Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Taigi, ar reikia registruotis į butą, jei esate jo savininkas? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus dėl šių priežasčių:
- Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Persikėlus į kitą būstą: Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?
Gyvenamąją vietą deklaruoti galima:
- Internetu per e.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Paprastas būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.
Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.
Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Grumtynės dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų: valdininkė užrakino miestiečius
Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita
Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau - GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.
Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.
Kaip įtraukti į GVNA apskaitą?
- Prašymas įtraukti į GVNA apskaitą pateikiamas seniūnijai, kurios teritorijoje asmuo gyvena.
- Į GVNA apskaitą asmenys įtraukiami jiems tiesiogiai atvykus į seniūniją.
Sprendimą dėl prašymo įtraukti į GVNA apskaitą priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.
Buto pardavimas ir registruoti asmenys
LRT Radijo klausytoja nori parduoti butą ir teiraujasi, ar nereikia kitų bute registruotų gyventojų sutikimo. „Jeigu esu vienintelė buto savininkė, tačiau priregistruota dukra su nepilnamečiais vaikais, ar galiu parduoti butą be jų sutikimo?“ - teiraujasi ji.
Advokatė I. Pališkienė sako, kad, jei klausytoja yra vienintelė registruota nekilnojamojo turto savininkė, parduoti butą ji gali be jokių apribojimų, nepaisant to, kad jame yra registruoti ir kiti asmenys.
Apribojimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei pati klausytoja, kurios vardu yra įregistruotas butas, turėtų savo nepilnamečių vaikų. „Tokiu atveju būtų reikalingas teismo leidimas. Tačiau šiuo atveju suprantu, kad tai yra jos anūkai ir jos dukra yra pilnametė, todėl šį butą ji gali parduoti be jokių apribojimų“, - tikina advokatė.
Dukra ir anūkai, pardavus butą, turėtų išsikraustyti, nes turtą valdys naujas savininkas ir jokių teisių gyventi tame bute registruoti asmenys neturės.
„Nebent būtų registruotas uzufruktas, tai - teisė gyventi bute, kuri yra registruota nekilnojamojo turto registre. Tai yra tokia teisė naudotis turtu tam tikrą laiką. Uzufruktas dažnai būna nustatomas nepilnamečių vaikų interesams, pvz., nepilnamečio vaiko teisė gyventi bute kol jam sueis 18 metų“, - aiškina I. Pališkienė.
Paprastai tokią teisę nustato teismas ir ji būna registruota nekilnojamo turto registre. Todėl bet kuris pirkėjas gali pasitikrinti nekilnojamo turto registre, ar tokia teisė nustatyta.
„Šiuo atveju tai nėra padaryta, tad naujasis savininkas reikalaus išsikraustyti“, - kalba advokatė.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.