Arnionys - vietovė ir dvaras - yra lyg pusiasalyje, apsuptame Arino, Pravalo ir Spenglo ežerų. Nuo XV a. pro Arnionis ėjo svarbus kelias iš Vilniaus į Molėtus ir Daugpilį. Panagrinėkime šio dvaro istoriją.
Molėtų rajonas žemėlapyje.
Ankstyvoji istorija
X-XIII a. šios žemės įėjo į rytų baltų teritoriją, vadinamą Nalšia, valdomą legendinio Dausprungo palikuonių. XVI a. pradžioje Arnionių dvarus valdė Andrius ir Jurgis Nasilovskiai. 1528 m. vasarą jie pardavė dvarą Jurgiui Radvilai, vėliau šias žemes turėjo Mikalojus Radvila Rudasis - Barboros Radvilaitės brolis.
Arnionių suklestėjimas
Arnionių suklestėjimas siejamas su Kostrovickiais, čia įsikūrusiais XVIII a., kai Grybėnų seniūnas Mykolas Kostrovickis dvarą pirko iš M. Špirkos, o iš Joniškio jėzuitų išsinuomojo Bebruso ir Stirnių dvarus su 80 sodybų.
Architektūra
Nors Arnionių dvaro rūmų architektas dar nėra tiksliai nustatytas - tai galėjo būti Laurynas Stuoka-Gucevičius, Martynas Knakfusas ar kiti, ši aplinkybė nemenkina dvaro rūmų istorinės ir architektūrinės vertės.
Kostrovickiai
1821 m., kai mirė M. Kostrovickis, Arnionis paveldėjo jo sūnūs Kajetonas ir Adomas Kostrovickiai. Kajetonas dvarą paliko sūnums Aleksandrui ir Mykolui, kurie abu buvo 1831 m. sukilimo dalyviai, bet suėmimo išvengė. Adomas Kostrovickis vėliau nusišalino nuo Arnionių valdymo.
Brolių Kostrovickių laikotarpiu Arnionių dvarui priklausė 32 ežerai bei didžiuliai spygliuočių miškai, kuriuose nuolat medžiota, o miškas kertamas ir upėmis plukdomas į Vilnių. Miškuose buvo kuriami medkirčių kaimai. Dvaro sodyboje stovėjo 20 pastatų, driekėsi sodas su 500 vaismedžių, veikė keli malūnai. Prie jų buvo lentpjūvė ir bravoras, kur per metus išvarydavo iki 1000 kibirų degtinės, parduodamos dvaro smuklėse.
Tiškevičių valdymas
1858 m. Arnionis pirko Trakų Vokės dvaro savininkas Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius (1831-1892). Tačiau prasidėjęs 1863 m. sukilimas, o po jo represijos bei žemių nusavinimai labai nusmukdė dvaro ūkį.
1865 m. Arnionis perėmė valstybės iždas. Čia apgyvendinta caro žandarų komanda, kuri eikvojo dvaro turtą, pardavinėjo gyvulius. Ilgainiui J. V. Tiškevičiui pavyko susigrąžinti ir Trakų Vokės, ir Arnionių dvarus. XIX a. pabaigoje Arnionių dvaro ir tvenkinių nuomininkas buvo Lietuvos žuvininkystės pradininkas, Paryžiaus mokslų akademijos narys, talentingasis žuvų ir bičių specialistas Mykolas Kazimieras Girdvainis (gimė 1841 m. Vilniuje, mirė 1925 m. Kražių vls.).
Naujas dvaro istorijos etapas siejamas su 1930 m., kai jį Tiškevičių šeima atidavė jaunesniajam sūnui Mykolui Zigmantui (1903-1974), jam prieš šeimos valią vedus Vilniaus ir Varšuvos operečių bei kabareto žvaigždę, dainininkę ir poetę Hanką Ordonówną (g. 1902, tikroji pavardė Maria Anna Pietruszyńska).
Dvarą, kaip būsimą šeimos lizdą, poetinių ir muzikinių ambicijų turintis M. Z. Tiškevičius pradėjo tvarkyti pasikvietęs žymų architektą Leopoldą Dygatą. 1931 m. pavasarį po vestuvių M. Z. Tiškevičius čia atsivežė savo žmoną. M. Z. Tiškevičius parašė daug dainų, kurias atliko H. Ordonówna. 1940 m., po sovietų okupacijos, abu Tiškevičiai buvo suimti NKVD, įkalinti Lubiankoje. H. Ordonówna ištremta į lagerį Uzbekistane, M. Z. Tiškevičius - į Sibiro gilumą. Ir pati ten išvyko. Mirė nuo džiovos Beirute 1950 m.
Arnionių Dvaro Koplyčios
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyksta vieša paskaita „Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“. Viešoje paskaitoje bus bandoma atsakyti į klausimus: kiek iš viso koplyčių buvo Arnionyse? Kur buvo Arnionių dvaro koplyčia? Kada ji buvo pastatyta?
Apie tai, kad dvare būta maldos namų, dar XIX a. pabaigoje užsiminė muziejininkas, kultūros veikėjas Liucijonas Uzembla. Jis teigė, kad šie iškilo gerokai anksčiau, nei čia apsigyveno protestantai Šveikovskiai - apie 1498 m. ir buvo pastatyti paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva.
Vėlesni Arnionių gyventojai taip pat rūpinosi savųjų maldų buveine - XVIII a. čia rezidavę Špirkos, amžiaus pabaigoje juos pakeitę Kostrovickiai bei iki pat II Pasaulinio karo dvarą valdę garsieji Tiškevičiai - visi jie dvare turėjo Dievo namus. Tuo abejoti neleidžia mūsų dienas pasiekę dokumentai.
Širvintų rajono architektūra
Gyventojų skaičius Pabradėje
Žemiau pateikiami duomenys apie gyventojų skaičių Pabradėje skirtingais metais:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1866 | 92 |
| 1881 | 111 |
| 1919 | 1,435 |
| 1929 | 3,012 |
| 1931 | 2,569 |
| 1959 | 4,489 |
| 1970 | 5,790 |
| 1989 | 7,360 |
| 2001 | 6,525 |
| 2009 | 6,192 |