Šaltas oras neturėtų tapti kliūtimi džiaugtis žiemos malonumais lauke. Svarbiausia - tinkamai įvertinti oro sąlygas (ypač jutiminę temperatūrą), tinkamai apsirengti sluoksniais, apsaugoti atviras kūno vietas ir nuolat stebėti savo būklę.
Apranga šaltu oru
Daugelis iš mūsų renkasi viršutinius drabužius pagal metų laiką: žiemą - storą striukę, pavasarį - plonesnį švarkelį, vasarą - lengvą palaidinę. Tačiau realybėje oro sąlygos dažnai neatitinka kalendorinių sezonų. Todėl tinkamas striukės pasirinkimas pagal oro sąlygas, o ne sezonus, padeda išlikti komfortiškiems bet kokiomis aplinkybėmis.
Atsižvelgdami į temperatūrą, vėją, drėgmę ir savo aktyvumo lygį, galite protingai pasirinkti tinkamą viršutinį drabužį, kuris apsaugos nuo gamtos stichijų, bet nesukaustys judesių ir neleis perkaisti. Tinkamas striukės pasirinkimas - tai ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas. Perkaitus rizikuojame sušlapti nuo prakaito ir vėliau sušalti, o nepakankamai šiltai apsirengus - tiesiogiai peršalti.
Sluoksnių svarba
Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas:
- Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos).
- Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą.
- Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“.
Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro).
Žiemos pramogos vaikams. Ką pasakė Kakė Makė?
Oro sąlygų įtaka šilumos pojūčiui
Temperatūra yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių komfortą lauke. Vėjas gali dramatiškai pakeisti mūsų šilumos pojūtį. Meteorologai tai vadina „vėjo šalčio indeksu”. Pavyzdžiui, esant 0°C temperatūrai, bet pučiant 30 km/h vėjui, mūsų kūnas jaučia tarsi būtų -6°C.
Drėgmė - dar vienas veiksnys, galintis drastiškai pakeisti komforto pojūtį. Šaltis drėgnu oru jaučiamas intensyviau nei sausu. Kokybiška striukė su membrana leidžia odai kvėpuoti, tačiau apsaugo nuo išorinės drėgmės.
Vėjo šalčio indeksas (Celsius)
Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Pavyzdžiui, kai vėjo greitis yra 1 m/s, o termometras rodo -17°C, juntamoji temperatūra bus apie -21°C. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C.
Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Šalčio riba vaikams ir kūdikiams
Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui, tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką?
Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę.
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą. Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Saugiausia riba -10°C. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikaus į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje.
Jei lauko oro temperatūra nukrinta žemiau nei -10°C, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20°C.
Kaip aprengti vaiką šaltu oru?
Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys.
- Apatiniai drabužiai žiemą. Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai).
- Lauko drabužiai žiemai. Tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti.
- Pirštinės.
- Batai. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti.
- Sauskelnės.
Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.
Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti.
Veido ir lūpų apsauga
Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Todėl pasirūpinkite lūpų apsauga.
Ką daryti, jei vaikas nušalo?
Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti į šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką.
Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais.
Pirmieji nušalimo požymiai ir veiksmai:
- Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti.
- Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių.
- Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta.
Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių.
Grūdinimas - kaip stiprinti imunitetą
Sveikatos specialistai teigia, kad grūdinimas turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Grūdinamės jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, vos patekę į daug šaltesnę aplinką. Grūdinantis labai svarbu atsižvelgti į amžių ir individualias savybes. Šalto vandens procedūros labai naudingos, tačiau grūdintis reikia nuosekliai. Trumpalaikis šaltis, priverčiantis organizmą gaminti šilumą, gali normalizuoti kūne kylančius uždegimus. Dėl šalčio poveikio suaktyvėja kraujotaka visuose audiniuose - netgi pažeistuose uždegimų. Sergant uždegiminėmis ligomis pavojingesnis ne šaltis, o perkaitimas.
Grūdinimosi būdai:
- Oro vonios gamtoje arba vėdinant patalpas.
- Pėdų mirkymas vandens vonelėse prieš miegą.
- Apsipylimas vėsiu vandeniu.
- Kontrastinis dušas.
- Mankšta lauke.
- Miegoti prie praviro lango.
- Apsitrinti šlapiu rankšluosčiu.
- Vaikščiojimas basomis po žolę, netgi tada, kai žemę aptraukia šalna.
Svarbu prisiminti, kad grūdinimasis yra imuninės sistemos treniruotė ir kūno termoreguliacijos procesų normalizavimas. Tad ilgai mirkti šaltame vandenyje negalima, nes, išsekus organizmo resursams, iš tikrųjų galima peršalti.
Šaltas oras neturėtų tapti kliūtimi džiaugtis žiemos malonumais lauke. Svarbiausia - tinkamai įvertinti oro sąlygas (ypač jutiminę temperatūrą), tinkamai aprengti vaiką sluoksniais, apsaugoti atviras kūno vietas ir nuolat stebėti jo būklę.
Svarbu: Šiame straipsnyje pateikiama bendra informacija.