Ar Žemės Nuomotojas Moka Pajamų Mokestį Lietuvoje?

Dauguma fizinių asmenų savo veiklai reikalingą nekilnojamąjį turtą nuomoja iš kitų fizinių asmenų. Prieš išsinuomojant turtą, svarbu žinoti apie turto pajamų apmokestinimą, mokesčių deklaravimą ir kitus su turto nuoma susijusius įsipareigojimus nuomininkui ir nuomotojui.

Šiame straipsnyje aptarsime fizinių asmenų nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Gyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla, jos registruoti nereikia. Gautos pajamos apmokestinamos dviem būdais:

• sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų;
• įsigyti verslo liudijimą.

Gautas pajamas apmokestinant pirmuoju variantu, pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 ir mokestis sumokamas metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos. Kadangi ši veikla nelaikoma individualia, gyventojas negali gautų pajamų mažinti patirtomis išlaidomis ar 30 proc., taip pat negali taikyti mokesčio kredito ir mokėti 5-15 proc. pajamų mokesčio.

Kalbant apie antrąjį variantą, kai įsigyjamas verslo liudijimas, nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas savivaldybei ir kasmet gali keistis. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos (kai nuomojami keli objektai, pajamos sudedamos). Jei turto nuomos pajamos viršija 45 tūkst. Eur, viršijanti gautų pajamų dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Svarbu žinoti, jog kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui privaloma įsigyti po atskirą verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą gyventojai negali nuomoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įmonėms, turto nuomos pajamas galima gauti tik iš fizinių asmenų.

Gyvenamąsias patalpas gyventojui ne verslo tikslais ir individualios veiklos vykdymui nuomoti galima abiem būdais - tiek registruojant individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), tiek jos neregistruojant.

Jei gyvenamosios paskirties patalpos nuomojamos juridiniam asmeniui arba gyventojui individualios veiklos vykdymui, mokestį moka nuomininkas, t. y. jis yra mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Negyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz., gamybinius pastatus, žemę), tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla ir jos registruoti nereikia. Gautos turto nuomos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Svarbu žinoti, jog pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas priklauso nuo to, kam nekilnojamas turtas nuomojamas:

• jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (vykdantiems individualią veiklą ir išsinuomotas turtas naudojamas veiklai vykdyti), tokio turto nuoma priskiriama A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo fizinis asmuo (nuomininkas);
• jei turtas nuomojamas juridiniams asmenims (įmonėms), išmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo turtą išsinuomojusi įmonė (nuomininkas);
• jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (gyventojams), kurie išsinuomotą turtą naudos asmeninėms reikmėms, tokio turto nuoma priskiriama B klasės pajamoms ir apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas gavęs gyventojas (nuomotojas).

Išmokėjus A klasės pajamas, turtą išsinuomojusi įmonė arba gyventojas (vykdantis individualią veiklą ir naudojantis tą turtą veiklai vykdyti) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai formą GPM313 iki kito mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, privaloma pateikti formą GPM312 iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos.

Kai už nuomojamą turtą išmokamos B klasės pajamos, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį privalo pajamų gavęs gyventojas (nuomotojas).

Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, jei iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. 136 334 EUR. Kai iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis suma viršija 120 VDU, t. y. 136 334 EUR, sumai, viršijančiai minėtą ribą, taikomas 20 proc.

Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Svarbu pažymėti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 EUR per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos. 45 000 EUR sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. / 20 proc.

Norint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).

Aptariamais atvejais Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.

Jeigu gyventojai NT nuomojo juridiniams asmenims, įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas, arba gyventojams, vykdantiems individualią veiklą (kai nuomotojas pats nevykdo individualios veiklos), tai tokios gyventojo pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka nuomininkas.

Jeigu gyventojai nuomojo savo NT kitiems gyventojams (įskaitant ir gyvenamąjį būstą) neįsigijus verslo liudijimo, deklaracijoje turi deklaruoti gautų pajamų iš nuomos sumą ir atitinkamai sumokėti 15 proc. GPM mokestį.

Tuo atveju, kai NT nuomos pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą, viršijančiai daliai taikomas 20 proc. Taip pat pajamų mokesčio deklaracijas pateikti turi ir tie gyventojai, kurie praėjusiais metais vykdė gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą kitiems gyventojams įsigijus verslo liudijimą.

Žemės Nuomos Apmokestinimas

Kasmet spalio pabaigoje dauguma gyventojų gauna pranešimus apie mokėtiną mokestį už žemę. Tokiu atveju svarbu tiksliai žinoti, koks mokestis yra mokamas - žemės mokestis ar žemės nuomos mokestis. Žemės ir žemės nuomos mokesčiai - visai skirtingi mokesčiai.

Žemės mokestį moka žemės savininkai ir jis apskaičiuojamas ir sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Valstybinės žemės naudotojai moka ne žemės mokestį, o žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja ir apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nuomojamas žemės sklypas. Šiai savivaldybei ir turi būti sumokėtas šis mokestis. Deklaracija turi būti pateikiama iki einamųjų metų lapkričio 1 d. ir mokestis sumokamas iki einamųjų metų lapkričio mėn. 15 d.

Mokesčio mokėtojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkrečius tarifus nustato savivaldybės savo sprendimuose.

Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo tapta žemės naudotoju, pirmos dienos. Nuomininkas moka mokestį nuo apmokestinamosios vertės, kuri nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Nuomojant žemę iš fizinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas. Tačiau gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM) nuo žemės nuomos pajamų. Šis mokestis mokamas ir su juo susijusios deklaracijos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI).

GPM tarifas nuo žemės nuomos mokesčio pajamų - 15 proc., o jei fizinio asmens nuomos pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, pradedamas taikyti 20 proc. tarifas.

Vertinant, kas turi mokėti ir deklaruoti GPM nuo žemės nuomos pajamų, svarbu įvertinti nuomotojo ir nuomininko mokesčio mokėtojo tipus - fizinis asmuo, fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą (pvz. ūkininkas) ar juridinis asmuo.

• Jei nuomotojas yra fizinis asmuo ir nuomininkas yra fizinis asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, tuomet mokestį moka ir metinę deklaraciją GPM311 teikia pats nuomotojas iki kitų metų gegužės 1 d.
• Jei nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas yra fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, arba juridinis asmuo, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka nuomininkas.

Mokestis turi būti sumokėtas tą patį mėnesį, kai buvo išmokėta nuoma, jei nuoma sumokėta iki mėnesio 15 dienos, mokestis sumokamas irgi iki 15 d., jei sumokama po 15 d., mokestis sumokamas iki mėnesio paskutinės dienos. Kartu nuomininkas turi pateikti mėnesinę deklaraciją GPM313 iki kito mėnesio po nuomos išmokėjimo 15 d. ir metinę deklaraciją GPM312 iki kitų metų vasario 15 d. Jei gyventojas gauna tik žemės nuomos pajamas ir jokių kitų pajamų negauna, nėra prievolės teikti GPM311 deklaracijos.

Pažymėtina, kad pajamoms iš žemės nuomos netaikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau - NPD). Todėl galima situacija, kad gyventojas, gaunantis pajamas iš nuomos, gauna ir kitas pajamas, pvz. darbo užmokestį, ir jam jau pritaikytas NPD darbo užmokesčiui, metams pasibaigus ir susumavus kartu visas pajamas, gali tekti grąžinti GPM į biudžetą. Dėl šios priežasties asmeniui, gaunančiam daugiau nei vienos rūšies pajamų, reikia teikti metinę deklaraciją GPM311.

Taip pat svarbu žinoti, kad pagal GPM komentaro 23 str. Nuomojant žemę iš juridinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas - šiuo atveju nuomotojas juridinis asmuo. Nuomininkas atsiskaito už žemės nuomą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą, priklausomai nuo to, ar nuomotojas yra PVM mokėtojas, ar ne. Todėl šioje situacijoje svarbu įvertinti PVM apskaičiavimo niuansus. Pažymėtina, kad pati žemės nuoma yra PVM neapmokestinama pagal LR PVM įstatymo 31 str. Tačiau, jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, jeigu ir nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo. Tokiu atveju, šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie šį pasirinkimą reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka. Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali traukti PVM į atskaitą.

Nuomotojui ne PVM mokėtojui svarbu žinoti, kad skaičiuojant 45 000 eurų ribą dėl įregistravimo į PVM mokėtojus, žemės nuomos pajamos nėra įtraukiamos.

Aktuali informacija apie žemės mokestį Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Žemės Mokesčio Mokėtojai:

• Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
• Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Mokesčio Objektas:

Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio Tarifai:

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis Laikotarpis:

Kalendoriniai metai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė Vertė:

• Žemės vidutinė rinkos vertė.
• Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys:

Žemės mokesčio nemoka:

• užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės;
• bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas;
• žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• bendra naudojimo kelių užimta žemė;
• mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.

Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;

• valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
• gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
• į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
• ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
• žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
• žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Deklaravimas ir Sumokėjimas:

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės Mokesčio Sumokėjimas:

1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, kai nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo. Šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie tai reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka. Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali įtraukti PVM į atskaitą.

tags: #ar #žemės #nuomotojas #moka #pajamų #mokestį