Lietuvoje patalpų apšiltinimas iš vidaus yra neretai naudojamas būdas. Šalti kambariai, didžiulės sąskaitos už šildymą, didelė santykinė drėgmė ir pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.
Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų.
Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m., šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.
Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai. Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.
Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Rasos Taško Problema
Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui.
Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.
Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai.
Kaip Apsisaugoti Nuo Drėgmės?
Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Specialistas siūlė atkreipti dėmesį į patalpų kampus. Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė.
Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis.
Darbų Eiga
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Svarbūs Aspektai
- Pirmiausia reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
- Šiltinant iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas - užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga.
- Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės.
- Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos termoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Atrodytų, paruošėme sieną, priklijavome ir viskas. Deja, tokiu atveju labai greitai suprasime, kad padarėm klaidą. Pagal fizikos dėsnius šiltinimas turėtų būti iš išorės, nes siena pereina į teigiamos temperatūros zoną ir visa daugiasluoksnė konstrukcija su apšiltinimu veikia patikimai, neprastėjant šiluminės izoliacijos charakteristikoms.
Jei siena šiltinama iš vidaus, nepriklausomai nuo konstrukcijos tipo, garų izoliacija turi būti. Taip pat reiktų nepamiršti, kad siena ne tik nepraleis garų, bet ir nustos „kvėpuoti”, todėl gali tekti pasirūpinti papildoma ventiliacija. Kitaip drėgmė gali grįžti į patalpą.
Papildoma ventiliacija turi vieną neigiamą savybę - oras iš buto išeina drėgnas, bet šiltas, o ateina drėgnas, bet šaltas. Ir šito išvengti nepavyks. Šiek tiek oro drėgmę patalpoje gali sumažinti apdailos medžiagos. Tai turėtų būti geromis absorbcinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga: gipso kartonas, kuris prireikus grąžiną drėgmę atgal į orą. Visgi nereiktų pamiršti, kad kiekviena medžiaga turi savo adsorbcijos ribas, todėl ir gipso kartonas nepajėgs sugerti visos drėgmės ir papildomo vėdinimo prireiks.
Alternatyvūs Sprendimai
Šiltinimui iš vidaus taikoma technologija, kuomet sienos arba lubos yra sujungiamos su gipskartonio apdaila. Naudojamos aukštos kokybės medžiagomis paremtą sienų ir lubų šiltinimo technologiją, kuri leidžia išgauti ypač mažą šilumos laidumą. Apšiltindami savo namų sienas iš vidaus turėsite ne tik puikią termoizoliaciją, bet ir galimybę nesunkiai atnaujinti savo namų interjerą, kadangi mūsų naudojamų modernių šiltinimo medžiagų nereikia papildomai padengti paruošiamuoju sluoksniu. Mūsų naudojamos modernios šilumos izoliacinės medžiagos taipogi pasižymi maža degumo klase ir yra ekologiškos. Dėl to jos yra tinkamos daugelio poreikiams.
Būsto šiltinimas iš vidaus gali būti atliekamas keliais būdais - klijuojant specialiais klijais arba naudojant karkasą. Pirmasis būdas yra tinkamas tuo atveju, kai sienos pakankamai lygios ir neturi didelio paviršiaus nuokrypio.
Svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomas šiltinimas iš vidaus, jis turės žaibišką efektą patalpų temperatūrai. Yra paskaičiuota, jog apšiltinus patalpas iš vidaus, jų temperatūra pakyla vidutiniškai 3-4 laipsniais.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
Patalpos Šiltinimas Putų Polistirolu Iš Vidaus
Gyvenamajai statybai siūlomos pastato renovacijos programos dažniausiai apsiriboja išorine pastato izoliacija. Tai geras variantas, tačiau daugeliu atvejų dėl biurokratinių problemų tai padaryti pasidaro beveik neįmanoma. Daugeliui gyventojų geriausia išeitis - buto izoliavimas iš vidaus. Be to, tai nebloga išeitis įsikėlusiems į gamybinio pobūdžio patalpas ir norintiems sutvarkyti vidų. Be to, izoliaciją tvirtinant iš vidaus galima pasirinkti norimus izoliuoti plotus, darbai gali vykti bet kuriuo metų laiku. Galiausiai, nesikeičia pastato išorė, todėl dažnai minėtas būdas taikomas sudėtingos fasadų architektūros pastatuose arba istorijos ir architektūros paminkluose.
Paprasčiausiai apšiltinti patalpą yra putų polistirolo plokštėmis. Jei sienos lygios, apsišiltinti sugebėsite net patys. Tačiau šildant sienas iš vidaus teks susidurti su keliais trūkumais. Pirmiausiai dėl padidėjusio sienų storio sumažės patalpos plotas. Kitas trūkumas yra susijęs su tuo, kad apšiltinta masyvi ir gerai šilumą kaupianti sienos dalis atsidurs žemos temperatūros zonoje. Tai gerokai sumažina šiluminę pertvaros inerciją ir pablogina klimatą patalpoje.
Tyrimais buvo nustatyta, kad siekiant, jog sienos šiltinimas iš vidaus būtų efektyvus, šiltinimo plokštės storis turi būti ne mažiau 50 mm (kiekvienu konkrečiu atveju reiktų skaičiuoti atskirai). Tačiau praktiškai visi specialistai rekomenduoja šiltinti ne didesniu kaip 50 mm sluoksniu.