Planuojant atostogas ar savaitgalį gamtoje, kaimo turizmo sodybos tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Jos siūlo galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio, mėgautis ramybe ir gamtos grožiu. Viena iš tokių vietų, vertų dėmesio, yra Arvydo ir Dalios kaimo turizmo sodyba. Šiame straipsnyje apžvelgsime šią sodybą, jos teikiamas paslaugas bei svečių atsiliepimus.
Keliautojų Nameliai: Alternatyva Tradicinėms Apgyvendinimo Vietoms
Prieš pradedant apžvelgti konkrečią sodybą, verta paminėti keliautojų namelius, kurie yra puiki alternatyva tradicinėms apgyvendinimo vietoms. Tai paprasti, baziniams keliautojų poreikiams pritaikyti pastatai. Viduje keliautojų laukia paprasti baldai, keletas indų, gultai nakvynei, daugumoje - krosnelė ar krosnis.
Keliautojų Namelių Paskirtis ir Principai
Keliautojų nameliai skirti savarankiškam naudojimui, laikantis „palieku gražiau, nei radau“ principo. Tai laikino apsistojimo (vienos ar dviejų naktų) vietos. Tai nėra viešbučiai, kaimo turizmo sodybos ar Airbnb. Konkreti mokėjimo suma už apsistojimą nėra nustatyta, o rekomenduojama yra nuo 10-15 € asmeniui už naktį. Surinktos lėšos skiriamos namelių išlaikymui bei jų tinklo kūrimui.
Kaip Naudotis Keliautojų Nameliais?
Norint atrakinti keliautojų namelį, būtina turėti išmanųjį telefoną su mobilaus interneto prieiga. Nameliai nėra rezervuojami, jie atviri visiems keliautojams. Kiti turi teisę jame apsistoti tuo pačiu metu kaip ir tu, jei tik užtenka vietos ant gultų arba grindų, kilimėliui ir miegmaišiui pasitiesti. Namelio užimtumo internete nepamatysi. Ar namelis tuščias, ar jame yra kitų keliautojų, sužinosi tik nuvykęs (-usi) į vietą.
Bikuškio Dvaras: Istorija ir Kultūrinė Veikla
Dvaro savininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai šiandien tvirtai įsitikinę, kad architektūrinės vertybės, menančios didingus Lietuvos laikus, turi tapti prieinamos visiems Lietuvos žmonėms. Prisiminusi pačią pradžią, D.Gruodienė pripažino, kad šiuolaikinių dvarų valdytojų gyvenimas ne toks romantiškas. Daugelį pastatų reikia restauruoti ir atstatyti, o tai reikalauja kantrybės, energijos, didžiulių lėšų, be to, būtina suvokti kultūros paveldo vertę.
Bikuškio dvaro istorija iš tiesų įspūdinga ir susijusi su labai garsiais žmonėmis. XV amžiuje Binkuškio dvaras priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui, vienam įtakingiausių to meto Lietuvos valstybės veikėjų, Užpalių pilies viršininko sūnui Radvilai Astikaičiui. Vėliau dvaras atiteko liuteronų tikėjimo dvarininkams Drazdauskams.
Taip pamažu Bikuškio dvaras pradėjo garsėti menininkų susibūrimais, koncertais, kūrybinėmis stovyklomis. Per daugybę metų ant Alaušo ežero kranto surengta apie 30 dvimiesčio (Vilniaus ir Kauno) tapytojų plenerų. O ponios Dalios sukviesti meno gerbėjai kasmet vis gausiau apsilankydavo ir įsigydavo paveikslų savo interjerams. Dvaro savininkė patikino, kad būti dvarininku, vadinasi, vykdyti ypatingą misiją. Dvarai turi būti prikelti ir išsaugoti ateinančioms kartoms, juk jie gali tapti puikiausiais ne tik vietinio, bet ir atvykstamojo kultūrinio turizmo objektais.
Tauragnų Kraštas: Gamta ir Istorija
Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 216 km². Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai paminėti 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d.
Tauragnų seniūnijoje veikia Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų E. Utenos kultūros centro Tauragnų skyriuje įsikūręs Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Taip pat skaitytojus kviečia du Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padaliniai - Tauragnų kultūros centre įsikūrusi Tauragnų biblioteka ir Klykių kaime esanti Klykių biblioteka. Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė. Tauragnų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m. ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1934 m.
Tauragno Ežeras: Gylis ir Tyrimai
Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė - 60,5 m - Tauragno ežere buvo išmatuota dar XX a. pirmoje pusėje. 2007 metais buvo atlikti kartotiniai Tauragno ežero batimetriniai tyrimai. Didžiausias ežero gylis - tai skirtumas tarp vandens lygio ir žemiausios dugno altitudės. Abu šie dydžiai gali būti nustatomi pagal skirtingas metodikas, tad didžiausio ežero gylio kaitą lemia ne tik aplinkos sąlygų, bet ir tyrimo metodikos nevienodumai.
2007 metais atliktais batimetriniais tyrimais nustatyta didesnė Tauragno ežero gelmė, negu išmatuotoji 1933 metais. Labiausiai tikėtina, kad tokius nevienodus Tauragno didžiausios gelmės matavimo rezultatus lėmė matavimų metodikos skirtingumai.
Dusetų Dailės Galerija: Meno Židinys
Kaip ne vienas žmogus įvardino renginio metu, Dusetų dailės galerija gimė iš vizijų ir svajonių, bet su bendraminčių ir Zarasų rajono valdžios palaikymu bei paties Alvydo užsispyrimo dėka puikiai gyvuojanti ir šią vasarą švęsianti jau trisdešimtąjį gimtadienį!
Dusetų seniūnijos seniūnas Darius Steponavičius Alvydui Stauskui įteikė didžiulę simbolinę paletę su joje atspausdintu dailininko tapybos paveikslu ir sveikinimu visų dusetiškių vardu: „Dusetų krašto gamta ir dvasia atsispindi Jūsų kūryboje. Drobėse atgyja ežerų ramybė, miškų žaluma ir žmonių gyvenimo istorijos. Jūsų talentas - tai ne tik spalvų dermė, bet ir ypatingas ryšys su gimtąja žeme. Tegul ši paletė tampa naujų sumanymų pradžia, kur kiekviena spalva liudytų apie neblėstantį kūrybos džiaugsmą. Linkime, kad Dusetų dangus visada įkvėptų Jūsų meną, o kiekvienas potėpis gimtų iš širdies šilumos.
Kolegos dailininkai, bendražygiai, kartu įkūrę Dusetų dailės galeriją - Romualdas Pučekas ir Eugenijus Raugas - džiaugėsi, kad Alvydas neišvyko, liko gimtinėje. R. Pučekas, pirmasis Alvydo dailės mokytojas: „Važiuoju per Lietuvą ir matau - štai Stausko gamtovaizdis, štai jo motyvas. Alvydas atėjo iš gamtos ir sugrįžta į tą pačią gamtą su savo kūryba. Tai didelis laimėjimas. Džiaugiuosi ir jo organizaciniais pasiekimais, kurie ne menkesni nei kūryboje.
Renginiai ir Parodos
Zarasų krašte nuolat vyksta įvairūs renginiai ir parodos. Pavyzdžiui, Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje vyksta Marijos Šileikaitės-Čičirkienės jubiliejinė fotografijos paroda "....iš spalvotų dienų...". Taip pat vyksta kino seansai, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Zarasų krašto muziejuje organizuojami edukaciniai užsiėmimai, skirti krašto istorijai ir tradicijoms pažinti.
Štai keletas pavyzdžių:
- Spalio 6 d. Kviečiame į Smalvų kaimo „Kraštiečių“ šventę!
- Filmo „ŠVENTASIS“ seansas. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje. Pradžia - 19:00.
- Koncertas „SADŪNAMS“ - 20. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje.
- Edukacinis užsiėmimas Zarasų krašto muziejuje ,,Vakarojant prie arbatos puodelio...“ - 13 val.
Šie renginiai suteikia galimybę ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir geriau pažinti krašto kultūrą ir istoriją.
| Renginys | Vieta | Data ir Laikas | Kaina |
|---|---|---|---|
| Marijos Šileikaitės-Čičirkienės paroda | Kultūros centras Dusetų dailės galerijoje | 2018 m. spalio 13 d. | Nėra duomenų |
| Filmo „ŠVENTASIS“ seansas | Kultūros centras Dusetų dailės galerijoje | 19:00 | Nėra duomenų |
| Koncertas „SADŪNAMS“ | Kultūros centras Dusetų dailės galerijoje | 20 | 10 Eur |
Planuojant kelionę į Zarasų kraštą, verta pasidomėti vietos renginiais ir parodomis, kurie praturtins jūsų patirtį ir leis geriau pažinti šį unikalų regioną.