Tėvystė - tai vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių vaidmenų žmogaus gyvenime. Tačiau ar visuomet lengva būti tėčiu? Šiandieniniame pasaulyje tėčiai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos būtina įveikti, norint užauginti laimingus ir sėkmingus vaikus.
Tėčio vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinėje visuomenėje tėčio vaidmuo nuolat kinta. Jei anksčiau tėvas buvo laikomas pagrindiniu šeimos maitintoju ir autoritetu, dabar vis daugiau dėmesio skiriama emociniam ryšiui su vaikais ir aktyviam dalyvavimui jų auklėjime.
Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.
Pamatyti tėvus kaip atskirus nuo savęs - nemenka užduotis net jei tėvai ir nesiskiria. Skyrybų atveju atsiriboti nuo mamos ar tėčio liūdesio ir pykčio dar sunkiau.
Tėvo idealizavimo pavojus kaip tik ir kyla, kai retai jį matai - tik savaitgaliais ar progomis, kai jis ateina su dovanomis, reiškia tėvišką meilę, per trumpą laiką skiria daug dėmesio. Likus gyventi su vienu iš tėvų būna visko, ne tik gerų santykių.
Tėvystės iššūkiai
Būti tėčiu nėra lengva, ir tam yra daugybė priežasčių. Štai keletas iš jų:
- Laiko trūkumas: Šiuolaikiniai tėčiai dažnai dirba ilgas valandas, todėl jiems sunku rasti laiko kokybiškai praleisti su vaikais.
- Emocinis krūvis: Tėvystė reikalauja daug emocinės energijos. Tėčiams tenka būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems, net ir tada, kai jie patys jaučiasi pavargę ar prislėgti.
- Finansinė atsakomybė: Vaikų auginimas yra brangus. Tėčiams tenka rūpintis ne tik pagrindiniais poreikiais, bet ir užtikrinti vaikams galimybes lavintis ir tobulėti.
- Socialinis spaudimas: Tėčiai dažnai jaučia spaudimą atitikti tam tikrus visuomenės standartus. Jie turi būti stiprūs, sėkmingi ir visada pasiruošę padėti.
Tačiau kokį mes auklėjimą ar ugdymą gavome savo vaikystėje? Tad štai dabar tam pačiam vyrui mes pradedame sakyti, jog jis turi jausti visus jausmus, jog jis turi priimti vaiko jausmus, jog jis turi tapti lygiaverčiu partneriu savo šeimoje, neturi norėti dominuoti ar būti autoritetas, jog turi tapti lygiavertis su savo vaiku. Staiga vyro galvoje ir viduje, galbūt ir sąmoningai to nesuvokiant, kyla pasipriešinimas ir nesuvokimas.
Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo.
Tėvo įtaka vaikams po skyrybų
Išties, didelė dalis tėvų po skyrybų nustoja bendrauti su savo vaikais, ir taip yra ne tik Lietuvoje. Galima būtų vien smerkti, kad tai neatsakingas elgesys, tačiau tai nepaaiškintų, kas gi su tais tėčiais darosi. Vaikai tarsi liudija tavo pralaimėjimą, nesugebėjimą išsaugoti šeimos, vyriškumo sumenkinimą, o susitikimas su sūnumi ar dukra tas žaizdas atnaujina.
Tėvo reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Jei tėtis atsiriboja po skyrybų - dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams.
Statistika apie skyrybas Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 10 tūkst. porų, pragyvenusios vidutiniškai 12 santuokos metų. Tai sudaro apie 40 proc.
| Metai | Skyrybų skaičius | Vidutinė santuokos trukmė | Procentas |
|---|---|---|---|
| Kasmet | ~10,000 | 12 metų | ~40% |
Patarimai, kaip būti geru tėčiu
Nepaisant visų iššūkių, būti geru tėčiu yra įmanoma. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Skirkite laiko savo vaikams. Net ir tada, kai esate labai užsiėmęs, stenkitės rasti laiko pabūti su vaikais. Žaiskite, skaitykite knygas, eikite pasivaikščioti ar tiesiog pasikalbėkite.
- Būkite įsitraukęs. Domėkitės savo vaikų gyvenimu. Dalyvaukite jų mokyklos renginiuose, sporto varžybose ar hobio užsiėmimuose.
- Būkite palaikantis. Skatinkite savo vaikus siekti savo tikslų ir svajonių. Padėkite jiems įveikti sunkumus ir pasitikėti savimi.
- Būkite mylintis. Parodykite savo vaikams, kad juos mylite ir vertinate. Apkabinkite, pasakykite gražų žodį ar tiesiog nusišypsokite.
- Būkite pavyzdys. Vaikai mokosi iš savo tėvų. Būkite jiems geras pavyzdys, demonstruodami pagarbą, sąžiningumą ir atsakomybę.
Jaunų tėčių patirtys
Tėvo dienos proga pakalbinome tris jaunus tėčius ir paklausėme jų nuomonės apie Tėvo dieną, tėvystės pareigas ir lūkesčius.
Laimis Rekštys
Tėčiu tapau šių metų sausio 5 dieną. Jausmas žodžiai sunkiai nupasakojamas. Labai džiaugsminga akimirka, apima euforija. Dar nėra minčių apie atsakomybę, pareigas, rūpesčius. Tokia būsena, bent jau mano atveju, truko apie savaitę. Vėliau pasijaučia nuovargis, bemiegės naktys, tačiau atrodo, jog viskas praeina, kuomet paimi ant rankų mažąjį stebuklą. Nuostabus jausmas būti tėčiu.
Gimdyme dalyvavau. Manau, kad dalyvaudamas gimdyme padėjau savo žmonai, palaikiau ją. Taip pat akimirka, kuomet gimsta vaikas, yra nepakartojama, ir nenorėčiau jos praleisti. Niekada neįsivaizdavau savęs sėdinčio kažkur už durų ir laukiančio žinių. Viską matant ir padedant yra kur kas lengviau laukti gimstančio vaiko.
Reikia būti rūpestingu, skirti daug dėmesio savo vaikui. Manau, svarbu būti tarsi draugais su vaiku, leisti kartu laisvalaikį, užsiimti kažkokia veikla kartu. Kiekvienas vaikas yra individualus ir reikia pastebėti, ką jis mėgsta, ko jis tikisi iš tėvų ir stengtis būti „geru tėčiu”.
Visgi manyčiau, kad tėčiu yra tampama. Moterims galbūt kitaip, jos nuo mažens žaidžia su lėlėmis tarsi su savo vaikais. O pas vyrus, manyčiau, tokio mąstymo nėra. Jis susiformuoja tik subrendus. Būdamas vaiku tikrai negalvodavau apie tėvystę, vaikus.
Norėčiau jog vaikas perimtų šeimos vertybes: meilės, pagarbos jausmą, dėkingumą, nuoširdumą. Noriu, kad vaikas būtų išsilavinęs, todėl stengsiuos jam padėti moksluose.
Kol kas abu su žmona mokomės, todėl darbus dalinamės daugiau mažiau po lygiai. Prieš žmonos egzaminus su vaiku daugiau laiko praleidžiu aš, kuomet rašiau baigiamąjį darbą, ji daugiau pabūdavo su vaiku.
Tai pirmoji tėčio diena, kuomet aš jau tėtis. Kol kas yra įprasta sveikinti savo tėtį su tėčio diena. Nežinau, koks jausmas, kuomet vaikas sveikins mane su šia diena.
Palinkėčiau kantrybės. Manau, jos labiausiai reikia auginant vaikus.
Rolandas Mackevičius
Šių metų kovo 14 dieną. Jausmas neapibūdinamas. Tai nesusideda vien iš vaiko gimimo. Nuostabus yra procesas, ruošimasis ir laukimas. Šis jausmas - laimė saldžiausia jos forma.
Ne. Taip tiesiog buvo nuspręsta.
Manau, kad rūpestingas. Labai nesmagu matyti vaikus paliktus augti ir auklėtis patiems. Tokiems vaikams dažnai gali būti blogos pasėkmės: dėmesio stoka, ribotas mąstymas.
Manau, kad tampama. Man šis jausmas dar naujas, o daugelis draugų minėjo, kad tik su laiku supranti visą tėvystės jausmą.
„Beatboxinti” ir sklandžiai kalbėti užsienio kalbomis. Žinoma, kad noriu išmokyti visko, ką pats moku geriausiai.
Ji maitina, aš sūpuoju. Maudome kartu. Ji keičia vystyklus, o aš gaminu maistą. Natūraliai taip gaunasi.
Na, ji bus pirmoji. Kai būna mamos diena, aš dovanoju gėlių, tai pažiūrėsime, kas bus per Tėvo dieną.
Palinkėčiau „nesubobėti” ir neverkti jeigu gaus dovanų tik kojines.
Domo tėtis
Tėčiu tapau šių metų vasario 24 dieną. Manau, kaip ir dauguma tėčių, o taip pat ir mamų, pasakysiu, kad tai sunku apibūdinti. Tu imi mažyli ant rankų ir jauti, kad tai yra dalelė tavęs. Jis tampa svarbiausias dalykas gyvenime ir kiekviena jo šypsena suteikia džiaugsmo. Tas mažas žmogutis pakeičia viską, kas ankščiau atrodė svarbiausia. Visa kita tampa antraeiliai dalykai.
Taip. Norėjau įsitikinti, kad vaikai ne kopūstuose randami. Iš tiesų tai už nieką gyvenime nebūčiau to praleidęs, nes ir taip beveik devynis mėnesius laukiau, kada jis pasirodys, todėl norėjau būti šalia, kai jis išvys pasaulį. Norėjau, kad pajaustu ne tik mamos meilę, bet ir tėčio. Jam tai yra viena svarbiausių dienų gyvenime, todėl manau, kad svarbiausi žmonės turi būti su juo tada, kai jis ateis į šį pasaulį
Geras tėtis yra tada, kai vaikas jį gerbia, myli, lygiuojasi į jį, kai vyras moka suprasti, patarti, padėti vaikui. Geras tėtis turi padėti vaikui išmokti važiuoti dviračiu, plaukti, pastatyti smėlio pilį ir kai reikia būti vaikiškas, kaip vaikas, o kai reikia - griežtas, bet teisingas. Geras tėtis turi išmokyti savo vaiką tvarkos ir išmokyti būti vaiką doru žmogumi.
Na, mano nuomone čia labai priklauso nuo vyro. Manau, kad yra tokių, kurie gali būti vaiko biologiniu tėvu, bet ne Tėčiu. Jeigu nebus noro ir meilės vaikui, nebus ir to viso tėviškumo, juk net mamos, jei galima taip pavadinti, išnešiojusios kūdikį 9 mėnesius, išmeta juos ar palieka kažkam kitam auginti, o kadangi vyras mažiau ryšio turi su vaiku iki jo gimimo, tai jiems dar sunkiau tą tėvystės jausmą pajusti. Vyrai yra kitokie, jie racionalesni ir jei jie nemyli vaiko mamos, tai dažniausiai ir vaikas nebus toks mylimas. Gal vėliau, kai vaikas jau bus suaugęs ir su juo bus galima pasikalbėti, kaip su suaugusiu žmogumi, tada jis jau norės būti tėvu, bet kol bus kūdikis, tol jam bus neįdomu.
Būti mandagiu, doru, sąžiningu, draugišku, pagarbiu ir vertu pagarbos žmogumi. Aš ne iš tų žmonių, kurie nori savo vaiką priversti padaryti tai, ko patys nesugebėjo. Manau, savo kelią jis pats išsirinks, o aš jį noriu išmokyti būti žmogumi visur ir visada.
Kažkokio dalijimosi nėra. Tai vyksta natūraliai. Kadangi aš einu į darbą, tai žmona naktimis keliasi pamaitinti vaikutį, o aš kai grįžtu po darbo, beveik visą laiką būnu su juo ir darau viską, kas tuo metu padeda mano vaikui būti laimingam, sočiam ir jaustis jaukiai, saugiai ir švariai. Kartu maudom, kartu rengiam. Sauskelnes, kai būnu namuose. dažniausiai keičiu aš, vežimą, kai einam kartu, aš “vairuoju”, taip pat dažnai maitinu, supu, migdau, taip pat, kaip ir mama. Net lopšines dažniausiai dainuoju aš. Na, mamai juk reikia truputi atsipūsti po dienos, nes aš darbe galiu prisėsti, pasedėti ir pailsėti, o ji tokios galimybės gali ir neturėti, juk visko su vaikais būna
Negalvojau, ar pats kažkaip švęsiu. Jei pasveikins, tai žinoma, kad bus labai malonu ir gera širdžiai, bet jei ne, tai nenusivilsiu, juk vaikai turėtų tėvus sveikinti, o mano mažylis to padaryti dar negali.
Kantrybės, meilės ir gerų vaikų. Kad kai visi plaukai jau bus pražilę, sedėtumėte sau ir galvotumėte, kad be galo didžiuojatės savo vaikais ir savimi, kad pavyko būti tokiu tėčiu, kuris sugebėjo užauginti tokį gerą žmogų.