Ar Statybos Leidimui Gauti Reikalingas Poveikio Aplinkai Vertinimas?

Planuojant statybas Lietuvoje, svarbu žinoti, kada reikalingas statybos leidimas, o kada galima apsieiti be jo. Nuo to priklauso ne tik statybos proceso legalumas, bet ir galimybė išvengti nemalonumų ateityje.

Statybos leidimas: kada jis būtinas?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad kadastriniai (geodeziniai) matavimai yra būtini norint gauti leidimą statybai. Siekiant kuo sklandesnio proceso, rekomenduojama kadastrinius žemės sklypo matavimus užsakyti kuo anksčiau, kadangi be jų statybos leidimas nebus suteiktas.

Tačiau pravartu žinoti, kad ne visuomet statybos leidimas yra būtinas. Ar leidimas statybai yra reikalingas priklauso nuo statinio kategorijos.

Kalbant apie neypatinguosius ir ypatinguosius statinius - šių kategorijų planuojamiems statyti statiniams statybos leidimas yra privalomas visada. Ypatingieji statiniai - tai daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės ir t. t.

Nuo 2012 m. gegužės 28 d., vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Ši paslauga teikiama pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo nuostatas.

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau - meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.

Nesudėtingieji statiniai: kada leidimas nereikalingas?

Nesudėtingiesiems statiniams statybos leidimas reikalingas ne visada - tai priklauso nuo teritorijos, kurioje jis yra statomas ir nuo paties planuojamo statyti statinio parametrų.

Šie statiniai yra skirstomi į dvi kategorijas (I ir II), o pagrindiniai jų bruožai - tai paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 metro, visų aukštų, priestatų ir kt. plotų suma ne didesnė nei 80 kvadratinių metrų ir pan.

Kaip ir minėta, ar šios kategorijos statiniui yra reikalingas statybos leidimas, priklauso ir nuo teritorijos, kurioje jis planuojamas statyti.

Pavyzdžiui, I grupės nesudėtingajam statiniui statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame jis statomas, nepatenka į kultūros paveldo apsaugos teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją ir t. t.

II grupės nesudėtingojo statinio statybai statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame planuojamas statyti toks statinys, nepatenka į, pavyzdžiui, miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, apsaugos zoną ar kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio rezervato, parko, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną ir t.t.

Dokumentai, reikalingi statybos leidimui gauti

Statybos leidimui gauti reikalinga tiek kadastro duomenų byla, tiek ir kiti dokumentai - nuosavybės dokumentas, bendraturčių sutikimas ir pan.

Statytojai prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus kartu su prie jų pridedamais privalomais dokumentais privalo pateikti per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatau.lt.

Kiti reikalingi dokumentai:

• kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;
• kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
• statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
• žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.

"Infostatyba": elektroninė sistema statybos leidimams

Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektronines paslaugos. Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“.

Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai. Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.

Jei įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria.

Jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el.

Primename, kad asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo. Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt.

Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.

Statybos leidimų pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kada buvo išduoti leidimai statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus:

• Leidimas statyti naują statinį Vilkaviškio rajono sav., Gižų sen., Oranų k., Smėlio g. 2A (galiojantis iki 2025-10-24).
• Leidimas statyti naują statinį Kauno rajono sav., Alšėnų sen., Narsiečių k., Vyčio Kryžiaus g. (galiojantis iki 2025-10-24).
• Leidimas statyti naują statinį Vilniaus rajono sav., Riešės sen., Ažulaukės k., Nemenčinės g. 8C (galiojantis iki 2025-10-24).
• Leidimas rekonstruoti statinį Kaunas, K. Donelaičio g. 70 KB (galiojantis iki 2025-10-24).

Šie pavyzdžiai rodo, kad statybos leidimai išduodami įvairiose Lietuvos vietovėse, tiek naujiems statiniams, tiek rekonstrukcijai.

Savavališkos statybos padariniai

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. už statybą leidžiančio dokumento išdavimą savavališkos statybos įteisinimui mokama papildoma įmoka. Taip pat, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.

Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį.

Statybos leidimų duomenų skelbimas

Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją bei statinio, kuris skirtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiantį dokumentą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau - TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).

Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai.

Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę.

Poveikio aplinkai vertinimas

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau - poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo.

Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.

Kai planuojamos ūkinės veiklos vienintelis tikslas - valstybės sienos apsauga, krašto apsauga ar kai planuojama tokia ūkinė veikla, kuri būtų vykdoma atsitikus ekstremaliajam įvykiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, atsakingoji institucija, gavusi informaciją iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus, gali priimti sprendimą neatlikti šios ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo, jeigu tokių procedūrų atlikimas gali daryti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos tikslams.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas saulės šviesos energijos elektrinių statybai atliekamas tik tuo atveju, kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą. Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.

Kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.

Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau - fizinis ar juridinis asmuo), vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo šio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir galioja bent viena iš Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, privalo atlikti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, privalomas atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo šio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir galioja bent viena iš Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, privalo atlikti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, privalomas atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Fizinis ar juridinis asmuo, atsižvelgdamas į šiame įstatyme nustatytus poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminus, privalo šio įstatymo 8 arba 9 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas per Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.

Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.

tags: #ar #statybos #leidimui #gauti #reikalingas #poveikio