Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės (priežiūros) pagalbos poreikiai su dideliais specialiaisiais poreikiais, o taip pat ir pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma bei būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų gali būti teikiamos slaugos paslaugos paciento namuose.
Šiame straipsnyje aptarsime slaugos paslaugas Lietuvoje, pacientų teises ir aptarsime ar slaugytoja gali paveldėti ligonio turtą.
Paliatyviosios ambulatorinės paslaugos visoje Lietuvoje II manoslauga.lt
Slaugos paslaugos Lietuvoje
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės. Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui“,- sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai. Jų darbas gana įvairus: jie skiepija, tvarko žaizdas, leidžia vaistus, prireikus, išrašo kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (jei tai pakartotinis recepto išrašymas) ir kt.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų“,- teigia O. Burokienė. Pasak jos, pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais.
Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos.
„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas“,- teigia O. Burokienė. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas.
„Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus“,- aiškina O. Burokienė.
Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra.
„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja“,- teigia O.
Gauti paliatyviosios pagalbos paslaugų pacientą siunčia gydantis gydytojas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos pacientams, sergantiems gyvenimą trumpinančiomis, nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis, išvardytomis Aprašo 1 priede. Asmenims, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, Bartelio indeksas netaikomas.
Gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, į paciento ir jo artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formą: stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir paciento artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, kurie gali būti koreguojami pagal paciento sveikatos būklę.
Pacientui ar (ir) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ar (ir) jo artimiesiems teikiama dvasinė pagalba. Taip pat ši pagalba gali būti teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams. Paliatyviosios pagalbos paslaugas teikia šiame skyriuje išvardyti specialistai, išklausę ne mažiau kaip 36 val.
Ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia ne mažesnė kaip 3 specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas.
pagal gydytojo paskyrimus specialistų komandos nariai individualiai tęsia paliatyviosios pagalbos teikimą paciento namuose. Vieno apsilankymo trukmė - ne mažiau kaip 45 minutės.
prireikus pacientą ir jo artimuosius pakartotinai konsultuoja gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas.
Dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ne ilgiau kaip 12 val.
VLK specialistai šiandien prisijungė prie Vilniuje vykusio švietėjiško renginio bei konsultavo gyventojus, kur kreiptis ir kaip elgtis ištikus emocinei krizei ar pastebėjus jos užuomazgas savo artimųjų tarpe. Pastaraisiais metais savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau vis viena jų įvykdoma kur kas daugiau nei kitose Europos šalyse.
Gyventojai, kuriems reikalinga emocinė pagalba, ją gali gauti keliais būdais - telefonu, internetu bei atvykus pas psichikos sveikatos specialistus. Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti pacientai psichologinės pagalbos turėtų kreiptis į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Kiekvienas apdraustasis gali atskirai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).
VLK specialistai primena, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia medikų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Visos Lietuvos įstaigų, į kurias galite kreiptis prireikus psichologinės pagalbos, sąrašus galima rasti čia.
Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų nedarbo metu gyventojams pagalba teikiama nemokamomis telefonų linijomis ir internetu, taip pat ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai sulaukia ir gyventojų, ir medikų klausimų, kokiais atvejais kompensuojamieji vaistai gali būti išrašomi ne tik ambulatoriškai, bet ir ligoninėje gydomiems pacientams.
Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė nuotoliniame susitikime su gydymo įstaigų darbuotojais perskaitė pranešimą „Gydymo kompensuojamaisiais vaistais tęstinumo užtikrinimas“, kuriame išdėstė pagrindines kompensuojamųjų vaistų išrašymo hospitalizuotiems pacientams taisykles.
Susitikimo dalyvių dėmesys atkreiptas į tai, kad siekiant užtikrinti gydymo tęstinumą receptai kompensuojamiesiems vaistams gali būti išrašomi ne tik ambulatoriškai ar dienos stacionare, bet ir ligoninėse gydomiems pacientams. Hospitalizuotiems pacientams gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki gydymo ligoninėje pradžios.
Šie kompensuojamieji vaistai kiekvieną kartą išrašomi ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir jos negalima išardyti. Tuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė.
Apie kompensuojamųjų vaistų skyrimą turi būti pažymėta paciento medicinos dokumentuose. Lektorė medikams priminė, kad hospitalizuotiems pacientams jų išrašymo iš ligoninės dieną taip pat galima išrašyti kompensuojamųjų vaistų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio trukmės gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir jos negalima išardyti.
Tokiu atveju gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė. Susitikimo metu pabrėžta, kad kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP), skirtingai nei vaistų, stacionare besigydantiems pacientams išrašyti negalima. MPP stacionarinio gydymo metu aprūpina pati gydymo įstaiga.
Kompensuojamosios MPP gali būti išrašomos hospitalizuotiems pacientams tik jų išrašymo iš ligoninės dieną. tinkama indikacija - registruoti vaistai turi būti skiriami pagal atitinkamas registruotas indikacijas.
Ar slaugytoja gali paveldėti ligonio turtą?
Šis klausimas yra sudėtingas ir priklauso nuo konkrečios situacijos, šalies įstatymų ir etinių normų. Paprastai, slaugytojai, kaip ir kiti asmenys, gali paveldėti turtą, jei tai numatyta testamentu arba pagal įstatymą. Tačiau, yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti:
- Interesų konfliktas: Jei slaugytojas turėjo didelę įtaką paciento sprendimams dėl testamento sudarymo, gali kilti interesų konfliktas. Tokiu atveju, testamentas gali būti ginčijamas teisme.
- Etikos kodeksas: Slaugytojai turi laikytis profesinės etikos kodekso, kuris draudžia išnaudoti paciento pažeidžiamumą asmeninei naudai.
- Įstatymai: Kai kuriose šalyse yra įstatymai, ribojantys sveikatos priežiūros specialistų galimybę paveldėti pacientų turtą.
Jei pacientas nori palikti turtą savo slaugytojui, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų užtikrintas testamento teisėtumas ir išvengta galimų ginčų ateityje.
Slauga namuose - patogi paslauga sunkiai sergantiems pacientams. Šaltinis: vlk.lt
Pagrindinės slaugos paslaugų rūšys
| Paslaugos rūšis | Aprašymas | Teikimo sąlygos |
|---|---|---|
| Slauga namuose | Slaugos procedūros paciento namuose | Gydytojo siuntimas, PSD apdraustas pacientas |
| Slauga ligoninėje | Slauga po ambulatorinės pagalbos ar reabilitacijos | Gydytojo siuntimas, užsitęsusi liga |
| Paliatyvioji pagalba | Visapusiška priežiūra sergantiems neišgydomomis ligomis | Gydytojo siuntimas, progresuojanti liga |
| Psichologinė pagalba | Emocinė parama ir konsultacijos | PSD apdraustas pacientas, kreipimasis į gydymo įstaigą |