Renkantis būstą, svarbu atsižvelgti į daugybę kriterijų, kurie užtikrins ne tik patogų gyvenimą, bet ir ilgalaikę investiciją. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis būstą Lietuvoje.
Gyvenimo kokybė ir aplinka
„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, aukštą gyvenimo kokybę galintis pasiūlyti būstas šiandien dažniausiai siejamas su:
- Patogiu susisiekimu (47 proc.)
- Tvarkinga kaimynyste (42 proc.)
- Privatumu (40 proc.)
- Energiniu efektyvumu (34 proc.)
- Gamtos artumu (30 proc.)
Tai rodo, kad miestiečiai kokybišką gyvenimą mieste linkę tapatinti ne tik su techninėmis būsto charakteristikomis, bet ir su jį supančia aplinka. Už būsto patogumus, kuriuos apklausos dalyviai laiko elementais, užtikrinančiais aukštesnę gyvenimo kokybę, kas antras vilnietis primokėtų iki 5 proc. būsto vertės, kas trečias - iki 10-13 proc.
NT agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą daugumai gyventojų labai svarbi šalia namų esanti infrastruktūra - viešojo transporto maršrutai, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys. Jei projekte ar rajone paslaugų pasiūla yra platesnė, ji gali atsverti susisiekimo iššūkius ir ženkliai sumažinti būtinas keliones. „Nuolatinė žmonių migracija mieste vyksta būtent dėl to, kad gyvenamojoje vietoje trūksta reikiamų paslaugų, todėl tenka gaišti laiką automobiliuose ar kamščiuose“, - teigia M. Mikočiūnas.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, anot eksperto, ne mažiau svarbūs kriterijai - kaimynystė ir privatumas. Privatumas pirkėjams dažnai reiškia galimybę jaustis saugiai, turėti asmeninę erdvę, nebūti trikdomiems pašalinių žvilgsnių ar triukšmo. Tai glaudžiai siejasi su architektūriniais sprendimais - užstatymo intensyvumu, butų skaičiumi laiptinėje, garso izoliacija ar langų kryptimis. Be to, žmonės nori gyventi jų socialinį statusą ir požiūrį atitinkančioje aplinkoje, būti apsupti panašių į save. O tai dažnai padiktuoja projekto įvaizdis ar kainodara.
Žaliųjų erdvių ir statinio žalumo privalumai
„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys pažymi, kad tyrime atsiskleidusi aukštos gyvenimo kokybės sąsaja su namų energiniu efektyvumu nestebina. Šiandien plėtojami A++ klasės pastatai, palyginti su senos statybos daugiabučiais, sunaudoja iki 8 kartų mažiau šilumos energijos, o mažesnis jų poveikis aplinkai virsta ir apčiuopiamomis naudomis gyventojams.
Gamtos artumo svarbą šalia namų vilniečiams atskleidęs tyrimas taip pat parodė, jog net 22 proc. jų kokybišką gyvenimą sostinėje sieja ir su vaizdu pro langą, kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis (16 proc.). Nors žaliosios zonos užima net 61 proc. Vilniaus teritorijos - tai miškai, parkai, upių pakrantės ir kiti želdynai - urbanistas, „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų šalia gamtos, arti miesto centro, pasiūla gali mažėti, todėl jų populiarumas kasmet auga.
Eksperto teigimu, svarbu ne tik žalumos kiekis, bet ir jos įveiklinimas - takai, parkai, sporto ar žaidimų aikštelės bei rekreacijos zonos, pritaikytos žmogaus poreikiams. Tokios vietos ne tik leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir stiprina bendruomeniškumą. Todėl vis daugiau kokybiškų projektų planuojama toliau nuo magistralinių kelių ar intensyvių miesto centrų, kur natūralūs gamtos barjerai tampa taip pat ir efektyvia apsauga nuo triukšmo bei taršos.
Vieta ir kaina
Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai, „Eika“ ir Domoplius.lt apklausa parodė, kad dažniausiai pasirenkamas būstas miegamuosiuose rajonuose. Ten ne tik didesnis pasirinkimas, bet dažnai ir aukštesnė kokybė. Pagrindiniu būsto sostinės centre privalumu Lietuvos gyventojai nurodė puikiai išvystytą infrastruktūrą (47 proc.).
Nemaža atsakiusiųjų dalis - 31 proc. - būstą Senamiestyje laiko puikia investicija į ateitį ir mato išliekamąją jo vertę, vos 14 proc. Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, kodėl nepirktų buto sostinės centre, daugiausiai (66 proc. respondentų) pažymėjo didelę kainą. Net 49 proc. nurodė, kad būsto Senamiestyje nesirinktų dėl automobilių stovėjimo vietų stygiaus. Kiek mažiau apklausos dalyvių - 44 proc. - didžiausiu trūkumu įvardino nuolatinį triukšmą ir šurmulį gatvėse.
Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, dėl kurios buto miegamuosiuose rajonuose visgi nepirktų, daugiausia lietuvių - 81 proc. - nurodė prastą susisiekimą su centru ir kitais rajonais, taip pat 62 proc. trūkumu įvardino laisvalaikio praleidimo vietų stygių. Daugiau nei pusei - 51 proc.
Rugsėjį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad ieškodami gyvenamosios vietos, didžioji dalis lietuvių (67 proc.) prioritetą teiktų būsto vietai, o ne jo kokybei ar kainai. Tačiau, pasak "Eikos" rinkodaros ir komunikacijos vadovės Jorūnės Juodžbalytės, esminė šių metų klientų portreto įžvalga - klientai nori patogiai gyventi miesto centre. „Tai absoliučiai atspindi per paskutinius dvejus metus rinkoje susiklosčiusią situaciją. Auga vidutinės ir prestižinės klasės būstų pardavimai, kurie plėtojami miesto centre ar netoli centro. Vilniaus gyventojai pradeda vertinti gyvenimo patogumą mieste - infrastruktūra, mokykla, darželiai, galimybė išsiversti be automobilio, laisvalaikis mieste,“ - privalumus gyvenimo mieste centre vardina J. Juodžbalytė.
Nors rinkoje stebimi akivaizdūs atsigavimo ženklai, nemaža dalis žmonių naujo būsto įsigyti neskuba, o pagrindine to priežastimi įvardija vis dar pernelyg aukštą NT kainą. Kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei du trečdaliai, arba 63 proc. respondentų pareiškė, jog būsto įsigijimą yra nukėlę į ateitį būtent dėl aukštos pageidaujamo būsto kainos.
Net 85 proc. apklaustųjų, planuojančių įsigyti būstą, kainą nurodė kaip svarbiausią kriterijų renkantis būstą. Taip pat svarbūs būsto vieta mieste (73 proc.) ir jo dydis (57 proc.).
Pagrindiniai būsto pasirinkimo kriterijai:
- Kaina - 85,8 proc.
- Namo vieta mieste - 82,8 proc.
- Parkavimosi galimybės - 67,9 proc.
- Suplanavimas - 46,2 proc.
- Balkonas, terasa - 44,6 proc.
- Eksploatavimo mokesčiai - 43,6 proc.
- Vaizdas pro langą - 40,6 proc.
Būsto dydis ir planavimas
Sprendimas įsigyti naujos statybos būstą yra didelė investicija, todėl tinkamo dydžio pasirinkimas tampa svarbia užduotimi. Būsto dydis turi atitikti ne tik dabartinius šeimos poreikius, bet ir būti praktiškas ateityje. Renkantis būsto dydį, pirmiausia svarbu įvertinti savo dabartinius poreikius. Šeimos sudėtis, gyvenimo būdas ir įpročiai yra esminiai veiksniai. Vienišiems žmonėms ar poroms dažnai pakanka mažesnio būsto, pavyzdžiui, vieno ar dviejų kambarių buto.
Vienas svarbiausių aspektų renkantis būsto dydį yra ateities planavimas. Jei planuojate šeimos pagausėjimą, verta rinktis erdvesnį būstą, kuris atitiks būsimas reikmes. NT ekspertai dažnai rekomenduoja rinktis bent vienu kambariu didesnį būstą nei šiuo metu reikia. Toks sprendimas užtikrina, kad ateityje nereikės kraustytis ar atlikti brangių būsto pertvarkymų.
Renkantis naują būstą dažnai kyla klausimas - svarbiau kambarių skaičius ar bendras plotas? Šis sprendimas priklauso nuo to, kaip ketinate naudoti erdves. Šeimoms su vaikais ar tiems, kurie vertina privatumą, daugiau atskirų kambarių gali būti patogesnis pasirinkimas. Vienas iš didžiausių naujos statybos būsto privalumų yra jo modernus planavimas. Šiuolaikiniai projektai dažniausiai yra gerai apgalvoti ir efektyviai išnaudoja kiekvieną kvadratinį metrą. Naujos statybos būstas taip pat leidžia lengviau pritaikyti erdves savo poreikiams.
Nors universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, paprastai rekomenduojama skirti bent 20-30 kv. m kiekvienam šeimos nariui. Jei jūsų šeima susideda iš keturių žmonių, optimalus būsto dydis galėtų būti apie 80-100 kv. m, priklausomai nuo erdvių išplanavimo ir jūsų gyvenimo būdo.
Teisiniai aspektai ir paskirtis
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį. Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų:
- Nekilnojamojo turto mokestis: negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės.
- Šilumos energija ir karštas vanduo: už negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau.
- Patalpos paskirties keitimas: nors egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks.
- Bankų ribojimai: jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, turėtumėte įsivertinti tai, jog bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją. Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt.
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu. Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.