Ar vartojantys kaliniai turėtų būti gydomi?

ŽIV infekcija tarp nuteistųjų plinta dėl menko kalinių sąmoningumo, nesisaugant tiek sergantiems, tiek sveikiesiems, teigia Kalėjimų departamentas. Įkalinimo įstaigose šiemet nustatyta pusė visų naujų ŽIV atvejų Lietuvoje.

Šoką sukėlė jau pirmieji paskelbti duomenys, kuomet iš 80 tirtų kraujo mėginių net trisdešimt dviejuose nustatyti teigiami ŽIV rezultatai. Tačiau pradėjus tirti kitų kalinių kraują ši kreivė dar labiau šoktelėjo aukštyn. Paskutiniais duomenimis, šioje kolonijoje infekuotųjų skaičius pasiekė beveik pusantro šimto.

Kokia nuotaika kolonijoje - aiškinti nereikia. Per švelnu būtų sakyti, jog nuteistieji sutrikę, išsigandę... Už pražūtingojo viruso nešiojimą ne mažiau susirūpinę ir tie, kurių kraujo tyrimo rezultatai neigiami.

Keletas nuteistųjų tikino, jog nors žino savo kraujo tyrimo rezultatus, tačiau nėra įsitikinę, kad neužsikrėtę ŽIV. Esą šis kraupus faktas gali paaiškėti kiek vėliau, pakartojus kraujo tyrimą. Jie gerai žino, jog inkubacinis šio viruso laikotarpis - maždaug trys mėnesiai. Jie žino ir tai, jog badėsi adata, kuri galėjo būti užkrėsta...

Praėjusį penktadienį iš Alytaus GRPD kolonijos buvo paleisti keturi nuteistieji. Situaciją kolonijoje jie apibūdino trumpai - trūksta tik kibirkštėlės. Žmonės nežino ko griebtis, bijo valgyti iš "bliūdelių", nes netiki, jog šie gerai išplaunami. Sveikieji labai norėtų, kad išaiškinti infekuotieji būtų izoliuoti, tačiau kol kas sprendimas šiuo klausimu nepriimtas.

Į laisvę išėję vyrukai džiaugėsi atsisveikinę su šia kolonija, nes neaišku, kaip įvykiai klostysis toliau. - Jeigu čia būtų galima įsigyti tiek alkoholio, kiek dabar narkotikų, kaliniai vienas kitą išpjautų, - tikino vienas pašnekovų.

ŽIV viruso schema

Paklaustas, ar nuteistieji nemėgina ieškoti kaltųjų ir su jais susidoroti, vaikinas atsakė, jog nustatyti užkrato šaltinį neįmanoma. Jie pritarė minčiai, jog pasitikrinti privalėtų kiekvienas nuteistasis, nors tikino, jog kaliniai ir taip žiną, kas šio viruso nešiotojas - to nuslėpti neįmanoma.

Pašnekovai kaltino administraciją neveiklumu, tvirtino matą tik vieną išeitį - aprūpinti narkotikus vartojančius asmenis vienkartiniais švirkštais. Šiam teiginiui vėliau pritarė kitas kalinys, prisipažinęs jau 20 metų vartojąs narkotikus. Jų teigimu, didžiąją narkotikų dalį įneša patys darbuotojai.

Nuteistųjų artimieji penktadienį, kaip ir paprastomis dienomis, būriavosi prie "zonos" vartų ir laukė pasimatymų. Jaunoji patvirtino faktą, jog kiekvienas į pasimatymą atvykstantis žmogus ir jo atnešti maisto produktai bei asmeninio naudojimo daiktai kruopščiai patikrinami, tačiau visuomet yra išimčių.

Kiti pasimatymų su kalinčiais artimaisiais nepabūgę žmonės pasakojo, jog pakanka kontrolieriui sumokėti ir tavo atnešti maisto produktai nebus pjaustomi, o tu pats nebūsi "čiupinėjamas"... Visiems reikia pinigų - Viską valdo pinigai. Pareigūnai - tokie patys žmonės, kaip ir mes visi. Juk ir jiems reikia pasistatyti namus, aprūpinti šeimas, - pusiau rimtai, pusiau su humoru tikino nuteistųjų artimieji ir sakė, jog norint šį procesą buvo galima sustabdyti jau seniai.

Artimiesiems nereikėtų tampytis su krepšiais, išleisti nemažai pinigų kelionei, o pareigūnams tada nereikėtų nieko kaltinti... Taip yra užsienyje, tad kodėl to negalima pritaikyti mūsų įkalinimo įstaigose...

Alytaus GRPDK direktoriaus pavaduotojas Juozas Adomaitis pripažino, jog kolonijai esant narkotikų apsuptyje (darbuotojai esą nespėjantys rankioti per tvorą mėtomų narkotikų paketėlių) su šia problema kovoti sunku. Kol kas sunku patikėti, jog AIDS šmėklos baimė bent vieną kitą nuteistąjį privers apsispręsti ir dėl savo sveikatos bei gyvybės atsisakyti žalingojo įpročio. Tai patvirtino patys narkotikus vartojantys vyrai. Vieno iš jų teigimu, koks skirtumas, nuo ko mirti - nuo narkotikų ar nuo AIDS, tad kam be reikalo kankintis...

Apie grėsmingą situaciją šioje įkalinimo įstaigoje dar šių metų pradžioje "Akistatos" puslapiuose atvirai pasakojo į laisvę išėjęs nuteistasis Vidmantas (vardas pakeistas). Tuomet jaunas vyrukas sakė, jog kiekvienas narkotikus vartojantis kalinys žino, kad "zonoje" kvaišalų gaus kada tik panorėjęs.

Į klausimą, kaip nuteistieji apsirūpina švirkštais, Vidmantas tuomet atsakė šypsodamasis - vieno vienkartinio švirkšto užtenka pusei "lokalkės", t. y. 50-100 žmonių. Ir niekas nesibaimina, jog gali kuo nors užsikrėsti... Tąsyk atviraširdis vaikinas sakė, jog minėtoje kolonijoje narkotikus vartoja gal net 90 procentų nuteistųjų.

Po šios publikacijos į laikraščio redakciją kreipėsi vieno šioje kolonijoje bausmę atliekančio vaikino motina ir su pasibaisėjimu pripažino, jog panašią situaciją jai nupiešė sūnus. Moteris buvo labai išsigandusi, klausė, ką daryti, kaip gelbėti sūnų. Deja, redakcija galėjo patarti tiktai kreiptis į kolonijos ir Kalėjimų departamento vadovus.

Tuo tarpu dar praėjusios savaitės pradžioje kalbinti Pravieniškių pirmosios SRPDK vadovai tikino jau beveik neabejoją, jog teks ruoštis naujų ŽIV infekuotųjų atvykimui. Mat pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus Jono Blaževičiaus įsakymą ŽIV infekuoti nuteistieji, kuriems teismo sprendimu paskirta atlikti bausmę bendrojo, sustiprinto ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose, siunčiami į minėtos įstaigos lokalinį sektorių. Šiuo metu šiame sektoriuje kali 31 asmuo. Infekuotieji įkurdinti atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Kolonijos vyriausioji gydytoja Jakaterina Gurinovič tvirtino, jog kol kas problemų šie vyrai nekėlė, agresijos priepuolių, užpuolimų nepasitaikė. Tiesa, vienas nuteistasis dėl to, kad užsikrėtė ŽIV, bandė savo pyktį išlieti emocijomis, bet medikų nepuolė. Vis dėlto šie žmonės kelia padidintus reikalavimus, nori išskirtinių sąlygų - pagerintos mitybos, vitaminų, raminamųjų. Visa tai jiems skiriama, tačiau infekuotieji nenori suprasti, jog negalima be pertraukos vartoti vitaminus...

Susirgę šie nuteistieji gydomi vietoje, tačiau jeigu pareiškia norą, vežami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. P. Kiušo teigimu, kolonija šiuo metu pajėgi apgyvendinti ne daugiau kaip 45 ŽIV infekuotus asmenis.

Toks ŽIV protrūkis išgąsdino ir kitų kolonijų nuteistuosius bei juos prižiūrinčius pareigūnus. Beje, kraują tikrinosi ir kai kurie pareigūnai.

Kalėjimų departamento direktorius Jonas Blaževičius "Akistatai" sakė, jog šiuo metu Alytuje dirba Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros tarnybos, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro bei AIDS centro gydytojai. Jie nuteistuosius šviečia profilaktikos klausimais, aiškina minėtos ligos pasekmes, bando nustatyti šio viruso užkrato šaltinį, seka, kaip vyksta nuteistųjų tyrimas.

Medikai turi tikslą nustatyti nuteistųjų, įtariamų užsikrėtus ŽI virusu, kontaktus su kitais asmenimis. Kalėjimų departamento direktorius patikino, jog palyginus su kaimyninėmis respublikomis, mūsų šalyje situacija nėra tokia grėsminga. Štai Latvijos kolonijose kali daug mažiau nuteistųjų, tačiau tarp jų išaiškinta per 300 ŽIV infekuotų asmenų. Dar daugiau jų yra Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje... Deja, tuo nereikėtų džiaugtis.

J. Blaževičiaus teigimu, susiklosčiusią nepalankią situaciją nulemia faktas, jog nuteistieji gyvena kareivinių tipo patalpose, didžiule mase, lyg Gariūnų turguje, jų gyvenimo būdas - kolektyvinis. Štai Marijampolės ir Alytaus GRPD kolonijos vienu metu gali sutalpinti po 1 316 nuteistuosius, o dabar čia gyvena beveik po du tūkstančius.

J. Blaževičius pripažino, jog užsieniečiai susidoroja su šia problema tik dėl to, jog ten kaliniai gyvena po vieną du kamerose, o ne taip, kaip pas mus - didžiuliais būriais. Deja, sukurti nuteistiesiems tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra Vakarų Europos valstybių kalėjimuose, nėra paprasta, nes tam prireiktų milžiniškų lėšų, o jų valstybei šiuo metu labiausiai trūksta.

Praėjusį penktadienį Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo teisingumo ministras Vytautas Markevičius, kalėjimų departamento direktorius Jonas Blaževičius, AIDS centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Po šio susitikimo teisingumo ministras patvirtino, jog Alytaus GRPDK direktorius pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, tačiau sakė neskubėsiąs tenkinti šio prašymo, nes pirmiausia reikia nustatyti susiklosčiusios grėsmingos situacijos priežastis.

Jis paminėjo kolonijos administracijos aplaidumą, nepakankamą bendradarbiavimą su operatyvinėmis tarnybomis, policijos komisariatu...

Dažnas reiškinys, kai asmuo, atlikęs bausmę, pakartotinai prasikalsta ir grįžta atgal į įkalinimo įstaigą. Šio reiškinio priežastys įvairios: neigiamas, smerkiantis visuomenės požiūris, perspektyvų, ateities nematymas, nutrūkę tarpasmeniniai ryšiai, todėl grįžimas į įkalinimo įstaigą atrodo vienas lengviausių ir patogiausių sprendimų. Daugelis valstybių nėra sukūrusios tinkamos iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integravimo į visuomenę sistemos. Įkalinimo įstaigos tikslas nėra tik apriboti asmens laisvę, norint jį nubausti. Be šito turi būti siekiama ir grąžinti į visuomenę visavertį pilietį. Taip pat labai svarbu išlaikyti kalinčių asmenų socialinius gebėjimus, tikėjimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti kitoks. Tai svarbu ne tik kalinčiam asmeniui, jo šeimai bei artimiesiems, bet ir visai visuomenei.

Tokiose šalyse kaip Amerika, Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina, Australija, Gruzija taikomos įvairios šunų terapijos programos kaip reabilitacijos ir resocializacijos priemonė kalintiems asmenims. Teisę globoti augintinį gavę kaliniai yra atsakingi už kasdieninę jo priežiūrą, maitinimą, auklėjimą, paklusnumo mokymą.

Visi asmenys, dalyvaujantys gyvūnų programose, turi atitikti griežtus kriterijus bei reikalavimus, išlaikyti psichologinius testus. Šunys nuolat stebimi ir, jei gyvūnui kyla kokia nors grėsmė, privilegija nedelsiant panaikinama. Atlikti tyrimai, parodė, jog kaliniai, kuriems leidžiama auginti gyvūnus, yra mažiau linkę į pakartotines nusikalstamas veikas ir smurtinius išpuolius.

Gruzijoje iš 35 kalinčių asmenų, kurie dalyvavo šunų mokymo programoje, atgal į įkalinimo įstaigą grįžo tik 4 asmenys.

JAV kalinys Ericas Robertsonas, 1992 metais nuteistas už žmogžudystę, padėjo apmokyti ir socializuoti 22 šunis. Beglobių šunų ir kalinčių asmenų programos metu, kuomet susitinka du visuomenės atstumti pasauliai, sukuriama abipusė (angl. win-win) nauda.

Ar Lietuvoje mes turime šunų terapijos pritaikymo įkalinimo įstaigose pavyzdžių? Negalime pasigirti įspūdinga šios srities praktika kaip kitos šalys, tačiau užuomazgų yra. 2012 m. Panevėžio pataisos namuose suorganizuotas kelių terapinių šunų apsilankymas sektoriuje, kuriame gyvena moterys su mažais vaikais. 2016 m. įvyko Kaniterapijos asociacijos narių suorganizuotas terapinių šunų vizitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose.

Tačiau kaniterapija, kaip reabilitacijos priemonė, Lietuvoje nėra reglamentuota, priskiriama alternatyviems gydymo metodams. Geriausiai šunų terapijos naudą įkalintiems asmenims atskleidžia ne statistika ir ne skaičiai, o švytinčios nuteistųjų akys, kalbant apie savo naujuosius augintinius.

ŽIV infekcija tarp nuteistųjų plinta dėl menko kalinių sąmoningumo, nesisaugant tiek sergantiems, tiek sveikiesiems, teigia Kalėjimų departamentas. Įkalinimo įstaigose šiemet nustatyta pusė visų naujų ŽIV atvejų Lietuvoje. „Nuteistieji, vartojantys intravenines narkotines medžiagas, nebijo užsikrėsti ŽIV, nes užsikrėtę jie turi galimybę gauti pagerintą maitinimą, yra dažniau konsultuojami gydytojų, gali išvykti į kitas gydymo įstaigas ir taip toliau“, - rašoma departamento Sveikatos priežiūros skyriaus atsakyme BNS.

Įkalinimo įstaigose per penkis šių metų mėnesius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, užfiksuoti 49 nauji ŽIV atvejai - tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27). Daugiausiai naujų ŽIV atvejų per penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.

Kalėjimų departamentas šią statistiką aiškina ir tuo, kad čia patikrinama daugiau nuteistųjų: nors kaliniai turi teisę raštu atsisakyti būti tiriami dėl ŽIV, patikrinama apie 95 proc. Alytaus pataisos namuose organizuojamos įvairios prevencinės priemonės - tikrinami nuteistųjų daiktai, rengiami netikėti patikrinimai, stengiamasi išaiškinti narkotikų patekimą į pataisos namus organizuojančius kalinius ir perkelti juos į kitus sektorius. Su narkotikus vartojančiais asmenimis dirba psichologai.

ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš jų 2262 vyrai ir 580 moterų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtė per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. - per homoseksualius santykius, dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas.

Pernai Lietuvoje ŽIV gydyti antiretrovirusinė terapija skirta 754 pacientų, įskaitant ir nuteistuosius esančius įkalinimo įstaigose. Beveik kas antras pacientas Lietuvoje gaunantis antiretrovirusinę terapiją yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas.

Yra penkios rizikos grupės, apibrėžtos Pasaulio sveikatos organizacijos, kurių negalime vadinti „užribiu“: tai vyrai, turintys santykių su vyrais, švirkščiamuosius narkotikus vartojantys žmonės, kaliniai, asmenys, teikiantys seksualines paslaugas už atlygį, ir translyčiai asmenys.

Lietuvoje 50 proc. visų registruotų ŽIV atvejų buvo perduota vartojant narkotikus, tačiau pastaraisiais metais perdavimų šiuo keliu ryškiai sumažėjo ir mažėja toliau.

Jei žmogus niekada nebuvo susidūręs su rizika užsikrėsti, vis tiek bent kartą gyvenime reikėtų pasitikrinti. Visiems kitiems yra rekomendacijos, kaip dažnai tikrintis.

Jei po rizikingų santykių po 2-3 savaičių pasireiškia gripo simptomai, gali būti įtarimas, kad užsikrėtėte ŽIV. Bet apie pusė žmonių jų nepajaučia. Dažniausiai ilgai nenustatyta ŽIV infekcija lieka heteroseksualioms moterims, vyresnėms nei 50 metų. Apskritai 50 proc. atvejų ES ir Lietuvoje ŽIV infekcija yra nustatoma vėlai, kai imunitetas jau yra pakritęs. Jei gydymas pradedamas anksti, kol imunitetas nenusilpęs, toks žmogus išgyvena praktiškai tiek pat, kiek ir bendros populiacijos žmogus.

ŽIV ir AIDS statistika pasaulyje

Mitas, kad su ŽIV lieka gyventi vos keleri metai. Žmonės ateina ir sako, kad jų svajonė buvo išgyventi bent porą metų. O po to patys stebisi, kad gyvena normalų gyvenimą ir liga tampa kasdienybe, rutina: turi vartoti vaistus, keletą kartų per metus lankytis pas gydytoją ir tiek.

Šiuolaikinis gydymas yra labai gerai toleruojamas, virusologiškai stiprus, individualiai pritaikomas kiekvienam pacientui. Paprastai, reikia išgerti vieną tabletę per dieną. Maža to, ateina ilgai veikiantys vaistai, suleidus į raumenis veikiantys 4-8 savaites, kuriami ir ilgesnio veiksmingumo. Kol kas Lietuvoje jų dar neturime, bet tikime, kad tai jau artima ateitis.

Deja, nemažėja, išlieka stabilus, nedidelis augimas. Tiesa, naujų atvejų skaičiai paskutiniais metais padvigubėjo dėl atvykėlių, nes iki pusės jų sudaro žmonės iš Ukrainos ir migrantai iš kitų šalių. Visgi užsikrėtimų augimas fiksuojamas ir tarp Lietuvos gyventojų. Todėl kiekvienas turėtų rūpintis savo sveikata, pagalvoti apie tai ir pasitikrinti.

ŽIV infekcijos statistika Lietuvoje

tags: #ar #vartojantys #kaliniai #turetu #buti