Norite išeiti iš darbo savo noru? O gal jus nori atleisti be jokios priežasties? Darbo teisė aiškiai apibrėžia, kada ir kaip teikiamas prašymas atleisti iš darbo savo noru.
Pareiškimas nutraukti darbo sutartį arba prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis. Praktikoje toks prašymas atleisti iš darbo dažniausiai siunčiamas el.
Kaip Teisingai Pateikti Prašymą?
Norėdami išeiti iš darbo ir nutraukti darbo sutartį, turite pateikti prašymą raštu savo darbdaviui. Prašymas atleisti iš darbo savo noru - tai darbuotojo teisėtas būdas nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Praktiškai prašymas atleisti iš darbo savo noru ir atsistatydinimo prašymas reiškia tą patį dokumentą. Atsistatydinimo prašymas yra oficialus rašytinis pareiškimas, kuriuo darbuotojas praneša darbdaviui apie ketinimą savanoriškai nutraukti darbo santykius.
Žemiau pateikiamas standartinis pavyzdys, kurį galima pritaikyti individualioms aplinkybėms:
A.k. Prašau atleisti mane iš darbo [data] (nuo kokios dienos norite nebeiti į darbą) dieną pagal LR DK 127 str. 1 d.
Svarbūs Aspektai, Kuriuos Reikia Žinoti:
- Prašyme svarbu, kad būtų nurodyta atleidimo iš darbo data bei surašymo data, atleidimo iš darbo data reiškia, kad yra pasirašytas įspėjamasis terminas.
- Jeigu darbuotojas, nenori palikti savo darbo vietos, jis gali nepasirašyti prašymo išeiti iš darbo, nes jeigu darbuotoją atleidžia darbdavys, darbuotojui yra sumokama išeitinė išmoka.
Įspėjimo Terminas ir Darbo Kodeksas
Pagal Darbo kodekso 55 str. 2 d., galioja bendras principas, kad darbo sutartis baigiasi suėjus įspėjimo terminui. Nutraukiant tiek terminuotą tiek neterminuotą darbo sutartį, turite informuoti savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, jeigu darbuotojas nori išeiti iš darbo savo noru, neturėdamas svarbių priežasčių, jam gali būti teikiamas prašymas išeiti iš darbo.
Pagal 55 straipsnį, taip pat per tris darbo dienas nuo pareiškimo padavimo datos, darbuotojas gali atšaukti darbo sutarties nutraukimą, o jeigu nori atšaukti vėliau pareiškimą, tai padaryti galima tik darbdaviui sutikus.
Darbo Sutarties Nutraukimas Darbuotojo Iniciatyva Be Svarbių Priežasčių (DK 55 Straipsnis)
Darbuotojas turi jam įstatymo garantuojamą teisę pateikti prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), tokiu būdu nutraukdamas darbo santykius. Tokį prašymą darbuotojas turi pateikti darbdaviui prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo išvis netaikyti. Taigi, pateikęs prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, darbuotojas turi atidirbti 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka jį atleisti, nesilaikant šio įspėjimo („atidirbimo”) termino. Darbuotojas taip pat turi teisę atšaukti savo pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, persigalvojęs dėl išėjimo iš darbo.
Remiantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
Taigi, darbuotojas, skubotai priėmęs sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, šį savo sprendimą gali atšaukti per tris darbo dienas po pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo darbdaviui.
Darbo Sutarties Nutraukimas Darbuotojo Iniciatyva Esant Svarbioms Priežastims (DK 56 Straipsnis)
Kai darbdavys nevykdo sutartų įsipareigojimų arba darbo sąlygos tampa nepriimtinos - darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas.
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių.
Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:
- Esminis darbo sąlygų pažeidimas - darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
- Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
- Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.
Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu.
Kokios Kompensacijos Priklauso Darbuotojui?
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu - darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo Sutarties Nutraukimo Priežastys ir Teisinės Pasekmės
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Prašymo Forma ir Turinys
Prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis ir trumpas, aiškus bei formalus. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, darbuotojo vardas, pavardė, darbdavio vardas, pavardė, prašymo data, prašymo vieta. Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo.
Prašymo Atšaukimas: Ką Reikia Žinoti?
Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Darbuotojas turi teisę per 3 darbo dienas atšaukti savo prašymą. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl darbuotojo teisės atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio prašymo padavimo dienos, yra nurodęs, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią ir ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šio termino darbdavys neturi teisės. Tad darbuotojui garantuojama teisė per tris darbo dienas persigalvoti ir darbdavys neturi jokiu būdu ir jokia forma teisės varžyti šios darbuotojo teisės.
Tačiau gali susiklostyti tokios gyvenimiškos aplinkybės, kurios gali lemti teisės atšaukti pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo įgyvendinimo specifiškumą. Nežinant šiuo atveju aktualios teismų praktikos, gali būti atlikti veiksmai, pažeidžiantys vienos ar kitos darbo santykių šalies teises. Tad žemiau pateikiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus darbuotojo pranešimo atšaukimo dėl darbo sutarties nutraukimo tema.
Svarbūs Aspektai Atšaukiant Prašymą:
- Jeigu darbdavys patenkina darbuotojo prašymą atleisti jį greičiau negu per tris darbo dienas (pavyzdžiui, darbuotojas pateikia prašymą atleisti jį nuo rytojaus) ir darbo sutartis buvo nutraukta sutartą dieną, tokiu atveju darbuotojas savo pareiškimo nebegali atšaukti, esant nutrauktai darbo sutarčiai greičiau negu per tris darbo dienas.
- Jei darbdavys sutinka tenkinti darbuotojo prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo greičiau negu po 20 kalendorinių dienų, tačiau šalių numatomas atleidimo terminas yra ne anksčiau negu po trijų darbo dienų (pavyzdžiui, darbuotojas prašo būti atliestas po penkių darbo dienų ir darbdavys sutinka), tuomet, kol darbo sutartis nėra nutraukta, darbuotojas visgi gali atšaukti savo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Esminę reikšmę turi ne tai, ar darbdavys jau priėmė sprendimą atleisti darbuotoją nuo jo prašyme nurodytos datos, o tai, ar darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai dar nepasibaigė.
Jokie kiti darbdavio veiksmai negali apriboti DK 55 str. 2 d. darbuotojui garantuojamos teisės atšaukti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei darbuotojas per tris darbo dienas pateikia tokį prašymą, dar galiojant darbo sutarčiai. Šiuo atveju neturi reikšmės tokie darbdavio atlikti veiksmai, susiję su darbo santykių pabaigos įforminimu, kaip pavyzdžiui:
- Darbo sutarties pabaigos įforminimas;
- Darbdavio įsakymo dėl darbuotojo atleidimo parengimas, jo registravimas DVS bei išviešinimas;
- Galutinio atsiskaitymo su darbuotoju įvykdymas;
- Pranešimo SODRAi dėl darbo sutarties pabaigos pateikimas;
- „Atsisveikinimo vakarėlio” surengimas;
- Skelbimo dėl naujo darbuotojo paieškos paviešinimas;
- Naujo darbuotojo priėmimas į darbą;
Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog pagal DK 55 straipsnio 2 dalį darbuotojas nebegali pasinaudoti pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo institutu tik tuomet, kai jau yra nutrūkę darbo santykiai su darbdaviu (arba praėjęs DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas). Tačiau jeigu darbo santykiai dar nenutrūkę, nors pasiektas susitarimas su darbdaviu netaikyti 20 dienų įspėjimo termino, darbuotojo teisė per tris darbo dienas apsigalvoti dėl darbo sutarties su juo nutraukimo negali būti ribojama ar kitaip varžoma.
Darbdavio Veiksmai Nutraukus Darbo Sutartį Esant Darbuotojo Valios Atšaukimui
Svarbu pažymėti, kad esant darbuotojo valios atšaukimui, darbdaviui visgi nutraukus darbo sutartį, darbuotojas turi teisę:
- reikalauti pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu;
- išreikalauti jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Viskas gerai jei abi šalys sutinka su išėjimo sąlygomis, tačiau ne visada taip yra. Darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl jo kompetencijos stokos, nekokybiškai atliekamų pareigų, blogos įmonės finansinės padėties ir t.t. Norėdami išvengti išeitinės kompensacijos išmokėjimo darbdaviai gali daryti spaudimą parašyti prašymą išeiti savo noru.
DK 55 str. 1 d. numato darbdaviui teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti jį nuo pareiškime nurodytos datos, t.y. neįpareigojant darbuotojo atidirbti 20 dienų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą atleisti jį greičiau negu per tris darbo dienas (pavyzdžiui, darbuotojas pateikia prašymą atleisti jį nuo rytojaus) ir darbo sutartis buvo nutraukta sutartą dieną, tokiu atveju darbuotojas savo pareiškimo nebegali atšaukti, esant nutrauktai darbo sutarčiai greičiau negu per tris darbo dienas. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas pats gera valia apriboja savo teisę atšaukti pranešimą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, prisiimdamas neigiamas to pasekmes.
Tačiau aktualu yra tai, kad tuo atveju, jei, pavyzdžiui, darbdavys sutinka tenkinti darbuotojo prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo greičiau negu po 20 kalendorinių dienų, tačiau šalių numatomas atleidimo terminas yra ne anksčiau negu po trijų darbo dienų (pavyzdžiui, darbuotojas prašo būti atliestas po penkių darbo dienų ir darbdavys sutinka), tuomet, kol darbo sutartis nėra nutraukta, darbuotojas visgi gali atšaukti savo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Kitaip tariant, esminę reikšmę turi ne tai, ar darbdavys jau priėmė sprendimą atleisti darbuotoją nuo jo prašyme nurodytos datos, o tai, ar darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai dar nepasibaigė. Pavyzdžiui: darbuotojas pateikė prašymą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo po 5 darbo dienų. Kitą darbo dieną darbdavys uždeda rezoliuciją, tenkindamas tokį prašymą. Tačiau darbuotojas dar kitą dieną, t.y. praėjus 2 darbo dienos nuo pranešimo pateikimo, persigalvoja ir atšaukia savo prašymą išeiti iš darbo. Tokiu atveju atšaukimas nutraukti darbo santykius galios, nes darbo sutartis nėra nutraukta, nepaisant to, kad darbdavys tenkinto darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį nuo konkrečios darbuotojo nurodytos datos.
Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog pagal DK 55 straipsnio 2 dalį darbuotojas nebegali pasinaudoti pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo institutu tik tuomet, kai jau yra nutrūkę darbo santykiai su darbdaviu (arba praėjęs DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas). Tačiau jeigu darbo santykiai dar nenutrūkę, nors pasiektas susitarimas su darbdaviu netaikyti 20 dienų įspėjimo termino, darbuotojo teisė per tris darbo dienas apsigalvoti dėl darbo sutarties su juo nutraukimo negali būti ribojama ar kitaip varžoma.
Tačiau ne paslaptis, kad bylinėjimasis tarp darbdavio bei darbuotojo neretai turi neigiamos įtakos tarp jų esamiems santykiams, darbuotojas jaučiasi nesaugiai, nebenori grįžti į darbą, nes bijo, kad darbdavys, pavyzdžiui, ieškos įvairių priekabių, bandys atleisti kitu pagrindu dėl darbuotojo kaltės. Tokiu atveju Darbo kodekso 218 str. 4 d. parasytas prasymas atleisti is darbo savo noru.
DK 25 str. 2. d. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti.
Taigi jei įmonėje įprastai bendravimui naudojamas el. paštas, juolab, jei tai aprašyta darbo tvarkos taisyklėse, informacinių technologijų naudojimo tvarkoje ar kituose vidiniuose įmonės teisės aktuose, ir jei galima aiškiai nustatyti, kas ir kada išsiuntė laišką - nematau trukdžių priimti tokį pareiškimą. Tik reikia turėti galvoje, kad jei darbuotojas apsigalvos ir pradės įrodinėti, kad "nieko jis nesiuntė", darbdavys turės įrodyti, kada, kaip ir iš kur gavo tą žinutę (t. y. pasistenkite neatšaukiamai išsaugoti laiško turinį ir kitus duomenis).
Svarbu Įsidėmėti
- Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą atleisti iš darbo per tris darbo dienas nuo jo pateikimo.
- Darbdavys negali apriboti šios darbuotojo teisės.
- Jei darbdavys atleidžia darbuotoją per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo, darbuotojas nebegali atšaukti prašymo.
Visada svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus dėl savo karjeros.