Lituania Propria projektas skirtas tiems, kurie savo šaknis atseka iš visų laikų Didžiosios Lietuvos ir aplinkinių baltų kraštų.
Kviečiame prisijungti Mažosios Lietuvos lietuvius, latvius, latgalius, taip pat senųjų prūsų, nadruvių, skalvių, kuršių, žiemgalių, sėlių, jatvingių, vakarų ir rytų galindų palikuonis ar net tuos, kurie jaučiasi atstovaujantys Neuriui.
Taip pat domimės žmonėmis, kurių vardai atspindi baltų genčių pavadinimus, etnografines grupes ar regionus. Tiems, kurie vis dar gyvena arba jo kaimynystėje, ar bent jau prisimena savo protėvių kilmės šalį, nesvarbu, kokia kalba šiandien vartojama ar kokia šalis gyventų.
Lietuvos bajorų palikuonims genetinės genealogijos tyrimai gali padėti paaiškinti giminės priešistorę, patvirtinti giminės legendas, užpildyti juodąsias skyles dokumentiniuose genealoginiuose tyrimuose, atskleisti ryšį su kitomis bajorų šeimomis.
Dėmesio: dėl naujai įvestų privatumo nustatymų daugelis projekto narių tapo nematomi projektų diagramose. nustatymus, kuriuos galite rasti FamilyTreeDNA svetainėje čia.
Visame mtDNR sekos tyrimas yra keletas genų koduojančiame regione (cr). Pagal numatytuosius nustatymus šie rezultatai nepasiekiami projekto administratoriams. Galite pasirinkti leisti savo grupės projektų administratoriams peržiūrėti jūsų kodavimo regiono rezultatus (dauguma žmonių) puslapyje Privatumas ir bendrinimas.
Pavardžių tarminiai variantai nė vienam iš genealogu ne paslaptis. Nereikėtų dėl to smulkintis.
Kęstutis Čeponis: Mano giminės pavardė iki 1940 m. rašėsi Czepanis. Tokia forma buvo pas visus Ignalinos-Švenčionių rajonuose. O Pakruojo - Pasvalio - Panevėžio kraštuose pavardė iki 1918 m. rašėsi nuo viduramžių Czeponis. Tai vietinių tarmių savybė. :)
Vidmantas Povilionis: Labai artimi giminės nesame: manęs jūsų saraše nėra, t.y. mano ir jūsų bendri genomo gabaliukai mažesni už 7cM (centiMorganų), o bendra jų suma mažesnė už 20 cM. Bet į savo genties projektą maloniai kviečiu: ryšys neabejotinas. Dulevičiūtė yra mano senelė, Balzaravičiūtė ir Velykytė - proproprosenelės, Vasiliauskaitė - II eilės dukterėčia. Visi jie yra jūsų sąraše.
Kultūros paveldo objektai:
- Švč. Trejybės bažnyčia
- Rudaminos Šv. Trejybės bažnyčia
- Anykščių Šv. Mato bažnyčia
„Versmės“ leidyklos naujienos:
- Išleista Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ antroji laida.
- Dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“.
- Knyga vaikams „JŪREIVIS BALTRUKAS PLAUKIA Į MARIAS“.
Leidykla taip pat rūpinasi „SLAVIKŲ“ monografijos rengimu. Z. Naujokaitis (g. skiriamą „Aitvarų“ apdovanojimą ir 2009 m. metų kraštotyrininko vardą.
Dr. knygą „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“. Dr. publicistė. spaudoje, radijuje bei televizijoje. karališkieji ryšiai tarp Lietuvos ir Europos. iš XXI a. dailininko G. Kazimierėno dirbtuvės į XIV a. Leidinyje publikuojami prof. Antano Andrijausko, prof.
2012 m. lapkričio 29 d. ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Dūkštas. intensyvūs menininkams atlikėjams. (lapkričio 29 d.), Vilniaus šv. gyventojams. propagavimą, talentingų muzikų, muzikos veteranų globą. ir direktorei Liucijai Stulgienei 2012 m. kurių miestuose rengiami tradiciniai muzikos festivaliai, palaikymo. naivuoliai, - sako L. Stulgienė. darbą, nors stokojame lėšų net Fondo patalpoms apšildyti“.
Lapkričio 28 d. direktorės L. Ugianskienės ir muzikologo, Stasio Vainiūno namų direktoriaus V. Juodpusio, kurie atvyko aptarti tolesnio bendradarbiavimo perspektyvų. abipusę paramą. aptartos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Pasak L. išsaugoti praeitį ateities kartoms“. knygas LMRF pateikia ir savo leidiniuose.
LMRF ir jo renginius žr. pristatomos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. „VERUTĖS LIETUVA“. Apie knygą skaitykite čia. KĘSTUTIS VAIČIŪNAS - „KIDULIŲ“ SUDARYTOJAS. Vaičiūnas. Lapkričio 27 d. rengti ir išleisti „KIDULIŲ“ monografiją. K. partizanus, Skaisgirių kaimą ir kt. valsčiaus centras. bendradarbį Kęstutį Vaičiūną!
JONAVA, RENGDAMASI MIESTO JUBILIEJUI, NORI IŠLEISTI MONOGRAFIJĄ. ir gero tono ženklu. Mačiekaus. rengiant „VEPRIŲ“ monografiją talkino ir jonaviškiai. Jonavos muziejaus įkūrėja R. kaimus, dvarus, knygų apie Jonavą autorė ir sudarytoja. išgirdo pristatant mūsų leidžiamas monografijas. jonaviškius lapkričio 27 dieną apsilankyti „Versmės“ leidykloje. rajonas apima ne vieną buvusį valsčių. monografijos puslapius. gebėjimų.
Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, R. vardinti ir vardinti! autorių. kultūrinį, švietimo ir kitokį darbą dirbančių šviesių tėviškėnų pajėgos. lokalinių tyrimų ekspedicijos svarbą būsimai monografijai.
2012 m. lapkričio 27 d. sudarytas ir apipavidalintas albumas „LAISVĖS PAŽENKLINTI. ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI“. Seime. atkreipti Europos dėmesį į tokį didžiulį kūrybinį Lietuvos palikimą. monumentalistai, keramikai, dizaineriai ir jų darbai. buvo rodyti viešai. lietuviškais buvo paniekinti, pažeminti arba visiškai atmesti. gausinama. atgimusios dvasios laikus. patyčių. pasauliui. sistemą: vėliavą, heraldiką, valstybės riboženklius, pinigus ir kt. antrąjį albumo „Laisvės paženklinti“ tomą. kitų menininkų valstybingumą įtvirtinančių darbų fotografijų.
Lapkričio 23 d. ZONA“ (2012 m.) premjera. Pradėdamas renginį filmo režisierius A. kūrinio atsiradimo aplinkybes, kūrimo procesą. požiūris į filmo herojų gyvenimą. laisvę, išpažintis. mirties bausmė, 1998 m. iš filmo pristatymo.
atstovės, kūrybos albumą. piešiniai - iš viso per 80 darbų. Ignalinos rajono ežerų akimis ir Ažušilės kaimo smėlėtomis kalvelėmis. spalvas. Augau gražiose vietose, galbūt tai ir paskatino piešti. gimė 1928 metais Ažušilės kaime, Vidiškių valsčiuje (dab. Ignalinos r.). kitose šalyse dalyvė. kitur. Tautodailininkė apdovanota P. Galaunės (1996 m.), L. kraštui, šeimai. balsai“ meistriškai perteikia metų laikų kaitą. žydint“, „Polė“, „Į kermošių“. atsineša iš vaikystės. stebuklų. Mano vaikystėje jų būta labai daug. aprėpti praeitį, turbūt pirmasis stebuklas buvo dangaus žydrumas. nenusakomu gyvenimo stebuklingumu dalijasi Verutė. Šis leidinys, pasirodysiantis stebuklinguoju Šv.
ŽEMAITUKAIS JAU IŠLEISTOS IR ELEKTRONINIU FORMATU. Kaltenio dokumentinę dilogiją „2000 kilometrų istorijos. žemaitukais iki Juodosios jūros“ ir „Valdovų meilės keliu. Abi knygos popieriniu formatu išėjo 2012 m. organizatoriai ir dalyviai. Renginių numatoma dar iki metų galo. pirmąjį žygį žemaitukais iki Juodosios jūros.
Priminsime, apie ką pasakojama pirmojoje G. Kaltenio knygoje ir filme. 2010 m. rugsėjo 8 d. architektūros paminklų, susitiko su vietos gyventojais. žygeiviai sėkmingai pasiekė Juodąją jūrą ties Očiakovo miesteliu. Krokuvos į gimtąjį Vilnių. Knyga „Valdovų meilės keliu. žemaitukais į Krokuvą“ - tai jau antrasis G. Kaltenio pasakojimas, savotiškas 2010 m. žemaitukais aprašymo „2000 kilometrų istorijos.
Lietuvos ir Lenkijos - santykius. kunigaikščio Žygimanto Augusto meilės dramai. istorinio detektyvo elementais, pateikiama mažai žinomų istorinių faktų. www.skaityklė.lt. dalies „2000 kilometrų istorijos. čia, antrąją dalį „Valdovų meilės keliu.
2012 m. lapkričio 20 d. ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Šeduva. APIE MUS RAŠO. 2012 m. lapkričio 20 d. išleistą knygą A. ir J. lietuvybės išsaugojimą“. Lapkričio 17 d. Sauliaus Stomos „POLITIKA MARO METU“. Mažvydas Karalius. „Versmės“ leidyklos knygas. sekmadienį 10.05 val. Kviečiame klausytis lapkričio 17 d. įrašo.
„VERSMĖS“ LEIDYKLA ĮTEIKĖ KNYGŲ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTUI. aukštosiomis mokyklomis. viešųjų bibliotekų knygų neatlygintino komplektavimo projektą. 16 d. valsčių“ monografijų 6 tomus. Lt. „Versmės“ leidyklos dovanotos monografijos - iš viso 30 tomų.
APIE MUS RAŠO. 2012 m. lapkričio 16 d. „Šiaurės Atėnuose“ (Nr. Venantu Mačiekumi. kraštotyros ekspedicijų ritmu“. Kalbėjo knygos „Valdovų meilės keliu. 2012 m. lapkričio 15 d. Gintaro Kaltenio knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ pristatymas. pilnutėlė salė sugiedojo Lietuvos himną. Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka. Žilvinas Smalskas. Jūratė Uselienė). kostiumai, ausį glostė XV-XVI a. paprašė tarti žodį knygos „Valdovų meilės keliu. žemaitukais į Krokuvą“ autorių Gintarą Kaltenį. žygio nuotraukos. direktoriaus pavaduotojos istorikės dr. Kaltenio knygą. „Valdovų meilės keliu. studentai, šauliai ir kariškiai. veislės žirgus. jojimo pamokas. Repšienė). dovanota knygų bei suvenyrų. meilės keliu.
LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJŲ DARBUS ĮAMŽINANTI KNYGA. Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka. Lapkričio 15 d. ŠALČININKŲ KRAŠTĄ IR LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMĄ“. „GRINKIŠKIS. Leidinio atsakingasis redaktorius A. ekspedicijų, 2012 m. Ona Gaidamavičiūtė). Ekspedicijoje taip pat dalyvavo A. J. mokytojavo Vilnijos krašte. vietinius gyventojus, užrašinėjo jų atsiminimus. išsaugojimo dramą. lietuviškų mokyklų mokytojų darbui. išsaugojimą savo žemėje. vietinius gyventojus nepamiršti savo kalbos. Lesiui. prisimenant kunigą Juozą Zdebskį“.
„GARLIAVOS“ MONOGRAFIJĄ. 2012 m. lapkričio 15 d. ZANAVYKĖ. Lapkričio...
Etninė Lietuva
tags: #aruodas #kristupas #sidlauskas