Onkologinės ligos - didelė ligų grupė, kurioms yra būdingas organizmo ląstelių pakitimas, nekontroliuojamas jų dauginimasis išstumiant, peraugant bei naikinant aplinkinius, sveikus, audinius. Vaikų amžiuje onkologinės ligos - retos, lyginant su suaugusiais jos sudaro tik 0,5 - 1 proc. visų piktybinių ligų. Pagal kilmę, sandarą ir savybes, onkologinės ligos grupuojamos į kraujo, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, inkstų, vyriškų ir moteriškų lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų ir kitus vėžius. Piktybinis auglys gali pažeisti bet kurį organą ar audinį, o jo augimo ir plitimo greitis priklausys nuo kiekvieno asmens individualios sveikatos istorijos ir santykio su išorės veiksniais.
Suaugusiems ir vaikams diagnozuojamos onkologinės ligos skiriasi tuo, kad vaikų ligai atsirasti išoriniai veiksniai turi labai mažai įtakos. Onkologinio proceso atsiradimą lemia organizme vykstančios genų mutacijos.
Dažniausios Vaikų Onkologinės Ligos
Vaikai dažniausiai serga piktybinėmis kraujo ligomis - leukemija, taip pat dažnai diagnozuojami centrinės nervų sistemos navikai, limfinio audinio navikai (limfomos), kauliniai ir jungiamojo audinio navikai bei embrioniniai navikai (blastomos). Onkologinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pirmaisiais penkiais gyvenimo metais arba paauglystėje.
- Leukemija (kraujo vėžys)
- Centrinės nervų sistemos (CNS) navikai
- Limfomos
- Kauliniai ir jungiamojo audinio navikai
- Embrioniniai navikai (blastomos)
Tarp vaikų iki 18 metų dažniausia onkologinė liga - kraujo vėžys (sudaro 35 proc. susirgimų šioje amžiaus grupėje). Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad tai viena geriausiai šiuo metu išgydomų ligų. Antra pagal dažnumą vaikų ligų - smegenų navikai, kuriuos išgydyti itin sunku. Taipogi apie 10 proc. susirgimų - limfomos.
Kraujo Vėžys: Ypatumai
Ūminė leukemija išties vyrauja tarp vaikų, vyresniame amžiuje - retėja. Onkologinis procesas nėra niekuo išskirtinis. Jis priklauso tik nuo to, kokią paciento organizme sistemą paliečia ir kur susiformuoja. Išskirtinumo neįvardinčiau jokio, apart to, kad reikalingas labai ilgas gydymo laikotarpis. Noriu pabrėžti, kad pasveikimo rezultatas - pakankamai geras.
Simptomai ir Diagnostika
Onkologinių ligų simptomai vaikams - labai nespecifiški, pavyzdžiui, vaikas skundžiasi apetito stoka, mažėjančiu svoriu, bloga savijauta, jį kankina prakaitavimas, dažnos infekcijos, irzlumas. Simptomai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, apčiuoptas darinys taip pat gali būti kitų, gerokai dažnesnių ligų simptomai. Tačiau, jei tėvai pastebi be priežasties nuolat atsirandančias mėlynes, karščiavimas nesiliauja nueiti padaryti tyrimus būtina. CNS navikų simptomai taip pat nespecifiniai - skauda galvą, gali varginti pykinimas, vėmimas, eisenos sutrikimai, traukuliai. Jei organizme vystosi vėžys, simptomai nepraeina ir vis pasikartoja. Tada reikėtų susirūpinti.
Kraujo vėžys - liga gyvatė. Negalėčiau įvardinti vieno simptomo, kuris išduotų leukemiją. Pats procesas prasideda kaulų čiulpuose, būtent ten pakinta ląstelė. Kol jos dauginasi, patenka į kraujotaką, infiltruoja ląsteles ir organus gali užtrukti net iki pusmečio.
Vaikų onkologinės ligos diagnostika kelia didelius iššūkius vaikų specialistams. Vaikams nėra suaugusiųjų onkologijai svarbių atrankinių profilaktinių tyrimų, todėl tenka pasikliauti medikų ir tėvų budrumu, pasitaiko, kad vaikui onkologinė liga nustatoma atsitiktinai, atlikus tyrimus dėl kitų įtariamų ligų, išsakytų nusiskundimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Esant kraujo pokyčiams: hemoglobino trūkumui, eritrocitų sumažėjimui, limfocitozei - rekomenduočiau po poros savaičių pakartoti kraujo tyrimą. Pastebiu, kad daugelis tėvų atsakingai žiūri į vaikų sveikatą. Kraujo tyrimas nebėra prabanga. Tai pagrindinė priemonė ligos diagnostikai.
„Kažkas“ gali būti: nepaaiškinamas karščiavimas, padidėję limfmazgiai (kakle, kirkšnyse, pažastyse), kraujavimas (ir dantenų, nosies), blyškumas, svorio kritimas, padidėjusi pilvo apimtis, skausmas (paprastai skauda krūtinės ląstą, galvą, pilvą, kaulus), galvos svaigimas, netikėtas regos, klausos ar pusiausvyros sutrikimas, pageltusi oda, ant kūno iššokęs guzas, akivaizdus vaiko psichikos pasikeitimas (irzlumas, piktumas, vangumas), atsiradęs noras pagulinėti (jei to anksčiau nebuvo), nei iš šio, nei iš to atsiradusios mėlynės ant kojų. Jei gydomi šie simptomai nepraeina, reikia kuo greičiau atlikti visus tyrimus.
Kilus įtarimams dėl vėžio pirmiausia atliekami laboratoriniai tyrimai, gali būti skiriami rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, ultragarsas, endoskopija, magnetinio rezonanso tyrimas, biopsijos. Paprastai diagnozė nustatoma atlikus keletą tyrimų.
Gydymo Būdai
Vaikams, kaip ir suaugusiems žmonėms, piktybinės ligos gydomos chirurginiu būdu šalinant naviką, sistemine terapija (chemoterapija, biologine terapija) ir spinduliniu gydymu. Radioterapija vaikams skiriama rečiau, apgalvojus visas vėlyvąsias komplikacijas. Didelę dalį vaikų onkologinių ligų gydymo sudaro simptominis palaikomasis gydymas. Dėl didelių chemoterapijos dozių mūsų pacientai kenčia nuo infekcijų, kaulų čiulpų slopinimo ir su tuo susijusių kraujavimų, mažakraujystės, neutropenijos bei karščiavimo, gleiviniu pažaidos, kitų komplikacijų, kurios dažnai prailgina vaiko buvimą ligoninėje. Šiuo atveju vaikams skiriami vaistai, pasireiškusioms komplikacijoms gydyti.
Pirminė ūminė leukemija gydoma skiriant chemoterapiją, kuri trunka 2,5 metų. Kadangi priežasties nustatyti tiksliai negalima, stabdomas pats procesas ir taikomas gydymas.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Chemoterapija
- Kraujodaros kamieninių ląstelių transplanacija
- Chirurginis gydymas
- Radioterapija
- Imunoterapija
Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės, siekiant parinkti tinkamą gydymo metodą, reikia surinkti pakankamą panašių atvejų imtį, o gydant retas ligas tai padaryti įmanoma tik valstybėms bendradarbiaujant tarpusavyje.
Tikimasi, kad ateityje centras turės galimybę onkologinėmis ligomis sergančius vaikus gydyti naudodamas pažangiausią imunoterapiją ir skirdamas genetiškai modifikuotus T limfocitus. Šis gydymo metodas taikomas tiems pacientams, kuriems atsinaujina leukemija.
Vaikų onkologinių ligų gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Tai leido stipriai pagerinti vaikų onkologinių ligų prognozę. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad vaikų, sergančių kai kuriais piktybiniais navikais, išgyvenamumas per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo nuo 30-50 proc. iki 80-90 proc.
Atsirado nauji diagnostikos metodai - didelės raiškos vaizdiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas su audinių perfuzija, leidžiantis skirti naviką nuo kitos prigimties pakitimų (nekrozės po gydymo), branduolinės medicinos tyrimai - pozitronų emisijos tomografija, įvertinanti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo metabolinį aktyvumą, diegiami nauji imunohistocheminiai biopsinės medžiagos žymenys, molekuliniai genetiniai naviko tyrimai, labai pagerinę vaikų navikų histologinę diagnozę. Džiaugiamės gama peilio pritaikymu vaikų galvos smegenų navikams gydyti.
Nustačius diagnozę, šeimai beveik iškart galima pasakyti, ligos prognozė palanki ar ne.
Lietuvoje yra visos galimybės leukemijai gydyti. Persirgta liga neturi įtakos tolimesniam vaikų gyvenimui ir jo kokybei.
Šiuo metu Lietuvoje iki 18 amžiaus pacientų pasveikimo statistika siekia net 95 proc.
Jei vaikystėje ar paauglystėje sirgta kraujo vėžiu, antrinių onkologinių susirgimų tikimybė labai maža, tačiau yra. Pasauliniais duomenimis, 20-25 proc. ligonių gali susirgti antriniais ar kitais onkologiniais susirgimais.
Sergančių Vaikų Priežiūra Ligoninėje
Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus kolektyvas siekia sudaryti kuo patogesnes sąlygas vaikui sveikti ir leisti jam užsimiršti, kad jis ligoninėje. Patogios vienvietės palatos, vaikų žaidimų kambarys, slaugytojų dėmesys ir profesionalumas, aibė užsiėmimų vaikams leidžia mažiesiems pacientams pasijausti lyg namie. Vaikui, sergančiam onkologine liga, būtina ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba. Sunkios grėsmingos gyvybei ligos diagnozė, atskirtis nuo draugų, sudėtingas ir ilgas gydymas paveikia onkologinių pacientų emocijas, o ilgai slaugant vaiką, šeima patiria ir finansinių nuostolių.
Pirmiausia stresą patiria šeima, kol patiki, kad išties jų vaikas susirgo. Liga tvirtinama labai aiškiai, patikrinus keliais metodais. Tad dvejonių nėra. Informuojame, kokį gydymą skirsime, kokia jo trukmė. Vaikams liga progresuoja labai greitai, tačiau taip pat greitai progresuoja ir regeneracinės savybės. Jie daug geriau geba atsistatyti.
Stebėsena Po Gydymo
Labai svarbus vaikų, kuriems buvo skirtas onkologinės ligos gydymas, stebėjimas. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje vykdoma pacientų stebėsena dėl vėlyvųjų chemoterapijos ir radioterapijos komplikacijų. Atvykę šiai paslaugai, pacientai apžiūrimi reikalingų specialistų: vaikų endokrinologų, kardiologų, nefrologų ir kitų specialistų, atliekami reikalingi tyrimai, suteikiamos tolesnio stebėjimo ar gydymo rekomendacijos. Tai leidžia anksti nustatyti onkologinės ligos gydymo komplikacijas ir išvengti grėsmingų pasekmių.
Statistika Lietuvoje
Statistika aiški - per metus ūmine leukemija suserga nuo 15 iki 30. Šiuo metu sergamumo tendencija yra mažėjanti, nes mažėja vaikų populiacija. Iš 100 tūkst. vaikų suserga 4-7. Lietuvoje yra tik du centrai, kuriuose gydomi vaikų onkologiniai susirgimai: Kauno ir Santaros klinikos.
Šiuo metu Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergančių vaikų išgyvenamumas siekia 80 proc.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Naujų ūminės leukemijos atvejų per metus | 15-30 |
| Sergamumas (iš 100 000 vaikų) | 4-7 |
| Išgyvenamumas | 80% |
Tarptautinis Bendradarbiavimas
Kasmet vaikams diagnozuojama apie 80 naujų onkologinės ligos atvejų, dažnai labai skirtingų. Mūsų centras bendradarbiavimą su Skandinavijos valstybėmis leukemija sergančių vaikų gydymo srityje pradėjo daugiau nei prieš 15 metus ir tai padėjo pasiekti proveržį. Šiandien toks bendradarbiavimas leidžia įgyvendinti gydymo vienovę ir užtikrinti, kad vaikas, sergantis vėžiu, Vilniuje bus gydomas taip pat kaip Stokholme, Kopenhagoje ar Osle. Visi vaikai, kuriems yra diagnozuota onkologinė liga, yra anonimiškai įtraukiami į bendrą Šiaurės šalių mokslinę duomenų bazę, kurioje vyksta nuolatinė duomenų pokyčių analizė. Jeigu, pavyzdžiui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas milimetras į vieną ar kitą pusę nėra kontroliuojamas, priklausymas minėtai Šiaurės šalių grupei šiuos milimetrus padaro matomus, o jų korekcija lemia pažangą.