Ar profesinė sąjunga gali skelbti streiką pagal LR DK?

Streikas - tai kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurią darbuotojai naudoja siekdami patenkinti tam tikrą kolektyvinį interesą. Jei tai atliekama pagal teisės aktų reikalavimus (profesinės sąjungos inicijuotas, išlaikoma procedūra ir kt.), streikas laikomas teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinė, nei civilinė atsakomybė darbuotojui už neleistiną darbo funkcijos vykdymo sustabdymą nenumatyta.

Jau praėjusio amžiaus pradžioje tarptautinė bendruomenė sutarė, kad streikas - būtinas laisvų kolektyvinių derybų elementas, be kurio darbuotojai (po vieną ar kartu) būtų nepajėgūs derėtis su ekonomiškai ir kitaip pranašesniu darbdaviu dėl darbo užmokesčio didinimo ir darbo sąlygų, atitinkančių darbdavio galimybes, gerinimo. Todėl streikas negali būti draudžiamas.

Vis tik streiko reguliavimas kiekvienoje valstybėje priklauso „griežtajai“, arba imperatyviojo metodo dominuojamai nacionalinės teisinės sistemos daliai. Streiko skelbimo sąlygos ir jo teisėtumo reikalavimai išdėstyti griežtai Lietuvos įstatymuose dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, streikas iš esmės reiškia darbo sutartyje nenumatytą darbo sutarties vykdymo sustabdymą. Tuo jis pažeidžia pačią sutartį ir sumažina teisinį tikrumą, kuriuo yra suinteresuota visa teisinė ir ekonominė šalies sistema. Kita vertus, streikas, kaip kolektyvinė priemonė, gali lengvai transformuotis į nevaldomą sambrūzdį, kuriame ar su kurio pagalba lengva sukelti dar didesnius konfliktus ar sukurti teisės normų pažeidimo židinius.

Teisinis reglamentavimas

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad siekiant patenkinti savo darbo, socialinius, ekonominius interesus ir įgyvendinant teisę į streiką, gali atsirasti žalos ne tik darbdaviui, bet ir kilti grėsmė kitų visuomenės narių teisėms, įstatymu nustatė streiko skelbimo tvarką. Streiko skelbimo tvarka aprašyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 77 straipsnyje. Visų pirma yra nustatyta, kad priimti sprendimą skelbti streiką turi teisę įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka, jeigu įmonėje tokios nėra ir gynimo funkcijos neperduotos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai - darbo taryba.

Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Įtvirtinta, kad galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu. Pastebėtina, kad nustatyta teisė, bet ne pareiga, prieš streiką organizuoti įspėjamąjį streiką. Be to, DK 78 straipsnyje nustatyti streikų apribojimai, t. y. atvejai kai streiką draudžiama skelbti. Pastebėtina, kad nuo šių metų liepos 1 dienos šis straipsnis yra esmingai pakeistas.

Pirmoje straipsnio dalyje numatytas draudimas skelbti streiką ne tik greitosios pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams, bet ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Taip pat pakeistas tokių darbuotojų reikalavimus sprendžiantis subjektas, nuo šių metų liepos 1 dienos darbuotojų, kuriems DK numatytas draudimas skelbti streiką, reikalavimus sprendžia ne Vyriausybė, o darbo arbitražas.

Pakeista ir DK 78 straipsnio 3 dalies gana neaiški ir prieštaringa nuostata, kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi. Pakeistas teisinis reguliavimas numato, kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi. Šis pakeitimas yra gana reikšmingas, nes tam tikro reikalavimo ar tam tikrų darbo sąlygų nesilaikymo atveju eliminuoja ginčus dėl visos sutarties vykdymo ar esminio (neesminio) jos pažeidimo.

Dėl vieno iš streiko skelbimo tvarkos reikalavimų, o būtent dėl darbdavio įspėjimo raštu apie būsimo streiko pradžią ne vėliau kaip prieš septynias dienas, pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2014.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad turi būti laikomasi įstatyme nustatyto termino įspėjimui apie būsimą streiką įteikti, o esant šio termino pažeidimui, teismai turi įvertinti, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes šio procedūrinio pobūdžio reikalavimo nesilaikymas buvo esminis pažeidimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priežiūros institucijos (Asociacijų laisvės komitetas), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažįsta teisėtą poreikį laikytis įstatymo nustatytos procedūros, naudojantis teise streikuoti (žr. TDO principus dėl teisės streikuoti; EŽTT sprendimą, priimtą byloje Trofimchuk v. Ukraine, no. 4241/03, 28 October 2010), tačiau šių institucijų (pvz., EŽTT) praktikoje nacionalinių teismų pernelyg formalus požiūris į procedūrinio pobūdžio taisyklių taikymą, asmenims naudojantis teise į susirinkimų ir asociacijos laisvę, buvo kritikuotas ir tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kai nežymus terminų nesilaikymas priešingai šaliai nesutrukdė atlikti būtinų pasirengimo veiksmų, bet pranešimą pavėlavusiam pateikti asmeniui vis tiek pritaikyta administracinė atsakomybė) pripažintas nesuderinamu su proporcingumo reikalavimu (žr., pvz., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą, priimtą byloje Kuznetsov v. Russia, no. 10877/04, 23 October 2008, par. 43).

Streiko skelbimo sąlygos ir procedūros

Teisėtas streikas reiškia, kad streiką gali skelbti tik profesinės sąjungos ar jų organizacijos esant neišspręstam kolektyviniam ginčui dėl intereso, kai visiškai, ar iš dalies nėra patenkinami profesinės sąjungos iškelti reikalavimai. Pirmiausia, prieš skelbiant streiką, kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso turi būti išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo tvarka, pagal Darbo kodekso 236 straipsnį.

Atkreiptinas dėmesys, jeigu streikas skelbiamas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, teikiančioje neatidėliotinas paslaugas, tada streiko metu turi būti užtikrintas minimalus neatidėliotinų paslaugų teikimas. Taip pat turi būti laikomasi streiko skelbimo procedūrų. Prieš įspėjamąjį streiką darbdaviai ar jų organizacijos turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o prieš tikrąjį streiką - ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Svarbu žinoti

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Lietuva žemėlapyje

Darbo kodekso aspektų apžvalga

Darbo laikas yra bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką įeina:

• pasirengimas darbui darbo vietoje;
• fiziologinės pertraukos ir specialiosios pertraukos;
• kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
• budėjimo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka;
• kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
• privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
• prastovos laikas;
• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
• kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvinėje sutartyje, jei jos nėra - kitame vidaus teisės akte. Prieš tvirtinant ar keičiant dokumentą privalomos konsultacijos su darbo taryba ar profesine sąjunga; darbdavys negali jos keisti vienašališkai.

Darbo apmokėjimo sistemoje turi būti:

• Kiekvienai darbuotojų kategorijai taikomi atlyginimų rėžiai (nuo-iki);
• Papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka;
• Apmokėjimas už papildomą darbą (nuo-iki);
• Darbo užmokesčio indeksavimo tvarka;
• Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos negali diskriminuoti darbuotojų. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

Minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tokiu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Tačiau, jeigu žmogus turi prisiimti daugiau atsakomybių, jis turi turėti tam tikrų žinių bagažą bei gauti apmokymus, jam turi būti mokamas atlyginimas, didesnis nei minimalioji darbo užmokesčio riba.

Atostogos

Lietuvoje yra nustatyta minimali 20 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmė dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę ir 24 - dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę. Bent viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

Ilgesnės atostogos (25 darbo dienos dirbant 5 dienas per savaitę) priklauso darbuotojams iki aštuoniolikos metų; vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams.

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tam darbuotojas turi pateikti prašymą per pirmas 3 darbo dienas po atostogų.

Papildomos garantijos šeimoms

Apmokami „mamadieniai“ priklauso abiem tėvams, auginantiems vaiką ar kelis iki dvylikos metų. Viena diena per tris mėnesius priklauso, jei auginate vieną vaiką, jei auginate du (arba vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų), - galite turėti viena laisvadienį kas mėnesį. O jei auginate tris ir daugiau vaikų arba du, kai vienas jų ar abu turi negalią, turite teisę į du laisvadienius per mėnesį.

Vietoj vienos ar dviejų poilsio dienų per mėnesį galite prašyti sutrumpinti darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę. Darbdaviui reiktų rašyti prašymą, kada norite pasiimti laisvadienį ar kelis kitą mėnesį, ar sutrumpinti darbo laiką per savaitę. Prie prašymo pridėkite gimimo liudijimo ar neįgalumo nustatymo pažymos kopijas, jei darbovietė jų dar neturi.

Smurtas ir priekabiavimas darbe

Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas bei priekabiavimas darbe yra baudžiamas įstatymu. Tai yra ne tik bet koks nepriimtinas elgesys, bet ir aplinkybės, sukeliančios prielaidas tokiam elgesiui. Paprastai tokiu elgesiu siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį. Ir nesvarbu, ar to siekiama tik vieną kartą ar kelis. Nesvarbu, ar šis poveikis padaromas, ar tik gali būti padarytas.

Jei manote, kad Jūsų atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rinkite visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti: įvairūs dokumentai, žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai, kt.

Darbuotojų stebėsena

Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas, stebėsena vaizdo kameromis ir t.t. - visa tai yra darbuotojų stebėsena.

Bet kokia slapta darbuotojų stebėsena yra neteisėta. Net jeigu darbuotojai ir duoda sutikimą stebėjimui, tai nėra tai nėra teisėtas pagrindas juos stebėti. Pirmiausia, darbuotojų stebėsenai turi būti nustatytas konkretus tikslas, pavyzdžiui, stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą. Taip pat darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Paprastai tai būna teisėtas interesas.

Apibendrinant, profesinė sąjunga gali skelbti streiką, jei laikomasi visų Darbo kodekse nustatytų sąlygų ir procedūrų, o streikas yra kraštutinė priemonė, naudojama siekiant apginti darbuotojų interesus.

tags: #ar #ymoneja #gali #buti #skelbiamas #streikas