Straipsnyje nagrinėjamos sudėtingos žemės įsigijimo aplinkybės Kauno rajone, atskleidžiant nuosavybės atkūrimo procesų vingius ir verslininko Šarūno Matijošaičio veiklą šiame kontekste.
Kauno rajono žemėlapis
Nuosavybės Atkūrimo Procesas: Skaudulys ir Galimybės
Tris dešimtmečius užsitęsęs nuosavybės atkūrimo procesas sovietmečiu nusavintą turtą grąžino toli gražu ne visiems pretendentams.
Visgi netrūksta ir kitokių istorijų - kai žmonės nuosavybę atgauna palyginti greitai ir sklandžiai, bet netrukus ją už menkus pinigus perleidžia kur kas turtingesniems ir įtakingesniems šeimininkams.
Būtent per nuosavybės atkūrimo procesus Ponia A., jos brolis ir sesuo įgijo teisę į didelius plotus žemės - pradedant itin vertingais sklypais Vičiūnuose ar keliolika hektarų Molėtų krašte ir baigiant dideliais plotais miško Ignalinoje ar lopinėliu žemės Svencelėje, ekstremalaus sporto entuziastų pamėgtame Pamario kaime.
Tačiau viso to ji nebeturi, kaip neturi ir jokio nuosavo nekilnojamo turto.
„Aš čia augau, čia visur mano bėgiota. (...) Čia man brangus kampas. Aš ir dabar vis tik galvoju, kad čia vis tik mano. Jeigu būtų teisybė, būtų mano“, - atsiduso R. Rimvydas biurokratams dešimtmečius įrodinėjo savo teisę į nuosavybės atkūrimą.
Per tą laiką buvusioje jo šeimos žemėje suvešėjo miškas, dėl to žemė pripažinta negrąžintina.
O valstybės siūlomos kompensacijos - tiesiog juokingos.
Anot R. Gursko, pasiūlytos kompensacijos dydis siekė apie 4000 eurų už hektarą.
„Man jisai pasakė, kad jis dirbo NŽT ir dabar atėjo pas mane išvados prašyt, kad aš jam parduočiau. Ir jisai to neslėpė“, - vieno tokio tarpininko bandymus „išpirkti“ teisės į žemės atkūrimą išvadą prisiminė R.
Tokių istorijų - daugybė.
Nuosavybės atkūrimo procese įstrigo aibė žmonių, turėjusių teisę į sovietmečiu nusavinto turto grąžinimą, bet nepešusių nieko.
Ponios A. Istorija: Nuo Žemvaldės Iki Uzufrukto
„Klausinėkit pas poną Matijošaitį“, - taip į žurnalistės klausimus reagavo senyva moteris iš Kauno.
Ši mažoje trobelėje besiglaudžianti pensininkė dar neseniai galėjo vadintis viena didžiausių laikinosios sostinės žemvaldžių, mat disponavo dešimtimis hektarų žemės gimtuosiuose Vičiūnuose, Molėtų ir Ignalinos rajonuose.
Ponia A. - taip šią moterį paprašė vadinti Šarūnas Matijošaitis, laikinosios sostinės tarybos narys ir vienas iš dviejų Kauno mero sūnų.
Šios istorijos ištakos - Vičiūnuose, Kauno mero ir jo šeimos gimtinėje.
Matijošaičių kaimynystėje gyveno ir Ponios A. tėvas.
Visgi vičiūniškis mirė taip ir nesulaukęs teisingumo, o kuklų jo turtą paveldėjo trys vaikai - Ponia A. bei jos brolis ir sesuo iš kitos tėvo santuokos.
NŽT pateiktais duomenimis, praėjus porai metų po tėvo mirties, trys kauniečiai tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu susigrąžino du sklypus Vičiūnuose - apie 60 arų plotą.
Registrų centro „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams pateiktais duomenimis, tuokart Matijošaičiai sumokėjo visai padorias sumas.
V. Matijošaitis už arą Vičiūnuose mokėjo po 2,5 tūkst. eurų, o Š. Matijošaitis - po 9,1 tūkst. eurų už arą.
Praėjus kone dešimtmečiui, trijų kauniečių nuosavybės atkūrimo reikalai pradėjo klotis kur kas geriau.
Taip Poniai A. ir jos artimiesiems pavyko atsikurti didelius plotus žemės tiek Kaune, tiek kitose savivaldybėse.
Bet žemė trijų vyresnio amžiaus kauniečių rankose neužsibūdavo: tuoj po atkūrimo, ji paprastai būdavo perleidžiama Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei Rasai Matijošaitienei, o pavieniais atvejais - tik Š.
Negana to, dalį atkurtų žemių Ponia A.
Kauno meras V. Matijošaitis pokalbyje su „Sienos“ ir „Kas vyksta Kaune“ žurnalistais patvirtino nuo seno pažįstantis tiek Ponią A., tiek jos šeimą - savo buvusio kaimyno Vičiūnuose atžalas.
„Visi vieni kitus pažįsta, senieji gyventojai, ir jie vienas kitu pasitiki“, - teigė V.
Norėjome apie pasitikėjimą kaimynais pasikalbėti ir su Ponia A. bei jos artimaisiais.
Susitikus su jos brolio sūnumi, vyriškis nurodė, kad nei jis, nei jo tėvas sandorių su Matijošaičių šeima nekomentuos.
O Ponią A. radome tuoj po Antrojo pasaulinio karo pastatytame buvusiame jos tėvo name, kurį ji 2020 m.
Mero sūnus pagyvenusiai moteriai suteikė uzufrukto teisę, kuri leido neatlygintinai naudotis buvusiais tėvo namais.
Nors su mero sūnumi, oficialiais duomenimis, moteris sudarė aibę žemės pardavimo sandorių, jokio nuosavo nekilnojamojo turto (NT) Ponia A. neturi.
„Atleiskit, bet aš jums nieko negaliu pasakyt. - atsiprašė Ponia A., o paklausta ar jai buvo sumokėta, tiek, kiek rodo Registrų centro pateikti duomenys, senjorė tepasakė. Pats Š.
„Ponia A. - garbaus amžiaus, tačiau puikios sveikatos, tvarkinga, atvira ir šviesaus proto moteris.
Ji gyvena kaimynystėje.
Daugelį metų palaikome draugiškus, kaimyniškus santykius - kai reikia, padedu ir žolę nupjauti, ir seną, virstantį ant namo medį sutvarkyti.
Puikiai sutariame tiek su p. A., tiek su jos artimaisiais - broliu ir sese, kurie taip pat garbaus amžiaus, tvarkingi ir dori žmonės.
Š. Matijošaičio Žemės Ūkio Sandoriai
Būtent Š. Matijošaitis iš Ponios A., jos brolio ir sesers supirko dešimtis hektarų žemės Kaune ir Molėtuose, už šį turtą neretai mokėdamas šviesmečiais nuo rinkos realijų atsiliekančias sumas.
Visa tai Š. Matijošaičiui leido įsisenėjęs nepriklausomos Lietuvos skaudulys - sovietmečiu nusavinto turto atkūrimo procesas.
Dalis Š. Matijošaičio supirktų sklypų buvo suformuoti Kauno miesto savivaldybės, kurią kontroliuoja jo tėvo vadovaujamas judėjimas „Vieningas Kaunas“.
Nors iš pensininkų supirktų žemių įsigijimo kainos stebina rinkos ekspertus, Š. Matijošaitis nesijaučia ką nors nuskriaudęs.
Priešingai - jis tvirtina besirūpinantis Ponios A. gerove.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Š. Matijošaitis ir su juo susiję asmenys yra tarp sėkmingiausiai atkurtas žemes supirkinėjančių interesų grupių visame Kauno regione.
Tai patvirtina tiek Š. Matijošaičio, tiek jo vadovaujamo šeimos verslo sandoriai.
Ilgu metus žemės nuosavybės atkūrimo klausimus kuravo apskričių viršininkų administracijos.
Likvidavus apskritis, šią sritį perėmė NŽT.
Visgi procesas buvo sudėtingas, kadangi laisvos žemės plotai buvo riboti ir daugeliu atvejų nebuvo galimybių nuosavybę atkurti ten pat, kur asmenys ar jų artimieji turėjo sovietmečiu nusavintą turtą.
„Savivaldybė (...) atrenka laisvus sklypus, į kuriuos gali būti atkuriama nuosavybės teisė.
NŽT teritoriniai padaliniai (...) sudaro pretendentų atkurti nuosavybės teisę eiles, nagrinėja jų prašymus, priima sprendimus, kokiu būdu bus atkuriama nuosavybės teisė.
Nes galimi įvairūs būdai - tiek natūra, tiek kompensuojant, tiek parenkant konkrečius sklypus“, - aiškino R.
Poniai A. ir jos artimiesiems pavyko atsikurti tik dalį jų tėvui priklausiusios žemės Kaune.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, dauguma trims pagyvenusiems kauniečiams sugrąžintos žemės laikinojoje sostinėje - tai 2015-2020 m. periodu suformuoti sklypai.
Ir visus juos įsigijo Š.
Registrų centro duomenimis, sklypai Vičiūnuose mero sūnui dažnai buvo parduodami praėjus keliems mėnesiams po nuosavybės atkūrimo Poniai A. ir jos artimiesiems.
Ir Kauno savivaldybės vaidmuo čia tikrai reikšmingas, mat žemės Poniai A.
Šią istoriją dar 2022 m. nagrinėjo LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė.
Po LRT tyrimo veiksmų ėmėsi tiek teisėsauga, tiek Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo.
Kaip nurodo STT Tyrimų koordinavimo skyriaus vadovė R.
„Buvo nustatyta keletas susijusių korupcinių rizikų.
Visų pirma, paminėčiau [rizikas dėl] savivaldybės sprendimų, kokia yra ta laisva žemė, kuri galėtų būti naudojama atkūrimui. (...) Buvo ši rizika įvardinta, buvo nustatyta, kad yra reglamentavimo stoka.
Korupcinės rizikos ir procedūrų nebuvimas - tik viena medalio pusė.
Kita - tai kainos, už kurias Š. Matijošaičiui pavyko įsigyti visus Poniai A.
NT registro duomenimis, 2015 m. Ponios A. tėvo vardu atkurta nuosavybė į maždaug 10 arų žemės sklypą Vičiūnuose, Kruonio gatvėje.
Ponia A., jos brolis ir sesuo šį turtą oficialiai paveldėjo 2016 m. vasarį ir, nepraėjus nė menesiui, sudarė turto pardavimo sutartį su Š.
Registrų centro pateiktais duomenimis, už didžiąją dalį šio sklypo (apie 9 arus) pirmą kadenciją dirbančio mero sūnus sumokėjo 11 tūkst. eurų, t.y. po maždaug 1,2 tūkst. eurų už arą.
Vėlesniais metais Š.
2017 metais mero sūnus iš Ponios A. įsigijo 1,5 hektaro žemės Vičiūnuose, kurios didžiąją dalį sudarė želdynų paskirties plotai, o apie 18 arų užėmė gyvenamoji paskirtis.
2019 metais Š. Matijošaitis iš pensininkės įgijo dar 102 arus Nemuno pakrantėje atkurtos žemės, sumokėdamas 10 tūkst.
O 2020 m., jau eidamas Kauno tarybos nario pareigas, mero sūnus iš ponios A. perėmė dar kelis susisiekimo paskirties sklypus ir dalį žemės, ant kurios stovėjo Ponios A. tėvo trobelė.
Su sandorių statistika supažindinome NT portalo Aruodas.lt vadovą Artūrą Mizerą.
„Kainos [buvo] tarp 9-13 tūkst. eurų už arą“, - sakė A.
Paklaustas, ar pirktų žemę Vičiūnuose po 400 eurų už arą, pašnekovas neslėpė nuostabos.
„Suabejočiau pasiūlymo tikrumu“, - teigė A.
Čia reikia pažymėti, kad Š. Matijošaitis iš Ponios A. daugeliu atvejų supirko ne gyvenamosios paskirties žemes.
Visgi daugelio sklypų paskirtis buvo pakeista nepraėjus nė metams po to, kai žemes supirko mero sūnus.
Ponios A. ir jos artimųjų vardu atkurta žemė ties Vičiūnais nesibaigia.
Dalis nuosavybės atkurta ir kitose savivaldybėse.
Pavyzdžiui, taip Ponia A. tapo keliolikos hektarų žemės savininke ežerais garsėjančiame Molėtų krašte.
Ir čia atkurta žemė netrukus perleista Š. Matijošaičiui.
2017 metais politikas iš Ponios A. ir jos artimųjų įgijo daugiau nei hektarą jiems atkurtos miško paskirties žemės Molėtų krašte.
Oficiali nuosavybės įregistravimo priežastis - dovanojimo sandoris.
2019 m. rudenį Š. Matijošaitis iš Ponios A. perėmė daugiau nei 13 hektarų senjorei atkurtos žemės Molėtų rajone.
Bendra sandorio vertė, Registrų centro pateiktais duomenimis, sudarė 10 tūkst. eurų.
Arba maždaug 7,5 euro už arą.
2021 m. Aruodas.lt vadovo A.
Sandorio naudą mero sūnui gerai atspindi šiuo metu Aruodas.lt esantys jo žemių pardavimo skelbimai.
Mat dalis iš Ponios A. supirktų žemių pardavinėjama, prašant maždaug 10 tūkst.
Įskaitant Ponios A. ir jos artimųjų padovanotą hektarą miško, Š. Matijošaitis iš trijų senjorų įgijo apie 15 hektarų žemės Molėtų rajone, išleisdamas kiek daugiau nei 11,5 tūkstančių eurų.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, Kauno tarybos narys jau spėjo realizuoti nemažą dalį Molėtų krašte įgyto turto.
Pardavęs apie trečdalį Molėtų rajone iš ponios A. ir jos artimųjų įgytų žemių politikas uždirbo beveik 150 tūkst.
Daugiau nei penktadalį Š. Matijošaičio gautos sumos - 27 tūkst. eurų - sudaro pajamos pardavus 54 arus žemės, kurią politikas iš Ponios A.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai Ponia A.
Tarp Ponios A. valdytų sklypų - ir nedidelis plotelis žemės Pamario krašte, ekstremalaus sporto mėgėjų pamėgtoje Svencelėje.
Šis turtas dabar priklauso Š. Matijošaičiui, įgijusiam ir didesnį gretimą sklypą.
O žemę iš Ponios A.
Nedidelį maždaug 10 arų sklypą, besiribojantį su Kuršių mariomis, mero sūnus dovanų gavo 2017 metais, tuoj po to, kai jis tapo Ponios A. nuosavybe.
Netrukus politikas įsigijo ir didesnį gretimą sklypą - dar 36 arus, kurie keleriais metais anksčiau buvo atkurti kitam privačiam asmeniui.
Taip Š.
Paaiškinimai ir Teisiniai Aspektai
Kodėl trys pensininkai jam dovanojo žemes, Š.
Situaciją su Ponia A. „Ji neturi vaikų ar kitų artimų giminaičių (be brolio ir sesers, kurie taip pat yra garbaus amžiaus).
Įsisukus žemės nuosavybės atkūrimo procesui, p. A. Suprasdamas situaciją, paraginau p. A. apie turto pardavimą kalbėtis kartu ir su savo artimaisiais, todėl dėl žemės įsigijimo pokalbiai visada vykdavo tarp manęs ir jų visų trijų.
Nenorėjau, kad susidarytų įspūdis, jog aš inicijuoju žemės pardavimą ar kažkaip bandau paveikti p. A. Žemės sklypų pardavimo kainą man pasiūlė pati A.“, - nurodo Š.
Žinomas verslininkas patikino taip pat atsiskaitęs su visais trim pagyvenusiais kauniečiais.
„Poniai A. ir jos artimiesiems sumokėjau tą kainą, kurios jie prašė.
Mano sumokėta kaina, mano žiniomis, buvo didesnė nei jiems siūlė NŽT“, - teigia Š.
Pelningus iš pensininkų įgyto turto pardavimo sandorius Š. „Kad turto vertė keičiasi bėgant laikui (...), o ypač pastaraisiais metais, manau, nieko nuostabaus ar neįprasto.
Turto vertė kyla ir dėl mano padarytų investicijų - buvo įrengta infrastruktūra, sklypai išvalyti, nupirkti greta esantys sklypai, perjungti, perdalinti, susiderinta dėl servitutų privažiavimui prie sklypų, pakeistos per sklypus einančio kelio vietos, šlapi sklypai pakelti, buvo rengiami detalieji planai ir pertvarkymo projektai ir t.t.“, - vardijo Kauno tarybos narys.
Politikas akcentuoja, kad jį atkuriamų žemių supirkėju pasirinko pati Ponia A.
Ir čia verta atkreipti dėmesį į tai, kas ir kaip Poniai A. „Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, prieš Š. Matijošaičio supirktų žemių atkūrimo nemaža dalimi prisidėjo teisininkė Simona Morkūnaitė, darbo santykiais susijusi ir su „Vičiūnų“ grupe.
Jos ryšį su šeimos verslu patvirtino ir meras V.
„Tai nėra jokia korupcija - tiesiog žinojimas, su kuo dirbti ir kur tą informaciją rasti. (...) Atkūrimas yra kaip vertybiniai popieriai.
Įstatymas leido žemę kilnoti.
Skamba keistai, kad nekilnojamas turtas tampa kilnojamu, bet daug kas pasipiktinimą kelia asmenims, kai jie nesupranta teisinės magijos“, - pokalbyje su „Kas vyksta Kaune“ žurnalistu dėstė S.
Vėliau S. Morkūnaitės dalyvavimą Š. Matijošaičio supirktų žemių atkūrimo procesuose patvirtino tiek NŽT, tiek du teismai, kuriuose buvo nagrinėjamos su tuo susijusios bylos.
Bene ryškiausias S. Morkūnaitės pėdsakas - procesuose, kurie vėliau tapo Š.
Prieš daugiau nei du dešimtmečius miręs Ponios A. tėvas turėjo teisę pretenduoti į daugiau nei 9 hektarų žemės Vičiūnuose atkūrimą.
Tokią teisę, pasirodo, turėjo ne tik Ponios A.
Nors prasidėjus sovietinei okupacijai Poniai A. buvo vos dveji, teismuose buvo įrodinėjama, kad ji turi teisę į savo senelių valdytas žemes.
Šio įrodinėjimo imtasi su dideliu pavėlavimu - daugiau nei dešimtmečiu praleidus dokumentų pateikimo terminą.
Visgi teismo sprendimu dokumentų pateikimo terminas buvo atnaujintas.
Ponios A. reikalavimus teisme įrodė du jai atstovavę teisininkai, tarp jų - su „Vičiūnų“ grupe susijusi S.
„Pasak pareiškėjos, ji ir jos artimieji tikėjosi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra bus užbaigta greičiau, jeigu nebus daugiau pretendentų, todėl su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi jos tėvas, (...) kuris turėjo būti pripažintas tinkamu pretendentu ir nuosavybės teisės į jo ir (...) pareiškėjos senelio įpėdinių (...) valdytą žemę turėjo būti atkurtos jo vardu.
Tokie argumentai LVAT įtikino.
Dokumentų pateikimo terminas buvo atnaujintas, o vėliau šiuo pagrindu Ponia A.
Visgi teismui dėstyti pažadai atkurtomis žemėmis pasidalinti su savo šeima liko netesėti.
Nes šio sprendimo pagrindu Ponios A. įgyta teisė į žemes Vičiūnuose buvo konvertuota į keliolika hektarų žemės Molėtų krašte.
Ir visa šia žeme Ponia A.
Taigi Ponios A. interesus teismuose gynė su Matijošaičių šeimos verslu susijusi teisininkė.
Susisiekus su S. Morkūnaite, teisininkė patvirtino atstovavusi Poniai A. ir padėjusi jai atsikurti teisę į šeimos žemes.
Ir nors teismuose buvo...
Šis straipsnis atskleidžia sudėtingą žemės įsigijimo istoriją, kurioje susipina nuosavybės atkūrimo procesų spragos, verslo interesai ir žmogiškosios dramos.