Arestuoto turto įkainojimas vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tvarka

Pastaruoju metu iškyla nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Šiame darbe keliamas klausimas: kokios problemos kyla Lietuvoje, kai antstolis, kaip civilinio proceso teisės subjektas, atlieka savo pareigas ir kokius jų sprendimo būdus galima pasiūlyti?

Vieni daugiausiai šioje srityje dirbusių mokslininkų yra dr. V. Vaišvilas, straipsniuose (Skolininko turto paieška vykdymo procese // Jurisprudencija. 2006, Nr. 3(81), Teismo sprendimo vykdymo vieta // Jurisprudencija. 2006, Nr. 1(79), Kai kurios turto realizavimo vykdymo procese problemos // Jurisprudencija. 2005, Nr. 77(69) ir kiti) bei savo daktaro disertacijoje iškėlęs ne vieną problemą ir pateikęs pasiūlymus joms spręsti, dr. E. Stauskienė, savo disertacijoje nagrinėjusi teismų vaidmenį vykdymo procese, o straipsniuose - skubiai vykdytinų teismo sprendimų vykdymo ir kitas problemas (Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimas // Jurisprudencija. 2006, Nr. 4(82), Skubiai vykdytinų teismo sprendimų instituto taikymo problemos // Jurisprudencija. 2005, Nr. 69(61) ir kt.), dokt. M. Žolynas, rašantis daktaro disertaciją tema "Vykdymo, kaip civilinio proceso stadijos, teorinės ir praktinės problemos", hab. dr. V. Mikelėnas (Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. - Vilnius: Justitia, 2003.T. 1., Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. - Vilnius: Justitia, 2005.T. 2).

Taip pat iš užsienio mokslininkų K. Kerameus (Enforcement in International context. - The Hague, Martinus Nijhoff Publishers, 1997), Jongloed A. W. (The bailiff in Europe, utopia or reality? - Deventer: Kluwer, 2004), Kennet W. (Enforcement of Judgments in Europe. - Oxford, 2000), Isaenkova, O. V. (Испoлнительнoe прoизвoдствo в грaждaнскoм прoцeссe. - М.: Гoрoдeц, 2003). Šias problemas kelia ir sprendimus siūlo ir patys antstoliai, jos sprendžiamos tarptautiniuose konferencijose ir kongresuose (pvz. Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) konferencija, surengta Vilniuje 2004m. birželio 21-22d., 2006m. balandžio 25-28 d. skirta šio teisės akto tobulinimo.

Tyrimo objektas yra pati antstolio vieta vykdymo procese: jo teisės ir pareigos bei jų santykis su žmogaus teisėmis ir civilinio proceso tikslais bei vykdymo proceso santykis su civiliniu procesu ir jo vystymosi tendencijos Europoje bei pasaulyje. Šias priežastis bei pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Ši sąvoka - "civilinio proceso teisė". Terminas "civilinio proceso teisė" gali būti suprantamas trejopai: kaip teisės šaka, kaip mokslo šaka ir kaip teisės studijų disciplina.

Šis teisės aktas tobulinimo. Šiuos teisės aktus, išsiaiškinamos taikant mokslinės literatūros bei teisinis dokumentų studijų metodais. Vienas pagrindinių šiame darbe naudojamų metodų yra lyginamoji analizė, nes siekiant užsibrėžto tikslo darbe lyginama Lietuvos ir užsienio teisė. Šiuos teisės aktus, atskleisti sprendžiant išsikeltus uždavinius surinktą medžiagą, atskirsime antstolių veiklos etapus teisinio reglamentavimo skirtumus skirtingose valstybėse bei to teikiamus trūkumus ar pranašumus bei rasti galimus problemų sprendimo būdus.

Pirmojoje darbo dalyje aptarsime, kas yra vykdymo procesas, koks jo santykis su civiliniu procesu bei pažvelgsime į jo harmonizavimo apimtį. Vykdymo proceso samprata. Šios, dalis jų sprendžiama teismuose. Jo šalies užtikrinimui, tiek visai visuomenei siekiant socialinio gyvenimo saugumo bei demokratinės teisinės valstybės principų įgyvendinimo. Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (pvz. mokesčių inspekcijos) privalomus sprendimus vykdymą.

Sprendimus vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą. Tačiau ne visada įvykdo. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūno priimtų sprendimų teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu. Kaip aptarsime vėliau, dalis sprendimų yra savaime besirealizuojantys, kita dalis turi būti vykdomi priverstinai.

Šis teisės aktas tobulinimo. Tad vykdymo procesą šiame darbe suprasime kaip sprendimus, kuriuos įgyvendina antstoliai, vykdymo tvarką. Vykdymo proceso santykis su civiliniu procesu. Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V.Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, "nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas".

Jo sprendimo būdas būtų realiai pritaikytas ir realizuotas praktiniame gyvenime. Net jeigu teigti, kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas, nes jį vykdo ne tik teismas, akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t.y. nebūtų atstatytos teisės subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.

Šias teisės normas randame jų civilinio proceso kodeksuose (toliau - CPK), pvz. Bulgarijos CPK - V dalis, Kvebeko (Kanada) CPK - 4 knyga, Lietuvos CPK 6 dalis, Latvijos civilinio proceso įstatymo - 69-78 skyriai. Estija vienintelė iš trijų Baltijos šalių turi atskirą vykdymo proceso kodeksą. Šiuo susiformavusios bylos nagrinėjimo tvarkos formalumų, mažesnį politikos dėmesį civilinio proceso vienodinimui. Lietuvoje vykdymo procesas, kaip jį apsibrėžėme šiame darbe, reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinės teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose.

LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais. Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai. Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose.

Dalį teismo bei įgalioto pareigūno sprendimus, priimtus administracinės teisės pažeidimų bylos proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudos išieškojimas). Šiame LR administracinės teisės pažeidimų kodekse procesinės normos, kurios reglamentuoja nuobaudos išieškojimą ir kurių turi laikytis antstolis, yra palyginti nedaug, pvz. nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo nutraukimas, senatis, sąlygos, kurioms esant nutarimą skirti baudą turi vykdyti antstolis. LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz. 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.

Šis bei to, kad LR CPK kodifikuota dauguma sprendimų vykdymo normų; jos, remiantis LR CPK 1str. Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Šis teisės aktas tobulinimo, pažvelgsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą. Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra.

Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais. Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (šis susitarimas, iš pradžių netaikytas Danijai, vėliau (jei bus pasiektas susitarimas) bus jai taikomas pagal Europos Bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimą), taip pat ruošiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą.

Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Šis su Šventuoju Sostu. Tačiau, 1968 m. rugsėjo 27 d., buvo priimta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, vėliau taisyta dėl naujųjų valstybių narių prisijungimo, 1988 m. rugsėjo 16 d. valstybių narių ir ELPA valstybių konvencija, priimta Lugane dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, ypatingas tuo, kad padeda išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros.

Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta: "Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui." LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų. Paminėtina ir Žalioji knyga dėl banko sąskaitų arešto, kurioje aprašomos pagrindinės dabartinės problemos ir kaip galimas sprendimo variantas yra pateiktas siūlymas sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą.

Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. birželio 1 d. Konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienyje. Jis įsigaliojo 1979 m. rugsėjo 20 d. Šis įsigaliojęs šalims teismų priimtiems atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinis asmens veiklos, priešieškos, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikalų susijusius klausimus. Kol kas šią Konvenciją yra pasirašiusios trys šalys- organizacijos narės: Kipras, Nyderlandai ir Portugalija bei šalis - ne narė - Kuveitas.

Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 2d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo yra ir Lietuva. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti. Šis susitarimas įsigaliojęs šalims, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais. 2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai).

Jus civilinį procesą, ir kad šie Principai gali būti taikomi pagal analogiją tarptautinio komercinio arbitražo proceso metu. Nors šie Principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims (jų komentare prie 29 punkto rašoma: "vykdymo klausimai nėra šis Principų tikslas"), mums jie svarbūs tuo, kad pamini efektyvias vykdymo procedūras būtinumą: "Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros".

2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių. Jų galimybėmis, ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje (praktškai visi dalyviai palaikė idėją dėl Europos Tarybos šalių narių pastangų suvienijimą teismo policijos pareigūnų mokymo sferoje).

Šios nacionalines duomenis apie skolininkus ir jų turtą informacijos bazes, kūrimas, buvo išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo. Remiantis taip vadinama "gerąja patirtimi", kitų šalių kodekss kaip pavyzdys analize. Pavyzdžiui, 2005m. birželio 18d. šiuo pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė "fatališką klaidą", kuris buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainis, ir jų kvalifikacijos kartelė", kalbėjo apie esmines permainas Estijos antstolių atlyginims, veiklos reglamentavimo srityse.

2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe. Šis įsigaliojęs šalims nustatymą ir dalyvavimą. Pasak jo, antstolis turėtų būti atsakingas už ...

Vykdymo proceso etapai

Vykdymo procesas apima keletą pagrindinių etapų, kurių metu antstolis įgyvendina teismo sprendimą:

• Vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo bylos iškėlimas.
• Skolininko raginimas įvykdyti sprendimą geruoju.
• Turto paieška ir areštas.
• Arestuoto turto įkainojimas.
• Turto realizavimas (pardavimas varžytynėse ar kitu būdu).
• Išieškotų lėšų paskirstymas išieškotojui.

Vykdymo proceso harmonizavimas

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, dalyvauja vykdymo proceso harmonizavimo iniciatyvose. ES teisės aktai, tokie kaip reglamentai dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, siekia supaprastinti ir paspartinti sprendimų vykdymą tarp valstybių narių. Taip pat svarbu paminėti tarptautines konvencijas, kurių tikslas - užtikrinti efektyvų sprendimų vykdymą tarp skirtingų valstybių.

Antstolių veiklos problemos

Nepaisant teisės aktų tobulinimo, antstolių veikloje vis dar iškyla problemų, susijusių su žmogaus teisių užtikrinimu ir proceso efektyvumu. Svarbu užtikrinti, kad antstoliai veiktų skaidriai ir atsakingai, o skolininkai turėtų galimybę ginti savo teises. Taip pat būtina nuolat tobulinti teisės aktus ir praktiką, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų sprendimų vykdymą.

Tarptautiniai teisės aktai

Šioje lentelėje pateikiami kai kurie svarbiausi tarptautiniai teisės aktai, reguliuojantys sprendimų vykdymą:

tags: #arestuoto #turto #ikainojimas #vykdant #nutartis #del