Patalpų klasifikacija pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Pastatų ir statinių gaisrinį saugumą lemia jų atsparumas ugniai, kuris priklauso nuo pagrindinių konstrukcinių elementų degumo ir atsparumo ugniai. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų konstrukcijų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius.

Šiame straipsnyje aptarsime gaisrines patalpų kategorijas, jų klasifikaciją ir svarbiausius reikalavimus, susijusius su gaisrine sauga Lietuvoje. Straipsnis parengtas remiantis galiojančiais teisės aktais ir statybos techniniais reglamentais.

Pastatų ir statinių atsparumas ugniai

Pastatų ir statinių gaisrinį saugumą lemia jų atsparumas ugniai, kuris priklauso nuo pagrindinių konstrukcinių elementų degumo ir atsparumo ugniai. Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra jų sugebėjimas gaisro metu neprarasti ugnies atitvarinių bei laikomosios galios savybių. Statybių konstrukcijų atsparumas ugniai apibūdinamas atsparumo ugniai riba.

Medžiagų degumas ir savaiminis užsiliepsnojimas

Degimu vadiname sudėtingą fizinį-cheminį procesą, kurio metu vyksta greita medžiagų oksidacijos reakcija, išskirdama šviesą ir šilumą. Degimo procese oksidatorius yra deguonis. Tačiau degimas gali vykti chloro, bromo ir kitų oksidatorių terpėje.

Degimo procesui reikalinga degi medžiaga, oksidatorius ir uždegimo šaltinis. Nesant vieno iš jų, degimo procesas nevyks. Ore yra apie 21% deguonies. Remiantis akademiko N. Semionovo teorija, oksidacijos proceso metu iišsiskiria šiluma ir, esant tam tikroms sąlygoms, šiluma išsiskiria vis greičiau. Šis oksidacijos reakcijos proceso greitėjimas ir perėjimas į degimą vadinamas savaiminiu užsiliepsnojimu.

Medžiagų degumo klasifikacija

• Nedegios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje normaliomis atmosferos ir oro sąlygomis neužsiliepsnoja, nedega, nerusena ir neanglėja.
• Sunkiai degios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje užsiliepsnoja, rusena arba suaanglėja ir dega arba rusena veikiant ugnies šaltiniui, o pašalinus ugnies šaltinį degimas ir rusenimas baigiasi. Šių medžiagų ir konstrukcijų sudėtyje yra nedegių ir degiųjų medžiagų.
• Degiosios medžiagos ir konstrukcijos ugnyje dega ir rusena net ir tada, kai pašalinamas ugnies šaltinis. Tai visos organinės medžiagos: mediena, ruberoidas, tolis, drožlių plokštė ir kt. iš jų pagamintos konstrukcijos nepadengtos nedegiomis medžiagomis.

Statybos produktų gaisrinis pavojingumas apibūdinamas degimo temperatūra, masės netektimi, liepsnojimo trukme, išsiskiriančiu šilumos kiekiu, gaisro plitimo ir dūmų susidarymo sparta, liepsnos plitimo greičiu ir pan.

Patalpų kategorijos pagal pavojingumą

Sandėliavimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatai pagal pavojingumą gaisro bei sprogimo atžvilgiu ir gaisrinį pavojingumą, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį ir pavojingumo gaisro bei sprogimo atžvilgiu savybes, taip pat į gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į šias kategorijas:

• Asg: Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
• Bsg: Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
• Cg: Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg.
• Dg: Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
• Eg: Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

Taip pat išoriniai įrenginiai skirstomi į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas.

Statinio konstrukcijų gaisrinis pavojingumas

Statinio gaisrinio pavojingumo klasės žymimos: C0, C1, C2 ar C3. Kuriai klasei priskiriamas statinys priklauso nuo statinių konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių.

Statinio konstrukcijos pagal gaisrinį pavojingumą skirstomos į 4 klases: K0, K1, K2 ir K3. 1 lentelėje pateikiama statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų, iš kurių tos konnstrukcijos pagamintos, degumo klasių.

Statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės

Statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų:

Apribojimai ir išimtys

Yra tam tikri apribojimai ir išimtys, susiję su pastatų priskyrimu atskiroms kategorijoms, atsižvelgiant į patalpų plotą ir įrengiamas automatines gaisro gesinimo sistemas:

• Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2, leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
• Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2, leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
• Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg kategorijos patalpų, leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
• Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto, leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m2) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.
• Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

Gaisro gesinimo priemonės

Gesintuvai ir gaisrinis inventorius parenkamas atsižvelgiant į patalpų plotą, jose vykstančių technologinių procesų pavojingumą gaisro atžvilgiu, taip pat į juose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes. Technologiniuose įrenginiuose gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal technologinius reikalavimus. Kilus gaisrui, kurį galima priskirti įvairioms klasėms, pirmenybė turi būti teikiama universaliam gesintuvui.

Jei patalpoje yra elektros įrenginiai su įtampa, tai ne mažiau kaip 50 % jose esančių gesintuvų turi būti tinkami gesinti elektros įrenginius neišjungus elektros srovės.

Įsigyjant gesintuvus, kurie bus laikomi kompiuterinės technikos, telefono stočių, muziejų, archyvų ir kitose panašiose patalpose, būtina atsižvelgti į galimą gesinimo medžiagos poveikį apsaugomiems įrenginiams, gaminiams ir medžiagoms.

Normuojamas maksimalus atstumas nuo bet kurios vietos patalpoje iki gesintuvų laikymo vietų. Jis priklauso nuo patalpų kategorijos.

Gesintuvų tipai

• Oro-putų gesintuvas (OVP): plieninis indas su 6% putokšlio vandeniniu tirpalu ir specialiu balionėliu užpildytų oru arba azoto dujomis.
• Miltelių gesintuvai (OP): gesinami gaisrai, kurių negalima gesinti putų ir dujų gesintuvais t.y. šarminių metalų.
• Dujinis gesintuvas: užpildomas dažniausiai anglies dioksidu, rečiau azotu. Anglies dioksido gesintuvas (OU) - plieninis balionas pripildytas anglies dioksido dujų ne daugiau kaip 85% baliono tūrio.

Taip pat naudojami drenčerinės, šviesos sistemos, priešgaisrinės mašinos ir priešgaisriniai stendai.

Gaisrinė sauga

Gaisrinė sauga yra dviejų rūšių: profesionali ir savanoriška. Profesionali gaisrinė sauga skirstoma į sukarintą ir nesukarintą. Respublikos miestus iir svarbius objektus nuo gaisrų saugo sukarintos gaisrinės saugos dalys, o rajonus - nesukarintos gaisrinės dalys ir komandos.

Gaisrinės priežiūros darbuotojai vadovauja organizaciniam darbui, rengia gaisrinės saugos normas, taisykles, instrukcijas, propagandos priemones, apmoko ugniagesius, tikrina kaip laikomasi gaisrinės saugos normų ir taisykklių, kaip rengiami civilinių ir gamybos objektų projektai, kaip objektai statomi ir atiduodami eksploatuoti, nuolat vertina veikiančių įmonių ir komunalinių objektų gaisrinę būklę.

Įmonėse organizuojamos savanorių ugniagesių draugovės. Šios draugovės nariai įgyvendina gaisrinės saugos reikalavimus ir dalyvauja gesinant gaisrus. Draugovės aprūpintos gaisrų gesinimo technika ir inventoriumi, o jų pirmininkai turi teisę surašyti protokolus apie gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

Už gaisrinę saugą įmonėse yra atsakingi jų vadovai. Jie organizuoja bendrą vietinę gaisrinę saugą, numato lėšas ir medžiagas gaisrinėms priemonėms, sudaro savanorių ugniagesių draugoves, kontroliuoja jų veiklą, vykdo gaisrinių normų ir taisyklų reikalavimus. Įmonių vadovams suteikta teisė bausti priešgaisrinių taisyklų pažeidėjus.

Už atskirų padalinių (dirbtuvių, sandėlių) ir objektų gaisrinę saugą atsakingi šių padalinių ir objektų vadovai (darbų vykdytojai, meistrai, mechanikai), skiriami įmonės vadovo įsakymu. Įmonėje atsižvelgiant į gamyboss specifiką turi būti parengtos atskirų padalinių ir objektų priešgaisrinės instrukcijos.

Gaisriniai instruktavimai esti dvejopi: įvadinis kai dirbantieji supažindinami su bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis (gaisro gesinimo ir ryšių priemonių naudojimusi), ir darbo vietoje (pirminis periodinis ir papildomas), kai instruktuojama kaip laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių konkrečiame darbo bare. Dirbančiuosius instruktuoja atsakingi už gaisrinę saugą asmenys, remdamiesi priešgaisrinėmis instrukcijomis, patvirtintomis įmonės vadovo. Instruktavimai registruojami specialiame žurnale, kuriame pasirašo išklausiusieji ir instruktavę asmenys.

tags: #asg #bsg #kategoriju #pagal #sprogimo #ir