreipiant normalią konkurenciją valstybės ekonomikoje (Gutauskas, 2007, p. 69).
Išplėstinis turto konfiskavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme atsirado 2010 metais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 72³, 189¹ straipsniais įstatymas, 2010) kaip vienas iš veiksmingiausių kovos su korupciniais, turtiniais, ekonominiais, finansiniais ir kitais visiems jiems bendro tikslo (gauti kuo daugiau neteisėtų pajamų ir taip praturtėti) vienijamais nusikalstamais būdais - tai padaryti juos ekonomiškai nenaudingus, neapsimokančius.
Iš esmės buvo siekiama įtvirtinti visiškai naują išplėstinio turto konfiskavimo institutą, kuris neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leistų konfiskuoti ne tik įrodžius jo gavimą iš konkrečios nusikalstamos veikos, bet ir tais atvejais, kai kaltininko turtas yra aiškiai neproporcingas teisėtoms tokio asmens pajamoms ir todėl yra akivaizdu, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtais būdais.
Šio instituto atsiradimą, be kita ko, nulėmė Jungtinių Tautų Organizacijos 2000 m. gruodžio 13 d. Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, taip pat Jungtinių Tautų 2003 m. spalio 31 d. Konvencijos prieš korupciją bei 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo nuostatos (Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. 2005 m.
Neabejotinai tokiam baudžiamosios teisės institutui atsirasti turėjo įtakos ir kai kurių užsienio valstybių patirtis.
Kitaip tariant, įstatymų leidėjas, siekdamas inter alia, kad būtų ekonomiškai nenaudinga daryti korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus bei užkirsti kelią tokiomis veikomis valstybei ir visuomenei daromai žalai, pasirinko nustatyti baudžiamajame įstatyme baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą.
Išplėstinio turto konfiskavimo teisinė prigimtis yra nors ir mišraus pobūdžio, tačiau tai ne baudimu pasižyminti, o labiau restitucijai artima priemonė.
Dažnai dar įvardijama kaip „profilaktinė ar apsaugos“ priemonė.
Vis dažniau mokslininkų keliamas klausimas - ar leistinas nebaudžiamojo pobūdžio priemonių (civilinio turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo) taikymas po išteisinimu pasibaigusio proceso dėl baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymo (kuriame kaltinta dėl neteisto praturtėjimo ar turto legalizavimo)?
Anot jų, šis klausimas spręstinas įvertinant įvairias reikšmingas aplinkybes: visuomenės interesą, kad ji būtų efektyviai saugoma nuo pavojingų kėsinimųsi, ir teisinio apibrėžtumo interesą.
Pokyčių programos DaVinci 365® ARCHITECTUS dalyvės Evelinos Trukšinienės atsiliepimas
Išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos ir apibrėžimai
Lietuvoje Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. 2005/212/TVR Pamatinio sprendimo reikalavimai buvo įgyvendinti 2010 m. gruodžio 22 d. priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais įtraukiant 723 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinį turto konfiskavimą.
Tokiu būdu išplėstinis turto konfiskavimas tapo viena iš turto konfiskavimo formų.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės svarba yra dar ir ta, jog atsiranda galimybė ją taikyti tretiesiems asmenims.
Jeigu neegzistuotų išplėstinis turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų kaip reiškinys, tai šis institutas apskritai prarastų savo vertę.
BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Vadinasi, siekiant taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nepakanka nustatyti, kad visas kaltininko turtas ar jo dalis yra įgyta iš neteisėtų pajamų, bet būtina nustatyti pagrindą manyti, jog toks turtas yra įgytas ne bet kokiu neteisėtu būdu, o būtent - nusikalstamu.
BK 723 straipsnyje nėra apibrėžta, ką reiškia formuluotė „nusikalstamu būdu“, tačiau ji naudojama ir kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose - BK 189 straipsnyje „Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“, BK 216 straipsnyje „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“, BK 224¹ straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 2 dalyje, pagal kurią BK 216 striapsnyje nurodytas nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ir netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Darytina išvada, kad BK 723 straipsnio 1 dalies nuostata „yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu“, reiškia, jog turi būti duomenų (įrodymų) manyti, kad turtas yra įgytas iš nusikalstamos (-ų) veikos (-ų).
Tai, kad taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme būdu, akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106-628/2021, Nr. 2K-195-976/2022).
Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu.
Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-222/2022, Nr.
BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padariusiu apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, 2000 m.).
Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.
Vertindami išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą konkrečioje situacijoje teismai turi vadovautis ne tik BK 723 straipsnio nuostatomis, bet ir tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso ir kitais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.
Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
EŽTT taip pat pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą, o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą (2009 m. vasario 5 d. EŽTT sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).
Labai svarbu ir tai, išplėstinis turto konfiskavimas yra viena iš turto konfiskavimo formų, todėl jis turi būti nagrinėjamas ir aiškinamas bendro turto konfiskavimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
Apibendrinant, išplėstinis turto konfiskavimas yra svarbi priemonė kovojant su nusikalstamumu, tačiau jos taikymas turi atitikti Konstitucijos principus, užtikrinant teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso ir asmens teisių apsaugos.
Statistika apie turto konfiskavimą Lietuvoje
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama statistika apie turto konfiskavimą Lietuvoje, remiantis Europos Tarybos ir Europolo duomenimis:
| Šaltinis | Rodiklis | Duomenys |
|---|---|---|
| Europos Taryba (MONEYVAL/GRECO) | Turto konfiskavimo atvejų dalis tarp nuteistųjų | Mažiau nei 1,5% |
| Europolas (EFECTA, 2023) | Konfiskuoto turto dalis nuo nusikalstamų grupuočių pajamų | Mažiau nei 2% |
Šie duomenys rodo, kad turto konfiskavimas Lietuvoje vis dar nėra plačiai taikomas, o didžioji dalis nusikalstamu būdu įgyto turto lieka nepanaudota kovai su organizuotu nusikalstamumu.
tags: #asmens #tesiiu #pazeidiami #fonfiskuiojant #turta