Klaipėdos Dragūnų gatvės 10-ojo namo gyventojai skundžiasi nuolatiniu triukšmu naktimis, išgertuvėmis ir neaiškiomis kompanijomis, kurios būriuojasi po to, kai vienas butas pradėtas nuomoti trumpalaikiai nuomai. Anksčiau ramus ir jaukus gyvenimas šiame name baigėsi maždaug prieš pusmetį.
Ši situacija atspindi dažną problemą, kylančią daugiabučiuose namuose, kai vieno buto savininkai užsiima trumpalaike nuoma. Ar tokiais atvejais reikalingas kitų gyventojų sutikimas? Kokios yra buto savininkų ir gyventojų teisės bei pareigos?
Gyventojų skundai ir situacijos apibūdinimas
„Tiesiog naktimis neįmanoma miegoti - iš vieno buto nuolat sklinda triukšmas, garsi muzika. Nuolatiniai vakarėliai, prie įėjimo būriuojasi, rūko neaiškios kompanijos, laiptinė ir liftas prilaistyti alkoholio, smirdi, šiukšles mėto per balkoną. Laiptinė, kurioje yra tas butas, tarsi pavirto landyne. Užtenka vieno tokio buto, ir idiliškas gyvenimas puikiame name gali virsti tikra katorga“, - pasakojo kantrybės netekę Dragūnų g. 10 namo gyventojai.
Žmonės įtaria, kad vieno buto savininkai užsiima trumpalaike nuoma, nes anksčiau, kai šiame bute gyvendavo nuolatiniai nuomininkai, nieko panašaus nebūdavo. Netekę kantrybės gyventojai kviečia policiją, tačiau tai problemos neišsprendžia. Policija išvyksta, ir vakarėliai tęsiasi toliau.
Administratoriaus pozicija
Dragūnų kvartalą administruojančios bendrovės „Adminta“ vadovas Aleksejus Jegorovas teigia neturintis informacijos apie butus, kurie nuomojami parai ar valandai. „Mūsų niekas neinformuoja ir nesigiria, kokią veiklą vykdo bute. Jie ir neprivalo manęs informuoti, kiekvieno privatus reikalas, ką daryti su savo nuosavybe. Mes esame tik bendro naudojimo objektų prižiūrėtojai, o kas vyksta butuose, nelabai ką galiu pasakyti. Aš net nežinau, ar tikrai tame bute, dėl kurio skundžiasi kaimynai, vykdoma trumpalaikė nuoma. Neturiu ir juridinės teisės eiti į butą ir teirautis, ar ten gyvena patys savininkai, ar ne. Jeigu savininkas išsiperka tam tikros veiklos pažymėjimą, jis gali daryti su savo nuosavybe ką nori. Net nežinau, kokie teisės aktai reglamentuoja tokią veiklą„, - kalbėjo A. Jegorovas.
Vis dėlto, jo nuomone, karti visų šunų tik ant trumpalaike nuoma užsiimančių butų savininkų nereikėtų. „Vakarėlius kelti ir triukšmauti gali ir nuolatiniai gyventojai. Teko girdėti, kad kartais patys būsto savininkai išvyksta gyventi į užsienį, o bute leidžia gyventi draugams. Negali sakyti, kad tai trumpalaikė nuoma, nes tie draugai gyvena ne vieną mėnesį ir ne du, bet kaimynai dėl jų keliamų vakarėlių kenčia ne ką mažiau“, - pasakojo A. Jegorovas.
Pasiteiravus, ką jis vis dėlto patartų kaimynystėje esančios trumpalaikės nuomos įkaitais tapusiems gyventojams, „Admintos“ direktorius svarstė, kad vienintelis kelias - kreiptis į policijos pareigūnus. „Jei uždraustomis valandomis trikdoma kaimynų rimtis, policija privalo surasti būsto savininką. Keli tokie atvejai, ir savininkui gali skirti baudą„, - išeitį gyventojams siūlė A. Jegorovas.
Svarbu! Policija baudžia triukšmadarius, o ne savininkus. Atsakomybė už viešosios rimties trikdymą taikoma triukšmautojams pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 str. 1 dalį.
Policijos rekomendacijos
Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė pataria gyventojams pirmiausia bandyti kalbėtis su būsto savininku ir prašyti, kad atidžiau rinktųsi nuomininkus. „Visuomet geriausia bandyti susitarti gražiuoju, na, o jei susitarti nepavyksta - skambinti 112. Tiesa, gyventojai gali patys padėti pareigūnams surinkti informaciją apie triukšmavimą, užfiksuodami triukšmo atvejus garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis, nes būna, kad pareigūnai atvyksta, o triukšmautojai jau išsiskirstę, tad ir nubausti nebėra už ką„, - pasakojo A. Grauslienė.
Jos duomenimis, šiemet į Dragūnų g. 10 namą policijos pareigūnai vyko 3 kartus, 2 iš jų - dėl triukšmo. Tačiau ar pareigūnai buvo kviečiami į tą butą, dėl kurio skundžiasi kaimynai, ji negalėjo įvardinti, nes to neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
Trumpalaikės nuomos verslas: rizika ir nauda
Trumpalaikės nuomos skelbimų Klaipėdoje galima rasti daugybę. Dažniausiai už parą prašoma nuo 20 eurų. Tokių butų savininkai aiškina, kad jiems tiesiog finansiškai labiau verta užsiimti trumpalaike nuoma.
Agnė, užsiimanti trumpalaike nuoma, teigia: „Taip, rizika didesnė, nes nežinai, kokį butą rasi kitą dieną. Yra buvę atvejų, kai radau išplėštą šviestuvą, kartais pasigendu daiktų. Bet kai paskaičiuoji, kad per keletą dienų gali uždirbti tiek pat, kokia būtų viso mėnesio nuomos kaina, supranti, kad trumpalaikė nuoma verta dėmesio. Kai trumpalaikės nuomos veikla vykdoma per tokias platformas kaip „Airbnb“ arba „Booking“, kur kas ramiau, nes šios platformos turi visus nuomininkų duomenis“.
Daiva, nuomojanti butą Žolynų kvartale jau 12 metų, teigia, kad butus paromis nuomojasi ne tik jaunimas vakarėliams, bet ir žmonės, atvykstantys gydytis ar stažuotis. Ji taip pat yra sulaukusi skundų iš kaimynų dėl nuomininkų keliamo triukšmo. „Bet taip būdavo anksčiau, dabar jaunimas tampa protingesnis. Kadangi pasirašome sutartį ir turime jų duomenis, nuomininkai elgiasi atsakingiau. Be to, esu įvedusi amžiaus cenzą - priimu tik nuo 23 metų“, - pasakojo Daiva.
Pasak jos, trumpalaikė nuoma palankesnė ne vien finansiškai. „Per vieną parą buto taip nenusiaubs, kiek per keletą metų. Bent jau man kur kas daugiau problemų būdavo su ilgalaikiais nuomininkais. Esu turėjusi daugybę ilgalaikių nuomininkų, kurie nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, paliko daug skolų, nuniokojo butą“, - pasakojo moteris.
Kaip pradėti sėkminga verslą nudVFQ JHgs
Valstybės pozicija ir reglamentavimas
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė komentuoja, kad trumpalaikė nuoma nėra nelegali veikla, tačiau Lietuvoje ji nėra niekaip reglamentuota. Išduodant verslo liudijimą, ji yra su tuo pačiu kodu, kaip ir ilgalaikė nuoma ar patalpų nuoma.
„Mūsų asociacija jau ketvirti metai bando ką nors padaryti šiuo klausimu. Kartu su Ūkio ministerija įsivėlėme į Sizifo kovą ir siekiame, kad ši veikla būtų atskirta. Bet sukilo Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, nes baiminasi, kad keistųsi mokestinė bazė. Finansų ministerijoje jau esame suderinę formuluotę, kaip apibrėžti, kas tai yra, bet viskas yra įdėta į bendrą dokumentą ir, matyt, jis dar „plaukios“ kokius metus. Mūsų tikslas nėra pakeisti mokesčius. Tiesiog norime, kad būtų nors kokia tvarka ir tokia veikla užsiimantiems asmenims būtų normalios licencijos, kad galėtum atsekti, kas yra to buto savininkas. Tai aktualu, jei įvyksta kokia nelaimė, ar pradeda skųstis kaimynai. Kitas tikslas - susiskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra trumpalaikės nuomos būstų. Nes dabar pasižiūrėjus oro uostų, Statistikos departamento ir tokių platformų kaip „Booking“ ataskaitas, panašu, kad Lietuvoje neapskaičiuojama apie 30 proc. turistų. Tai milžiniški skaičiai. Taigi visi skaičiai, kuriuos mes teikiame Eurostatui yra klaidingi. Taip, dabar nuomojamų butų ir viešbučių mokesčių bazė nevienoda. Pavyzdžiui, viešbučiai, be daugybės kitų mokesčių, kurortuose dar moka vadinamąjį pagalvės mokestį. O nuomojantiems butus tereikia už fiksuotą kainą įsigyti verslo liudijimą. Tiesa, Vilniaus savivaldybė žada vadinamąjį turisto mokestį pradėti taikyti ir trumpalaike būsto nuoma užsiimantiems butų savininkams. Man keista, kad mūsų valdžia niekaip nereglamentuoja trumpalaikės nuomos, nes Europoje į tai žiūrima labai rimtai. Gal mūsų šalyje ir nėra tokių didelių srautų, bet jie auga, tad turėtų būti bent kažkokia tvarka“, - komentavo ji.
Kaip uždirbti iš trumpalaikės nuomos?
Justina, nuomojanti butą Vilniaus centre per „Airbnb“ platformą, pasakoja, kad išties pačiai tvarkyti daug reikalų net neteko, nes galima susirasti „administratorių“. Tai asmuo, kuris prižiūri ne vieną nuomojamą butą per „Airbnb“, o už tai pasiima dalį gaunamos nuomos. Anot jos, tokios veiklos didžiausias pliusas, kad būstas „išsilaiko“ pats save ir dar lieka dalis gautų pinigų. Po visų atskaitymų likdavo apie 150-200 Eur per mėnesį.
Marius, nuomojantis keturis butus per „Airbnb“, teigia, kad iš tokios veiklos įmanoma uždirbti stabilias pajamas, tačiau daug kas priklauso nuo tokių faktorių kaip būsto vieta, įrengimas. Tai itin svarbu, kadangi konkurencija trumpalaikės nuomos sektoriuje - didelė. „Butas miesto centre visuomet turės daugiau potencialo nei butas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose. Įmanoma ir 1000, ir 4000, ir 10 000 eurų uždirbti. Nėra tokios ribos, kiek maksimaliai įmanoma“, - įsitikinęs vyras. Pačiam Mariui daugiausia iš vieno buto per mėnesį yra pavykę užsidirbti 1500 eurų.
Platformos trumpalaikei nuomai
Nuomoti būstą turistams galima per keletą internetinių platformų, tokių kaip „airbnb.com“, „booking.com“, „expedia.com“, yra ir lietuviškų tinklalapių: „trumpam.lt“, „dirbabutas.lt“. Vis dėlto labiausiai visame pasaulyje yra paplitusi „Airbnb“ platforma, kuri skirta tik butų ir apartamentų nuomai (viešbučių kambariai nerezervuojami).
Trumpalaikės nuomos agentūros „Superhost“ vadovė Agota Lukšaitė teigė, kad jie šiuo metu naudojasi dviem platformomis: „airbnb.com“ ir „booking.com“. „Airbnb“ yra patogesnis turint vieną ar du butus, kai neprireikia didelio informacijos kiekio sinchronizacijos. Turint daug butų, reikia papildomų įrankių sklandžiam darbui ir jo optimizavimui, tam labiau pritaikytas „booking.com“.
Privalumai ir trūkumai
Trumpalaikės nuomos atstovai teigia, kad svarbiausias jų veiklos privalumas - preciziškai prižiūrimas butas. Mažesnis nusidėvėjimas garantuotas. Taip pat tai puikus būdas susipažinti su daugybe įvairių žmonių iš viso pasaulio, parodyti ir pristatyti jiems savo šalį ir išgirsti jų įdomių pasakojimų.
Tačiau užsiimti trumpalaike nuoma yra įdomi ir netgi smagi patirtis, jei turite tam laiko ir skirsite meilės. Reikalinga įvertinti, kad trumpalaikę nuomą lemia sezoniškumas. Jeigu matote, kad laiko užsiimti šia veikla nėra, bet vis tiek norite „paleisti“ butą į trumpalaikės nuomos rinką, galima rinktis tarpininkavimo agentūras, kurios viską padarys už jus, tačiau pastarosioms reikės sumokėti tarpininkavimo mokestį, kuris mažins jūsų gaunamą pelną.
Teisiniai aspektai ir mokesčiai
Nusprendus užsiimti trumpalaike nuoma, reikia žinoti keletą su įstatymais susijusių dalykų. Mokesčių dydis priklauso nuo pasirinktos teisinės formos. Jei pasirenkama veikla pagal individualios veiklos pažymą, reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, valstybinį socialinį draudimą ir metų pabaigoje - gyventojų pajamų mokestį, priklausomai nuo metinių pajamų dydžio. Jeigu šia veikla planuojama užsiimti pagal verslo liudijimą, išsiimant jį iš karto sumokama suma, proporcinga laikotarpiui, ir ji priklauso nuo veiklos vietos.
Pavyzdžiui, tais atvejais, kai apartamentai nuomojami trumpam laikui ir nėra papildomai teikiamos paslaugos (maitinimo, valymo), leidimo, higienos paso gauti nereikia ir reikalavimai yra šiek tiek mažesni.
Būsto draudimas
Labai svarbu apdrausti turimą butą nuo nelaimingų atsitikimų. Siūloma plačią draudimo apsaugą atvejams, kai žalą padaro kritulių vanduo (lietus, sniegas), netikėtai patekęs į pastatą per stogą, sienas, duris ar langus (t. y. per antžemines pastato konstrukcijas). Jei dėl kritulių patekimo Jūsų namas ar namų turtas yra apgadintas, nuostolius atlyginame nepaisant to, kaip dažnai tokie įvykiai įvyksta.
Apsidraudus „If namai“ ir „If super namai” variantais, netaikome įvykių skaičiaus apribojimų. Potvynių ir kritulių prasiskverbimo įvykių skaičius nėra ribojamas. Draudimas padės, jei žalos nepavyko išvengti, nors laikėtės visų atsargumo priemonių.
Patarimai:
- Su nuomininku sudarykite teisiškai korektišką nuomos sutartį.
- Labai svarbu nuomos sutartyje turėti teisingus nuomininko rekvizitus.
- Jei nuomojate kuklų būstą be baldų ar minimaliai įrengtą, svarbiausia jį apdrausti nuo didžiausių nelaimių - gaisro, avarijos ir kaimynų užliejimo.
Pagrindiniai patogumai nuomojamame būste
Nuomojant būstą, privalu žinoti pagrindines taisykles, kokie patogumai privalo jame būti. Internetas yra pats svarbiausias dalykas, kurio reikia klientams. Taip pat būtina nepriekaištinga švara, balta patalynė, karštas vanduo. Iš esmės viskas priklauso nuo kliento: vieniems reikia virtuvės, kitiems jos gali apskritai nebūti. Buto valymas yra dalis apgyvendinimo paslaugos, nes klientą galime įleisti tik į itin švarų butą.
Reikia pagalvoti apie viską, ko būsimam svečiui gali prireikti: nuo lyginimo lentos iki vyno atidarytuvo. Būtų gerai turėti vaikišką kėdutę ir lovelę, kurią klientui paprašius galėsite atvežti.
Išvados
Trumpalaikė buto nuoma daugiabutyje gali būti pelningas verslas, tačiau svarbu atsižvelgti į kaimynų teises ir laikytis įstatymų. Kol valstybė nesureglamentavo šios veiklos, būtina rasti kompromisą tarp verslo interesų ir gyventojų ramybės.