Pastaruoju metu pastebimas aktyvus sujudimas rąstinių namų projektavimo ir statybos rinkoje Lietuvoje. Norint išvengti įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupyti nemažai laiko, iš anksto žinokite pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus.
Šiame straipsnyje aptarsime, ar statant rąstinį namą reikalingas projektas, kokie yra statybos reikalavimai ir į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant tokias statybas.
Rąstinio namo projektavimas ir dokumentacija
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus.
Projektuojant rąstinį namą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų:
- Reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir vėliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje, o tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.
- Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų.
Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.
Prieš užsakant projektą pasidomėkite architekto kvalifikacija ir patirtimi projektuojant rąstinius namus, be to, išgirsti projekto vertinimą iš kvalifikuoto statytojo. Šis galės įvertinti projektą, ir jeigu pasitaikys neatitikimų, pasiūlyti sprendimo būdus.
Statybos leidimas ir energinio naudingumo klasė
Planuojant statyti rąstinį namą, svarbu žinoti, ar reikalingas statybos leidimas ir kokie energinio naudingumo reikalavimai taikomi.
RASTINIO NAMO STATYBA: kiek susėda rastai
Bet kokiam gyvenamajam namui, taip pat ir rąstiniam, yra taikomi tie patys teisės aktai ir reikalavimai. Namas turi atitikti A+ energinio naudingumo klasę. Vadinasi reiks užtikrinti ir sandarumą ir visų atitvarų šilumos laidumo reikalavimus (teks šiltinti sienas iš išorės arba vidaus). Reikalinga parengti visą techninę dokumentaciją kaip priklauso gyvenamajam namui ir gauti leidimą statybai.
Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ar tipo, reikalingas projektas ir leidimas (o projektas turi atitikti tuo metu galiojančius teisės aktus). Gyvenamąjį namą galima statyti gyvenamosios paskirties sklypuose, taip pat žemės ūkio paskirties sklypuose, jei esate ūkininkas, o sklypui parengtas kaimo plėtros projektas.
Nuo 2017-01-01 statant gyvenamąjį namą būtina rengti projektą ir gauti statybos leidimą, nepriklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio ir vietovės, kur statoma.
Tačiau, jei nuspręsite įsigyti rastinį namą, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Renkantis rastinį namą svarbu žinoti ir tai, jog statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas.
Išimtys
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai.
Mediena rąstiniam namui
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio.
Rąstiniai namai dažniausiai statomi iš pušies medienos. Pušis yra natūraliai impregnuota sakais. Taip pat namai statomi ir iš eglės, nors pušies mediena estetiškai kiek patrauklesnė, todėl eglė paprastai naudojama vidinėse konstrukcijose.
Namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų. Pastarasis taip pat nėra toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui. Tik nupjautos medienos drėgmė įprastai siekia 40%, todėl rąstus reikia išdžiovinti. Džiūdama mediena traukiasi, o jeigu namas pastatytas iš drėgnų rąstų, besitraukdami jie sės daugiau nei įprasta. Rekomenduojamas medienos drėgnumas yra 18-20 %.
Rąstiniai namai paprastai būna trijų tipų:
- Rankiniu būdu apdirbtų rastų;
- Frezuotos (tekintos) medienos;
- Klijuotos medienos.
Medžiagos visų šių tipų namams bei išpjovos paruošiamos iš anksto, gamykloje.
Rąstų tipai
Rankiniu būdu apdirbta mediena - tai tradiciniai apvalūs rąstai. Nukirtus ir išdžiovinus, jie apipjaunami ir nužievinami. Šie rąstai skirsis vienas nuo kito, tačiau statybai geriau rinktis panašaus skersmens rąstus. Norint išvengti nepatogumų dėl skirtingų diametrų rąstus galima iš šonų apipjauti, paliekant vienodą jų storį bet naturalų aukštį. Ant viršaus dedamame rąste pažymėjus apatiniojo formą, ši išskaptuojama, tuomet ant viršaus dedamas viršutinis rąstas ir procesas kartojamas kol bus pasiektas reikiamas sienos aukštis. Tarp jų dedamos apšiltinamosios medžiagos, o tvirtumui rąstai maždaug kas 2 metrus sujungiami medinėmis vinimis. Įrengiant šio tipo namą reikės itin pasikliauti meistro įgūdžiais, tai taip pat gali užimti kiek daugiau laiko.
Frezuotų rąstų namai, skirtingai nuo prieš tai minėto namo tipo, yra pastatyti iš vienodų, dažniausiai atitinkamai stačiakampio ir apvalios formos rąstų. Pirmuoju atveju, mediena specialiomis staklėmis frezuojama gamykloje, kas ir leidžia išgauti vienodą rąstų formą. Gaminant šiuos rąstus, mediena džiovinama iki apytiksliai 20 % drėgnumo. Gaminant rąstus šiuo būdu gamykloje apdirbami ir suformuojami taisyklingos formos apvalūs ar stačiakampiai rąstai. Tuomet padaroma išdroža, rąstai pjaustomi pagal reikiamus ilgius ir padaromi kampų sujungimai. Sienojai tvirtinami specialiais mediniais kaiščiais arba srieginiais strypais.
Mediena klijuotų rąstų namams yra gaminama kiek kitaip. Kamienas supjaustomas į lentas. Taip galima išdžiovinti medį iki maždaug 10 % drėgnumo. Tuomet lentos obliuojamos ir kitaip apdorojamos, po to, specialiu presu klijuojamos į vieną rąstą, kuris yra dažniausiai yra trapecijos profilio. Dėl tokiu būdu išdžiovintos medienos, sienojai mažiau plyšinėja, nesėda, nesikraipo. Tiesa, tokių namų kvadratinio metro kaina yra apytiksliai 20-30 % didesnė nei neklijuotų rąstų namų.
Skiriasi ne tik rąstų tipai, tačiau ir namo kampų sukirtimo technologijos. Kiekvienas gamintojas gali turėti savo unikalią gamybos technologiją, todėl naudojami skirtingi rąsto profiliai ir, atitinkamai, jų sukirtimo kampai. Geriausia, jei kampas būtų su vadinamaisiais užkirtimais, kad vėjas negalėtų patekti į namo vidų.
Sandarinimui tarp rąstų naudojama naturali vilna, samanos, lino pluoštas ar sintetinės šiltinimo medžiagos. Nepatartina naudoti polistireninio putplasčio ar apkalti OSB plokštėmis - šios priemonės trikdo garo cirkuliaciją.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie rąstų tipus:
| Rąsto tipas | Apdirbimas | Drėgnumas | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Rankiniu būdu apdirbti | Apipjaunami ir nužievinami | Įvairus | Skiriasi vienas nuo kito, reikalingi meistro įgūdžiai |
| Frezuoti | Frezuojami staklėmis | ~20% | Vienodos formos, taisyklingi |
| Klijuoti | Lentos klijuojamos presu | ~10% | Mažiau plyšinėja, nesėda, bet brangesni |
Svarbūs statybos etapai
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm.
Pamatų aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.
Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.
Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm.
Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas.
Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti.
Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą. Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti.
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių.
Tradicinis rąstinis namas Estijoje
Kaip pasirinkti rangovą?
Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai.
Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“.
Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų.
Nepatarima rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai.