Ar Verta Investuoti Į Nekilnojamąjį Turtą Lietuvoje?

Tikriausiai kiekvienas pagalvojame, kad nekilnojamas turtas - puiki investicija, kuri vien savo buvimu neša pinigus. Tačiau tai ne visai tiesa, o po kiekviena investicija slypi šiokia tokia rizika, kuri gali ir neatsipirkti. Taigi, ar verta investuoti į nekilnojamąjį turtą? O gal verta nukreipti savo pinigus kitur? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų kartu su NT ekspertais ir ekonomistais.

Jei kartas nuo karto pasižvalgote po nekilnojamo turto pardavimų ar nuomos svetaines, jei galvojate, kad būsto ar kito objekto nuomos kainą galite nustatyti "iš akies", tai apie investavimą geriau net negalvokite. Nekilnojamo turto brokeriams pinigus moka ne už gražias akis, o rinkos išmanymą. O tai gana sudėtinga ir plati sritis, juk reikia žinoti tam tikros vietos nekilnojamo turtą rinką, nekilnojamo turto specifiką, pavyzdžiui, kokius objektus lengviau išnuomoti, kiek tokia investicija atsipirks ir t.t. Visgi, jei vis tiek labai norite investuoti į šią sritį, kreipkitės pagalbos į profesionalą.

Jei taip nutiko, kad sutaupėte, paveldėjote ar laimėjote loterijoje gana didelę pinigų sumą, už kurią galite sau leisti įsigyti būstą ar kitą nekilnojamo turto objektą, labai šaunu, yra didžiulė tikimybė, kad investicija atsipirks. Tuo atveju, jei nekilnojamam turtui, kurį norite įsigyti vien investavimo tikslais, reikia finansinės injekcijos iš trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, banko, reiktų gerai pagalvoti ar toks sprendimas yra išties išmintingas, nes yra rizika, kad įklimpsite į gana didelius finansinius rūpesčius.

Investicija į nekilnojamą turtą - verslas, o bet kuriam verslui reikia laiko ir priežiūros. Be to, reiktų įvertinti ir tai, kad galimų nuostolių gali ir nepavykti išvengti. Įsigytą nekilnojamą turtą visada reikės palaikyti tinkamos būklės - perdažyti sienas, atėjus laikui pakeisti baldus ir t.t.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti - į akcijas ar nekilnojamąjį turtą. Tokio klausimo sulaukę profesionalūs investuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį, kad sprendimas pradėti investuoti yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir priklauso nuo gyventojo finansinių galimybių, tolerancijos rizikai, tikslų bei pasirinktos investavimo strategijos. Juolab, kad be akcijų bei NT egzistuoja ir kitos turto klasės, pavyzdžiui, žaliavos, grynieji pinigai ar obligacijos. Galiausiai, investuoti galima ir į nuosavą ar šeimos verslą.

NT - palyginti saugi, bet reikli investicija

Nors NT gyventojai laiko saugia ir patikima investicija, teigti, kad ši turto klasė atspari nuosmukiams, negalime. Tai rodo ir istorija: prisiminkime 2008-ųjų NT turto burbulą bei jį sekusią ekonominę krizę, kuri lėmė didelį tiek NT, tiek akcijų nuvertėjimą.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad gyventojų jaučiamas investicijų į NT saugumo jausmas turi pagrindo - šio turto kaina yra linkusi svyruoti mažiau nei akcijų kainos ir leidžia apsisaugoti nuo infliacijos. Žinoma, reikėtų pabrėžti, jog investuoti į NT dar nereiškia tiesiog turėti nuosavą būstą. Investavimu laikomas NT pirkimas, siekiant iš jo gauti pastovius pinigų srautus, tai yra, jį nuomoti arba įsigytą turtą ilgainiui parduoti už didesnę kainą.

Vertinant investavimo į NT patrauklumą, reikėtų neužmiršti, kad NT įsigijimas reikalauja daug pasiruošimo ir laiko. Pirmiausia būtina išsirinkti patrauklią vietą bei NT objektą, vėliau, jeigu turtas nuomojamas, ieškoti nuomininkų, prižiūrėti nuomojamą turtą, jį atnaujinti. Šią užduotį galima palengvinti samdant meistrus, namų tvarkytojus ar kitų administracinių paslaugų teikėjus, tačiau būtina įsivertinti, kad tai lems ir papildomas išlaidas bei mažins investicinę grąžą.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad NT, palyginti su akcijomis ir kitomis finansų rinkos priemonėmis, nėra likvidus turtas - nusprendus jį greitai parduoti, gali tekti taikyti dideles nuolaidas arba užsiimti pirkėjo, siūlančio patrauklią kainą, paieškomis. Be to, NT įsigijimas nėra taip lengvai prieinamas kiekvienam, nes reikalauja didelio pradinio kapitalo. Jeigu turto įsigijimui imsite paskolą, prireiks bent jau pradinio įnašo bankui sumos, kuri sudaro mažiausiai 15 proc. įsigyjamo turto vertės.

Būsimą grąžą iš nuomos gali sumažinti ir NT mokestis.

Akcijos: didesnė grąža, bet didesni svyravimai

Investavimas į akcijas dažną vilioja potencialiai didesne grąža, tačiau su ja atkeliauja ir daugiau rizikos. Finansų rinkos pasižymi nuolatiniu svyravimu. Jį gali sukelti ne tik ekonominės krizės, tačiau ir geopolitiniai įvykiai, vyriausybių ar centrinių bankų vykdoma pinigų politika, konkurencinė aplinka ir panašiai.

Pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį prasidėjus koronaviruso krizei akcijų rinkos patyrė staigų nuosmukį, pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai prarado apie 30 proc. ir daugiau savo vertės. Nors rinkos gana sparčiai atsitiesė, o kai kurių įmonių akcijų vertė šovė į viršų, niekuomet negalėsime būti tikri, kad nauja krizė ar kitas įvykis vėl nepasiųs akcijų kainų žemyn.

Tačiau investavimas į akcijas turi įvairių pranašumų. Pirmiausia, jis nereikalauja didelio pradinio kapitalo: pradėti galima nuo nedidelių sumų, pavyzdžiui, 30-50 eurų per mėnesį. Antra, biržose kotiruojamų bendrovių akcijos dažniausia yra likvidus turtas - jas galima lengvai ir greitai įsigyti ir parduoti.

Pasirinkus investuoti į akcijas, taip pat galima paprasčiau diversifikuoti savo portfelį - įsigyti skirtingų įmonių iš skirtingų ekonomikos sektorių akcijų. Dar vienas svarbus veiksnys - akcijų įsigijimo ir valdymo mokesčiai, palyginus su nuolatiniu investavimu į NT, yra nedideli. Yra platformų, kur jie apskritai nėra taikomi - pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo nemokamai prekiauti Baltijos šalių biržoje esančių įmonių akcijomis, o investiciniams portfeliams iki 30 tūkst. eurų netaiko jokio valdymo mokesčio.

Niekada neinvestavusiems į akcijas pirmiausia vertėtų pradėti nuo mažų žingsnių - įsigyti jau žinomų kompanijų akcijų. Lengviau pradėti nuo Lietuvos ar Baltijos šalių biržų, nes galėsite lengviau įvertinti šių įmonių verslo perspektyvas, gauti bendrovių finansinės informacijos ar lengviau pastebėti svarbias naujienas, susijusias su dominančia įmone.

Daugeliui patogus sprendimas - investicijos į fondus

Norintys investuoti į akcijas, bet nenorintys gilintis į konkrečių įmonių perspektyvas, gali investuoti į investicinius fondus arba biržoje prekiaujamus fondus, vadinamuosius ETF, kurie būna susieti su pagrindiniais pasaulio akcijų indeksais. Tokiu atveju pačiam investuotojui nereikia analizuoti bendrovių rezultatų ar rūpintis portfelio diversifikavimu, nes tą daro profesionalūs fondų valdytojai.

Tie, kurie vis tiek neapsisprendžia, kurį investavimo būdą - NT ar akcijas - pasirinkti, gali atkreipti dėmesį ir į fondus, investuojančius į NT arba ETF, sekančius NT vystymu užsiimančias bendroves. Toks yra „Swedbank Robur Fastighet“ investicinis fondas. Aktyviai valdomas akcijų fondas daugiausia investuoja į nekilnojamojo turto sektoriaus bendroves Švedijoje ir visame pasaulyje.

Investuoti į investicinius fondus galimybę turi kiekvienas, tam, kitaip nei norint įsigyti NT, nereikalingos didelės sumos. Jos gali būti netgi visai simbolinės, pasinaudojus Mini investicijoms. Atsiskaičius banko kortele, funkcionalumas suapvalina sumokėtą sumą iki artimiausio didesnio sveiko skaičiaus ir skirtumą nukreipia į pasirinktą „Swedbank Robur“ fondą.

Taip pat galima investuoti į NT bendroves, kurios veikia kaip fondai (vadinamuosius REIT - Real Estate Investment Trust).

Investicijos į nekilnojamąjį turtą pajūryje

Investicija į nekilnojamąjį turtą pajūryje tampa vis populiaresnė tiek tarp tų, kurie ieško antrosios gyvenamosios vietos ar poilsio būsto, tiek tarp investuotojų, siekiančių papildomai užsidirbti iš nuomos paslaugų. Tačiau kur geriausia pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje? Ar rinktis NT Palangoje, NT Neringoje, ar NT Klaipėdoje?

1. Palanga - tai didžiausias ir populiariausias Lietuvos pajūrio kurortas, garsėjantis aktyviu vasaros sezonu, šurmuliuojančia Basanavičiaus gatve ir plačiais smėlio paplūdimiais. NT Palangoje itin paklausus tiek tarp poilsio būsto ieškančių pirkėjų, tiek tarp investuotojų, planuojančių nuomą turistams. Palangoje nekilnojamąjį turtą dažniausiai perka investuotojai. T.y. žmonės, kurie nori būstą išnuomoti miesto lankytojams ir svečiams. NT Palangoje taip pat yra dažnai pasirenkamas ir dėl puikių trumpalaikės nuomos galimybių, ypač vasaros sezonu.
2. Neringa - unikalus Lietuvos kurortas, apimantis Nidą, Juodkrantę, Preilą ir Pervalką, garsėjantis ramybe, gamtos grožiu ir architektūriniu savitumu. NT Neringoje vertinamas dėl ribotos pasiūlos ir prestižo - čia statybos griežtai reglamentuojamos, todėl turtas išlaiko aukštą vertę. NT Neringoje ypač vertina tie, kas ieško antro būsto šeimos poilsiui arba solidžios, laikui atsparios investicijos.
3. Klaipėda - vienintelis Lietuvos uostamiestis, siūlantis tobulą derinį tarp miesto ir jūros. NT Klaipėdoje pasižymi stabiliomis kainomis, gera infrastruktūra ir paklausa tiek tarp nuomininkų, tiek tarp pirkėjų. Tai puikus pasirinkimas norintiems nuolat gyventi pajūryje ar ieškantiems saugios ilgalaikės investicijos.

Nėra vieno teisingo atsakymo. Investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje verta tik įvertinus savo lūkesčius, biudžetą ir riziką. Jei jums svarbi prestižinė vieta ir ramybė - rinkitės NT Neringoje. Jei siekiate kuo daugiau nuomos pajamų - NT Palangoje. Galiausiai, kiekvienas sprendimas turėtų būti pagrįstas ne tik emocijomis, bet ir rinkos analize.

Investicijos į skirtingas nekilnojamojo turto rūšis

Investicijos į nekilnojamą turtą gali turėti skirtingas formas - jos neapsiriboja tik paties nekilnojamo turto įsigijimu. Nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ar žemės dalis ir visi su ja susieti objektai (pvz. statiniai). Nekilnojamasis turtas dažnai tapatinamas su privačia nuosavybe. Teises į ją galima įgyti dviem būdais - perkant arba nuomojant.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą - tai nekilnojamo turto įsigijimas, nuosavybės valdymas, nuoma arba pardavimas su tikslu uždirbti pelną. Kaip investuotoją jus turėtų labiau dominti nekilnojamo turto įsigijimas nei nuoma. Turėdami nekilnojamą turtą, jį galėsite išnuomoti nuomininkams, kurie ne tik padengs palūkanas bankui, bet dar ir jums sumokės. Investuotojus domina ir nekilnojamo turto vystymas - įsigyti sklypą, pastatyti statinių, tuomet juos išnuomoti ar parduoti.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą dėl savo specifikos priskiriamas alternatyvių investicijų klasei.

Investicijos į biurus

Investicijos į biurus yra prestižinė nekilnojamo turto investicijų rūšis, kadangi paprastai šie objektai būna pačiame miesto centre arba kitose populiariose vietose. Biurų paklausą lemią įmonės, jų keliami reikalavimai darbuotojų erdvei. Biurų paklausą sąlygoja ir vyriausybė, nustatanti minimalius darbo vietos reikalavimus.

Kuo sparčiau vystosi ekonomika, tuo daugiau kuriasi įmonių, jos samdo daugiau darbuotojų ir taip skatina didesnę biuro patalpų paklausą. Nuo ekonomikos ciklų priklauso grąža iš investicijų į biurus. Ekonomikai kylant, iš biurų nuomos galima uždirbti milžiniškus pinigus. Kylant biurų nuomos paklausai, kyla ne tik nuomos kaina, bet ir biuro vertė.

Investicijos į prekybines patalpas

Prekybinės patalpos - tai patalpos nuo didelių prekybos centrų iki smulkių parduotuvėlių. Prekybos centrai visuomet turi vieną pagrindinį nuomininką, kuris garantuoja nuolatinį žmonių srautą. Lietuvoje dažniausia tai yra „Maxima“, „Rimi“, „Prisma“ parduotuvės. Šios didžiosios įmonės dažnai plotą nuomojasi su nuolaida, kadangi jos atlieka reklamos funkciją ir užtikrina pirkėjų srautą.

Nuomos kainos pačiame prekybos centre taip pat skiriasi. Jų kainą lemia žmonių srautai, erdvė, matomumas ir kaip gerai sekasi prekiauti toje vietoje. Kuo vieta yra pelningesnė, tuo daugiau įmonių nori ją išsinuomoti tokią vietą. Dėl didelės paklausos, tokių vietų nuomos kaina būna aukštesnė.

Iš prekybinių patalpų nuomos gaunamos pastovesnės pajamos nei iš biurų nuomos. Prekybines patalpas pakeisti yra sudėtingiau nei biurą, todėl sutartis sudaroma ilgesniam laikui.

Investicijos į pramonines patalpas

Pramoninės patalpos kainos atžvilgiu būtų bene geriausia investicija į nekilnojamą turtą vidutiniam investuotojui. Pramoninės patalpos apima sandėlius, gamybines ir platinimo patalpas. Kai kurios industrinės patalpos gali netgi turėti smulkius biurus juose.

Ypatingas dėmesys renkantis pramonines patalpas turi būti jų funkcionalumas. Šie pastatai turi būti nesunkai pasiekiami įvairiu transportu: vilkikais, traukiniais, laivais ar netgi lėktuvais. Jie turi būti tinkamai išplanuoti, o dar geriau jeigu patalpa yra jau pritaikyta gamybai ar sandėliavimui (pvz. yra šaldymo kameros, kranai ar pan.).

Investicijos į gyvenamąsias patalpas

Nesvarbu ar ekonomika kyla, ar smunka, žmonės vis tiek turi kažkur gyventi. Dėl šios priežasties gyvenamųjų patalpų nuoma yra bene populiariausia ir turinti stabiliausias pajamas investicija į nekilnojamąjį turtą. Šis išskirtinis nekilnojamojo turto segmentas yra gana brangus dėl nuolatinės paklausos. Kita vertus, didelė paklausa reiškia, kad visuomet rasite nuomininkus.

Ar verta investuoti į butą trumpalaikei nuomai?

Investavimas į nekilnojamąjį turtą visada buvo laikomas viena patikimiausių ir pelningiausių investicijų formų. Tačiau 2025 metai gali būti ypač svarbūs dėl sparčiai kintančių rinkos sąlygų, teisinio reguliavimo ir ekonominių pokyčių. Ar verta investuoti į butą trumpalaikei nuomai 2025 metais? Atsakymas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip vieta, ekonominė aplinka, teisės aktų pasikeitimai ir galimos rizikos. Trumpalaikė nuoma turi daug privalumų, tačiau taip pat kelia ir tam tikrų iššūkių, kuriuos būtina apsvarstyti prieš priimant sprendimą.

Trumpos nuomos rinkos tendencijos

Per pastaruosius kelerius metus nekilnojamojo turto rinka buvo stipriai paveikta įvairių ekonominių ir socialinių pokyčių. 2020-2021 metais dėl pandemijos buvo fiksuojama nuomos rinkos sumažėjimas, tačiau vėl atsigavus turizmui ir ekonomikai, trumpalaikė nuoma vėl tapo populiari. Daugėja norinčių išnuomoti savo turtą. Todėl vis svarbesniu aspektu tampa būsto, vietos išskirtinumas.

Platformos, tokios kaip Airbnb, ir kitos panašios paslaugos taip pat išpopuliarėjo, nes žmonės pradėjo rinktis šį nuomos variantą dėl jo lankstumo ir patogumo, palyginti su tradiciniais viešbučiais. 2025 metais, prognozuojama, kad trumpalaikė nuoma ir toliau bus populiari, ypač didžiuosiuose miestuose ir turizmo vietovėse, kur didėja turistų srautas. Be to, internetu užsakoma trumpalaikė nuoma gali tapti dar paprastesnė, o šiuolaikinės technologijos lems geresnį ryšį su potencialiais nuomininkais.

Kiek galima uždirbti iš trumpalaikės nuomos?

Vienas iš pagrindinių klausimų, į kuriuos atsakymą turėtų žinoti kiekvienas investuotojas, yra - kiek galima uždirbti iš trumpalaikės nuomos? Trumpalaikė nuoma dažnai užtikrina aukštesnę grąžą nei ilgalaikė nuoma, tačiau tam būtina atlikti nuodugnią rinkos analizę. Pelningumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vieta, nuomos sezoniškumas, konkurencija ir turizmo tendencijos.

Vieta - tai esminis faktorius. Butai, esantys populiariuose turistiniuose regionuose arba miesto centruose, paprastai užtikrina aukštesnes nuomos kainas ir didesnį užimtumą. Jei butas yra turistų pamėgtoje vietoje, užimtumas gali siekti net 90-100%, ypač per sezono piko laikotarpius.

Sezonas - turizmo sezono metu, pavyzdžiui, vasarą ar per šventes, nuomos kainos gali išaugti kelis kartus. Jei turite butą kurorte ar didmiestyje, kuriuose yra didelis turistų srautas, galite tikėtis labai aukštos nuomos kainos ir pelno.

Konkurencija - įvertinkite, kiek kitų trumpalaikės nuomos pasiūlymų yra toje pačioje vietovėje. Jei konkurencija yra didelė, jūsų butas gali nepasiekti didžiausio užimtumo lygio, todėl svarbu atidžiai pasirinkti vietą ir optimizuoti savo pasiūlymą.

Kad ir kokia būtų jūsų pasirinkta vieta, svarbu suprasti, kad trumpalaikės nuomos pelningumas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniais rinkos pokyčiais, todėl būtina nuolat stebėti tendencijas ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Teisiniai ir reguliavimo aspektai

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl prieš investuojant į butą trumpalaikei nuomai reikia atlikti išsamią analizę, yra reguliavimo ir teisinių reikalavimų pokyčiai. Daugelis šalių ir miestų pradėjo įvesti griežtesnius įstatymus dėl trumpalaikės nuomos, siekdamos užtikrinti, kad šis verslas netrukdytų vietos gyventojams ir nekeltų problemų su gyvenamųjų patalpų trūkumu.

Pavyzdžiui, kai kuriose pasaulio vietose buvo įvesta apribojimų dėl nuomos laikotarpio, registracijos reikalavimų ir mokesčių už trumpalaikę nuomą. Jei įstatymai tampa griežtesni, tai gali neigiamai paveikti investicijų pelningumą ir užimtumą.

Todėl, planuojant investicijas, būtina įvertinti galimus teisinius pokyčius, taip pat pasitarti su profesionaliais trumpalaikės nuomos administratoriais, kad būtumėte tikri, jog laikotės visų vietos taisyklių ir nesusidursite su teisinių problemų rizika.

Investicijos saugumas ir rizikos

Kaip ir bet kuri kita investicija, investavimas į butą trumpalaikei nuomai turi savo rizikas. Viena pagrindinių rizikų yra nuomojamų butų užimtumo nepastovumas. Nors gerai pasirinktoje vietoje trumpalaikė nuoma gali būti labai pelninga, ekonominiai nuosmukiai, nepalankūs sezonai ar mažesnė turistų paklausa gali sumažinti jūsų uždarbį.

Be to, gali kilti papildomų išlaidų, susijusių su butų priežiūra, remontu, paskolų grąžinimu ir mokesčiais. Išlaidų kontrolė ir tinkamas finansinis planavimas yra labai svarbūs, kad investicija nebūtų nuostolinga.

Taip pat labai svarbu įvertinti vietos rinkos stabilumą. Jei turizmo paklausa mažėja arba jeigu jūsų butas bus perkrautas konkurencija, tai gali ženkliai sumažinti nuomos pelningumą. Todėl turite būti pasiruošę priimti strateginius sprendimus ir lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius.

Trumpalaikė nuoma 2025 metais gali būti pelninga investicija, tačiau reikia įvertinti daugelį veiksnių, įskaitant rinkos sąlygas, teisinį reguliavimą, vietą ir galimas rizikas.

Lietuva - patraukli šalis investicijoms į NT

Investavimas į nekilnojamąjį turtą dar niekada nebuvo toks patrauklus Vidurio ir Rytų Europoje, kur tokios šalys kaip Lietuva siūlo geriausią investicijų grąžą tiems, kurie nori užsidirbti nekilnojamojo turto rinkoje.

Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, kurios metu buvo atsižvelgta į tokius svarbius dalykus kaip nekilnojamojo turto mokesčiai, nuomos pajamų mokestis ir bendrasis nuomos pelningumas, rezultatais, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą. Remiantis naujausiais „Global Property Guide“ duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo.

Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto. Vadovaujantis Eurostato pateikiamais duomenimis, antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos išaugo daugiau nei 10 proc., palyginti su 2023 m. Ši tendencija greičiausiai tęsis, todėl galima tikėtis geros investicijų grąžos.

Antroje vietoje - Estija. Šioje Baltijos valstybėje nekilnojamojo turto gali įsigyti ir nenuolatiniai jos gyventojai. Mokesčiai palyginti nedideli, o nuomos kainos - aukštos, taigi, metinis bendrasis nuomos pelningumas siekia 4,5 proc. (nuomos pajamų mokestis - 20 proc.). Nuo praėjusių metų pradžios iki birželio mėnesio nekilnojamojo turto kainos išaugo 6,7 proc., vadinasi, investicijų vertė irgi turėtų augti.

Trečia vieta atiteko Rumunijai, kurios pranašumai - gana nedidelės papildomos išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu, labai mažas nuomos pajamų mokestis (10 proc.) ir solidus bendrasis nuomos pelningumas (6,46 proc. per metus).

Airija irgi yra geras pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes nuomos kainos yra aukštos, tiesa, didoki mokesčiai gali sumažinti metines pajamas. Šaliai gresia būsto krizė - augant gyventojų skaičiui ir nekilnojamojo turto kainoms, statoma per mažai būstų.

Remiantis šia ataskaita, investuoti į nekilnojamąjį turtą apsimoka ir tokiose valstybėse kaip Vengrija, Slovėnija bei Lenkija, kur nuoma yra brangi (Vengrijoje nuomos kainos išaugo 180 proc., palyginti su 2015 m.), tačiau mokesčiai nesikandžioja. Palyginti su 2023 m., 2024 m. birželio mėnesį būsto kainos Lenkijoje padidėjo 17,7 proc., Vengrijoje 9,8 proc., Slovėnijoje - 6,7 proc., skelbia Eurostatas.

Šalys, kuriose investuoti į nekilnojamąjį turtą nerekomenduojama

Kaip teigiama ataskaitoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje investicijų grąža yra mažiausia. Belgijoje yra vienos didžiausių sandorių išlaidų Europoje, o nuomos pajamų mokestis gali lengvai siekti ir 50 proc. Vidutinis nuomos pelningumas siekia 4,2 proc., tačiau gali būti didesnis Briuselyje. Palyginti su 2023 m., per antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos padidėjo 3,4 proc.

Prancūzija laikoma antru blogiausiu pasirinkimu - dėl didelių mokesčių ir su įsigijimu bei nuoma susijusių išlaidų. Pavyzdžiui, investuotojo į nekilnojamąjį turtą vidutinis nuomos pajamų mokestis siekia 18,28 proc. Bendrasis nuomos pelningumas - maždaug 4,5 proc. per metus. Kaip teigia Eurostatas, 2024 m. Prancūzijoje nekilnojamasis turtas netgi atpigo 4,6 proc.

Graikija paskelbta trečia blogiausia šalimi investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl didelių įsigijimo išlaidų ir pajamų mokesčio bei vidutiniškai daugiau nei 33 proc. siekiančio nuomos pajamų mokesčio.

tags: #ar #verta #investuoti #i #nekilnojama #turta