Tarpukariu, atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra. Pažvelkime į vieną konkretų pavyzdį - architekto Vlado Bitės projektuotą gyvenamąjį namą Panevėžyje 1940 m. ir panagrinėkime jo istoriją bei architektūrines ypatybes. Šis namas yra svarbus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys, atspindintis to meto tendencijas ir visuomenės poreikius.
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje.
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti ir be sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavomis.
Pradėjus naudoti elektros motorus, visiškai pasikeitė fabrikų ir gamyklų cechai.
Architektas Vladas Bitė ir jo indėlis į Lietuvos architektūrą
Vladas Bitė (1901-1969) - žymus tarpukario Lietuvos architektas, kurio kūryba paliko ryškų pėdsaką šalies architektūroje. Jo projektuoti pastatai pasižymi modernumu, funkcionalumu ir estetika, atspindi to meto architektūrines tendencijas ir visuomenės poreikius. V. Bitė aktyviai dalyvavo urbanistiniuose projektuose, prisidėjo prie miestų planavimo ir infrastruktūros kūrimo. Jo indėlis į Lietuvos architektūrą yra neįkainojamas, o jo kūryba iki šiol žavi savo originalumu ir funkcionalumu.
V. Bitė pradėjo Šiauliuose sisteminius vandens ir nuotekų planavimus. Kanalizacijos specialistas V. Bitė - Vilniaus požeminę infrastruktūrą. Iš to laiko vienas įspūdingiausių statinių - Vandentiekio bokštas, Prano Norkūno iki karo suprojektuotas modernus inžinerinis statinys, pastatytas tik po karo.
V. Bitės kūryba Šiauliuose
- V. Bitės asmeninis dviaukštis (Aušros al. 15A).
- Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai (Aušros al. ir Dvaro gatvės kampe).
- Lietuvos tautininkų sąjungos namai (Aušros al. 21).
- Pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai (Aušros al. 47, pastatyti 1932 m.).
- Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe.
Iki šiol miestą puošia vienas išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų pastatų - Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe. Dinamiška fasadų simetrišką kompoziciją kuria ritmiškas horizontalus nedidelių stačiakampių langų eilių ir ryškus vertikalus tarplangių skaidymas. V. Bitei išvykus, nuo 1938 iki 1940 miesto planavimą perėmė Steponas Stulginskis.
Gyvenamasis namas Panevėžyje: architektūrinės ypatybės
Vladаs Bitės projektuotas gyvenamasis namas Panevėžyje yra tipiškas tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys. Šiam stiliui būdingos griežtos geometrinės formos, funkcionalumas ir minimalus dekoras. Namo fasadas yra simetriškas, su dideliais langais, kurie užtikrina gerą apšvietimą viduje. Pastato išorė yra padengta tinku, kuris suteikia jam elegantišką ir modernią išvaizdą. Namas yra dviaukštis, su mansarda, kuri suteikia papildomos erdvės gyventojams. Vidaus išplanavimas yra funkcionalus ir patogus, su erdviomis svetainėmis, miegamaisiais ir virtuvėmis. Namas yra puikiai pritaikytas to meto šeimos poreikiams ir atspindi modernų gyvenimo būdą.
Moderniosios architektūros eksterjerui būdingas plokščias horizontalumas, lenktos formos, statūs kampai, vertikalios briaunos. Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu, fasadai pagyvinti prasminiais simboliais bei ornamentais. Pritaikytos naujos medžiagos - geležis, stiklas, betonas. Modernizmo architektūros pastatuose dažni kampiniai įėjimais ir langai, naudotas itin kokybiškas tinkas, daug dėmesio skiriama vidaus erdvių išplanavimui.
Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose
Šiaulių modernizmo pradžia - K. Reisono laikotarpis Pasak muziejininkės, Šiaulių tarpukario raida trimis svarbiausiais vardais pažymėta: Karolis Reisonas (1894-1981), Vladas Bitė (1901-1969), Steponas Stulginskis (1908-1995). S. Stulginskio likimu dar per mažai domėtasi, o V. Bitei ir K. 1922-1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt projektų. Inžinierius tuo metu atitiko miesto vyriausiojo architekto funkcijas.
Žymiausi K. Reisono projektai Šiauliuose:
- 1926 m. pastatytas Venclauskių namas Vytauto gatvėje.
- Vilniaus ir Vasario gatvių kampe stovinčio Stasio Pociaus namo fasadas.
- Gerardo Bagdonavičiaus namas Aušros alėjoje.
- G. Dramos teatras (kartu su Stasiu Kudoku).
- Dabartinė Vinco Kudirkos progimnazija.
- Nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje.
Aušros alėjoje prasidėjo naujas modernus, vakarietiškus standartus atitinkantis gyvenimas. Joje centravosi valdiškų, visuomeninių institucijų pastatai, modernizmo estetika persidavė ir į privačią statybą. Kadangi didelis dėmesys buvo švietimui, todėl atsirado ir daugiau pradžios mokyklų: sen. Gardino gatvėje (dab. Gumbinės - Jaunųjų technikų centras) ir Rygos gatvėje (dab. S. Šalkauskio gimnazija) bei Užprūdžio (dab. Paprūdžio g.) mokykla. Pastaroji buvo medinis modernizmo statinys su tautiniais elementais. Išliko V. Bitės projektuoti vaikų sanatorijų pastatai Pageluvyje ir Rėkyvoje (dabar įsikūrusi mokykla).
Mieste pastatų projektavo ir kiti kviestiniai architektai. Anatolijus Rozenbliumas suprojektavo modernų pramonininko H. E. Mordelio, namą Aušros al. Ir Dvaro g. kampe (dab. įsikūręs baras „Kišenė“). Keturių aukštų gyvenamasis namas, manoma, buvo didžiausias ir moderniausias pastatas mieste. Tai kampinio plano dviejų laiptinių namas, turintis dvi ūkines laiptines su įėjimu iš kiemo. Pagal tuometinius vertinimus šis keturių aukštų pastatas laikytinas beveik dangoraižiu. Aukštesniems nei 3 aukštų namams buvo privalomas liftas. Tai buvo modernios konstrukcijos, aukštos kokybės įranga.
Kitas daugiabutis pastatas - stambaus pramonininko Broniaus Poškaus namas Vilniaus ir Dvaro gatvių susikirtime. Projekto autorius nežinomas. Pasak muziejininkės, tai labai išraiškingas ir plastiškas namas, kuris gali stovėti bet kuriame Europos mieste ir jį papuoštų. Pirmame aukšte veikė parduotuvės, avalynės dirbtuvė. Viršutiniuose aukštuose - butai. Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, likusius butus nuomojo kitiems. Tarpukariu buvo labai aktuali butų problema, nes miestas tapo traukos centru. Ne kiekvienas galėjo sau leisti įsigyti sklypą ir pasistatyti namą.
Vilniaus ir Bažnyčios (dabar Vasario 16-osios) gatvių kampe buvo pastatytas prekybininko, siuvėjo Antano Juškaus mūrinis trijų aukštų namas (dabar įsikūrusi „Prezo“ kepyklėlė). Šalia savo namus turėjo kiti stambūs Šiaulių verslininkai: „Birutės“ šokolado fabriko savininkas Vladas Vaitkus ir S. Pocius. A. Pašto rūmai, architekto K. Dušausko-Duž suprojektuoti ir pastatyti prieš pat karą, eksponuoja laiko vertybes. Tada numatyta sutalpinti paštą, telefoną, telegrafą - augančias technologijas.
tags: #architekturos #paminklas #gyvenamas #namas