Šnipiškės - unikalus Vilniaus rajonas, turintis savitą atmosferą ir istoriją. Ilgą laiką daugumos vilniečių laikytas nesaugiu, maždaug nuo 1997-ųjų Šnipiškės tarsi atgijo. Šiandien tai populiarus rajonas, traukiantis tiek gyventojus, tiek verslininkus. Panagrinėkime, kokie yra butų nuomos Šnipiškėse pliusai ir minusai.
Šnipiškių patrauklumas
Šnipiškės patrauklios daugeliu aspektų. Anot eksperto, faktas, kad Šnipiškės yra ta vieta, kuri turi visus miesto centro, senamiesčio požymius, o kartu yra anapus, už ribos. Tas "anapus" ir sukuria trauką.
Rajone galima aplankyti rajono simboliu ir globėju laikomą "Šnipiškių angelą", "Šnipiškių undinėlę", klasicistinio stiliaus Honestų rūmus, mažiausią Vilniuje Šv. Baltramiejaus bažnyčią, įvairias meno galerijas.
Šnipiškės yra unikalios, nes turistinės vietos - tai Didžioji, Pilies ir aplinkinės gatvės, o Šnipiškės - gyvenamasis senamiesčio rajonas žmonėms, kurie čia gyvena, bet kurie laukia svečių, nes turi ką tiems svečiams parodyti.
Istorija ir kainos
Pats A.Zuokas į Šnipiškes atsikraustė 1995-1996 m. Tada tai buvo nustekentas miesto rajonas, su savo problemomis, su savo kriminogenine situacija, nekilnojamasis turtas čia kainavo kelis kartus pigiau nei pagrindiniame senamiestyje. Tai buvo momentas, kuriuo pasinaudojo kūrybingi žmonės, kuriems reikėjo bohemiškos aplinkos už nedidelę kainą.
1996 m. būstą Šnipiškėse buvo galima įsigyti daug pigiau negu kituose miesto rajonuose, o per porą metų būsto kainos smarkiai pakilo ir tapo daug kam sunkiai įkandamos. Pasak verslininko, prieš 2008-ųjų ekonominę krizę nekilnojamojo turto kainos Šnipiškėse buvo kosminės, jau net nenormalios, tačiau krizė šiek tiek viską sustygavo, atsisijojo tie, kurie žiūrėjo į Šnipiškes kaip į vietą spekuliacijai nupirkti pigiau ir perparduoti brangiau.
Dabar gana nemažai senų, apleistų gamybinių patalpų konvertuojama į gyvenamuosius namus - buvusi Onkologinė ligoninė, morgas, buvęs "Vilijos" fabrikas - ir atsiranda jau kiti žmonės, kurie gali sau leisti čia įsigyti butą. Šnipiškes neretai renkasi ir tie, kurie turėjo namus kur nors už Vilniaus, tačiau užaugino vaikus, liko vieni, didelių namų jiems nebereikia, o reikia mažesnio ploto ir norisi būti šalia verdančio gyvenimo.
Vienu metu, apie 1990-uosius, žmonės mielai keldavosi iš senamiesčio į miegamuosius rajonus, nes ten buvo geresnės sąlygos. Senamiestis liko tik turistams ir biurams, ir dėl to smarkiai nukentėjo, nes labai sumažėjo gyventojų. Taigi, anot jo, kaip ir turėjo būti visada, pagaliau vėl žmonės grįžta į miesto centrą. Ir jie pasiruošę taikstytis su tam tikrais nepatogumais: čia triukšmo daugiau, čia turistų yra, čia reikia toleruoti, kad parkavimo vietų trūksta.
Verslo galimybės Šnipiškėse
Išpopuliarėjęs rajonas ėmė vilioti nekilnojamojo turto projektų vystytojus ir verslininkus, kurie tikėjosi čia lengvo uždarbio - tiek iš turistų, tiek iš vietos gyventojų. Tačiau vietiniai žmonės savo įpročių nekeičia ir jie nėra tie, kurių perkamoji galia labai didelė. Tikėtis uždirbti iš žmonių, pervažiuojančių Šnipiškes, sudėtinga, mat rasti patalpas, prie kurių būtų dar ir vietos automobiliams sustoti - nelengva. Uždirbti iš turistų? Šnipiškes vietiniai juokais vadina kirpyklų rajonu, nes sunku suskaičiuoti, kiek jų čia yra.
Kalbant apie verslą Šnipiškės, eksperto teigimu, unikalus - jis "davė" mažiausiai keturis franšizės vardus Lietuvai. Sakyčiau, esame erdvė kūrybai, o ne erdvė turtui. Toks ir skirtumas. Vis dėlto tie, kurie čia negyveno ir nedirbo, jo manymu, pervertina Šnipiškes, įsivaizduoja, kad tai yra beveik miesto centras, kuriame patalpų nuoma yra pigesnė nei Gedimino prospekte ar Pilies gatvėje.
Verslui - ypač tiems unikaliems verslams - reikia klientūros. Vietinės čia tiek nėra, tad natūralu, jog reikia, kad į Šnipiškes žmonių atvažiuotų iš viso Vilniaus, taip pat ir turistų.
Šnipiškėse yra dvi verslo kategorijos. Yra parduotuvės, salonai ar panašiai, kurie dirba, pavyzdžiui, su savininku susitarus telefonu, nes taupo ir negali nusamdyti darbuotojų. Bet yra ir tokių, kurie čia turi verslus kaip priedą prie gyvenimo būdo. Kitaip sakant, jis nori uždirbti tiek, kad padengtų savo sąnaudas, bet nenori savęs eksploatuoti. Bet šiaip, objektyviai žiūrint, nėra nė vieno prekybos taško, kuris sakytų: mes čia labai gerai gyvename. Daugeliu atveju visur yra tas bandymas sudurti galą su galu. Niekam čia nėra lengva, niekas negyvena laisvai ir be rūpesčių.
Vienų savininkai arba vadovai turi labai aiškią sąsają su Šnipiškėmis, nes patys čia gyvena, - jiems, galima sakyti, sekasi gana gerai. Tačiau yra ir tokių, kurie, kaip sakoma, "ima vietą", o tada kankinasi mėgindami išgyventi. Anot eksperto, tie, kurie gyvena Šnipiškėse, sukuria santykį su klientu ir supranta, kaip tą santykį išlaikyti. Jeigu tu čia pat gyveni, tai ir su tuo savo verslu "nedergsi kitiems ant galvos", nes labai greitai tave čia susiras.
Šnipiškėse vietinių gyventojų įkurtos įstaigos laikosi savų nerašytų taisyklių. Jos be problemų susitvarko su triukšmu, nes kitaip kaimynai greitai "pabarškins tau į langus" jeigu pas tave triukšmaujama. Jeigu yra klientas per daug "paėmęs", savininko arba barmeno rūpestis jį įsodinti į taksi, kad jis važiuotų namo, o ne šlaistytųsi gatvėje.
Šnipiškės patrauklios daug kuo. Tačiau jis nėra svetingas tam verslui, kuris bando "nusiimti" pridėtinę vertę, būti Šnipiškių vartotojas, bet ne kūrėjas.
Bendruomenės įtaka
Bendruomenė pradėjo didelį dėmesį skirti turizmui. Paskyrėme Šnipiškių respublikos turizmo reikalų ministrą, nes pamatėme, kad Šnipiškių tapatybė tapo preke - ja prekiaujama pradedant suvenyrais ir baigiant gidų "makaronų" pasakojimais, kurių negalime sukontroliuoti. Susitvarkėme Šnipiškių prekybinius ženklus, kad jie priklausytų bendruomenei. Tai nereiškia, kad mes juos savinamės, bet jeigu vyksta kažkokia kapitalo apyvarta, turi likti ir kažkoks centas bendruomenei. Pradėjome dirbti su įvairiomis turizmo organizacijomis, gidų profsąjunga, mokome juos, ką apie Šnipiškes pasakoti, pradarėme Šnipiškių respublikos informacijos centrą.
Tačiau ir čia, anot jo, situacija turi dvi puses. Maitinimo įstaigos, pavyzdžiui, yra laimingos, kad lankosi turistai. Bet, esant turistų srautui kai kurios jų didina kainas visiems, taip pat ir vietiniams. Yra ir dar viena problema - Šnipiškės užsidaro. Jeigu į mano kiemą jūs laisvai įėjote, tai daug kas užsidaro savo kiemus. Tada kas vyksta? Getizacijos procesas. Vienas getizacijos procesas susijęs su naujomis statybomis, nes naujakuriai užraktais, vartais ir grotomis nuo kažko saugosi, ir yra seni kiemai, kuriuos besilankantiems būtų įdomu pažiūrėti, bet kurie vis dažniau tampa rakinami.
Vis dėlto, eksperto manymu, bendruomeninis turizmas, kaip toks, neturi praktikos Lietuvoje. Todėl turizmo agentūros džiaugiasi, kad, turint Šnipiškes, jos gali trečią dieną Vilniuje kažką turistams rodyti.
Konfliktų tarp Šnipiškių gyventojų ir įvairių nekilnojamojo turto projektų vystytojų netrūksta. Situacijų būna įvairių. Yra žmonių, kurie bando iš to, kuris kažką daro ir kuria, uždarbiauti: aš tau neleisiu, nors tu ir gerą darbą darai, pavyzdžiui, remontuoji apleistą namą, kol tu man nesumokėsi kompensacijos arba kažko nepadarysi. Toks bandymas uždarbiauti nėra sąžiningas ir nėra garbingas. Kitas dalykas, kai kurie investuotojai turi per didelius norus ir per didelius apetitus, nori susikurti pridėtinę vertę pažeisdami geros kaimynystės principus. Yra ir dar viena "verslo rūšis" - nusipirkti butą apleistame name ir nieko nedaryti laukiant, kol kiti išpirks visus butus ir imsis namą rekonstruoti. Natūralu, jog tada ateis ir pas jį, o jis bus "paskutinės rankos turėtojas", neleis nieko daryti, kol nebus įvykdyti jo reikalavimai ar sąlygos.
Visada reikia to gero, sveiko balanso ir dialogo. Ir, aišku, miesto valdžia šiuose konfliktuose turi būti teisingas arbitras - nepulti palaikyti iškart vienos arba kitos pusės. Nebūtinai visada bendruomenė yra teisi su savo reikalavimais, nors dažniausiai būtent ją išgirsta valdžios atstovai. Dažnas konfliktas šiais laikais - kažkas nusiperka butą senamiestyje, atsikrausto, ir jam pradeda trukdyti, pavyzdžiui, kavinė, kuri veikė šiame name jau 10 ar daugiau metų. Jis pradeda rašyti skundus, kelti konfliktus. Jeigu jums perkant nekilnojamąjį turtą matėte, kad tas objektas ten veikia, jūsų pretenzijos net nesvarstomos.
Ekspertas teigė niekada nesigailėjęs, kad kažkada gyventi pasirinko Šnipiškes. Jam tai - ideali vieta, nes gyveni ir mieste, ir ne mieste. Savo gyvenimo kokybe, savo parametrais jis yra panašus į Italijos ar Prancūzijos mažą miestelį, kai gali ryte su šlepetėmis nueiti į vietos kepyklėlę nusipirkti kruasanų ar į parduotuvę kumpio, jei nori - suvalgyti gerą picą.