Ar Privaloma Šildyti Laiptines Daugiabučiuose: Efektyvūs Būdai Taupyti Šilumą

Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojams iškyla klausimas: ar privaloma šildyti laiptines, ir kaip sumažinti sąskaitas už šildymą? Centralizuotą šilumą tiekiantys šilumos tinklai prognozuoja, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną gali išaugti 10-60 proc., priklausomai nuo regiono, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu.

Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kokios būklės daugiabučiuose gyvenama. Senuose ir nerenovuotuose pastatuose šilumos bus suvartojama daugiau, naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose - mažiau. Šilumos suvartojimo rodikliai priklausys ir nuo to, kaip tinkamai namai yra paruošti artėjančiam šildymo sezonui.

Pasiruošimas Šildymo Sezonui

Dar nuo vasaros pradžios daugiabučius prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ ėmėsi pasiruošimo šildymo sezonui darbų visuose įmonės administruojamuose namuose. Bendrovės specialistai vykdė šildymo sistemų hidraulinius bandymus, atliko sistemų praplovimo bei kitus reikiamus darbus, keitė įvairias sklendes, balansinius ventilius, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, tvarkė vamzdynus bei atliko daugybę kitų darbų, kad gyventojams būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus šilumos tiekimas.

„Nors vasarą daugeliui yra atostogų metas, mūsų tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad visi prižiūrimi daugiabučiai namai per šiltąjį sezoną būtų laiku parengti šildymo pradžiai. Minėtu laikotarpiu įmonės specialistai atliko 3827 įvairaus pobūdžio remonto darbus, kad prasidėjus šildymo sezonui butų savininkai galėtų mėgautis šiluma ir komfortu, o sistemos funkcionuotų be trikdžių“, - akcentavo „Mano BŪSTO“ atstovas Julius Žilinskas.

Pigūs Būdai Šilumai Taupyti

Tačiau ar yra būdų, kaip daugiabučių gyventojams savo pastangomis ir be didelių investicijų bent kažkiek sumažinti šilumos suvartojimą ir tuo pačiu - sąskaitas už šildymą? J. Žilinskas sako, kad šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti ir bei mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai. Taigi žinant, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose, galima tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą.

„Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas - tai nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios. Užsandarinę plyšius tarp stiklo ir lango rėmo, o tuo pačiu tarp lango rėmo ir sienos, pasieksime geriausią efektą“, - sako „Mano BŪSTO“ atstovas.

Prie šilumos taupymo prisideda ir įstiklinti balkonai, nes žymiai sumažėja šalto oro skverbimasis į butą, ypač - senos statybos daugiabučiuose namuose. Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas - tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Tiesa, užuolaidas reikėtų rinktis nedengiančias radiatorių, priešingu atveju šiluma sunkiau sklis po patalpas.

Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas - už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Anot J.Žilinsko, tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus. Dėl sumontuoto ekrano atsiranda savotiškas barjeras, kuris padeda kuo didesniam šilumos kiekiui pasklisti po kambarius, o ne būti iššvaistytai pro sienas.

Radiatorių Reguliavimas ir Patalpų Vėdinimas

Bene efektyviausias šilumos energijos taupymo būdas - naudotis radiatorių temperatūros reguliavimo galimybe, jeigu tokia, žinoma, yra. „Išvykstant iš namų, ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad sumažinus patalpų temperatūrą 1 laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. šildymo išlaidų“, - dėstė J.Žilinskas.

Daugiabučių gyventojus jis taip pat paragino nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis. „Mano BŪSTO“ atstovas pataria vėdinti patalpas sudarant trumpalaikį skersvėjį, kadangi intensyvus, tačiau trumpas vėdinimas daug efektyvesnis nei ilgalaikis. Šaltuoju metu laiku taip pat nederėtų laikyti pravirų laukujų ir rūsių durų, laiptinės langų, stogo liukų, nes taip didinami viso namo šilumos nuostoliai.

Trijų Parų Taisyklė Pradėjus Šildymo Sezonui

Sostinei oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią daugiabučių gyventojai neturėtų nustebti, kad po paskelbimo butuose radiatoriai vis tiek nepradeda šilti. Mat visame mieste daugiabučiai pradedami šildyti etapais ir ne visi iš karto. Tradiciškai šildymas visiems namams turi būti įjungtas per 3 paras nuo oficialios šildymo sezono pradžios.

„Pirmąją šildymo pradžios dieną tradiciškai sulaukiame daugiausia gyventojų skambučių su klausimu, kodėl jų namai šąla. Noriu iš anksto nuraminti ir paraginti gyventojus turėti kantrybės, nepulti pirmosiomis dienomis ieškoti pagalbos bei skambinti namą administruojančiai įmonei. Kreiptis į specialistus reikėtų tada, kai radiatoriai bute, esant žemesnei nei 12 laipsnių lauko oro temperatūrai, nešyla ilgiau nei 3 paras nuo šildymo sezono pradžios“, - patarimais dalijosi J.Žilinskas.

Neretai pasitaiko, kad net ir po 3 parų radiatoriai butuose nešyla todėl, jog viršutiniuose namo aukštuose esančiose patalpose nebuvo nuorinti šildymo prietaisai. J.Žilinskas sako, kad siekiant išvengti nesklandumų viršutinių aukštų gyventojai, prasidėjus šildymo sezonui, turėtų patys prevenciškai nuorinti radiatorius. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol oras visiškai pasišalins iš sistemos.

„Nuorinti šildymo prietaisus išties nesudėtinga. Jei patiems to padaryti nepavyksta, patariu paprašyti pagalbos kaimynų ar pažįstamų, galiausiai paieškoti informacijos internete. Jeigu ir tai negelbsti, tuomet reikėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę“, - kalbėjo „Mano BŪSTO“ atstovas.

Šildymo Sistemos Renovacija Ir Išlaidos

Inžineriniai tinklai, įskaitant šildymo sistemą, yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jei patalpos yra atjungtos nuo bendros šildymo sistemos, bet neatsisakyta šildymo, gali būti priskaičiuotos išlaidos už šildymo sistemos renovaciją. Svarbu aiškiai išsiaiškinti, ar buvo atsisakyta šildymo ir kur tai turėjo būti padaryta.

Gyventojų Sąmoningumas Ir Taupymas

Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

Svarbu:

• Šilumą atspindintys ekranai, montuojami už šildymo sistemos (radiatoriaus) neleidžia išspinduliuoti visai šilumai į išorinę sieną.
• Įstiklinti balkonai ir lodžijos. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija.
• Langų bei durų sandarinimas laiptinėse bei vidaus patalpose. Termovizinių tyrimų duomenimis, tai yra daugiausiai šilumos nuostolių sukeliančios pastato konstrukcijos.
• Langus sandarinti galima įvairiomis priemonėmis: nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų specialiai skirtų langų sandarinimui.
• Įskilusius stiklus reiktų pakeisti sveikais.
• Kai šąla, nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes.
• Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris (lauko durys) laikykite uždarytas.
• Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų, nes taip sudarysite papildomą izoliaciją.
• Neužstatykite radiatorių baldais.

Patalpas patartina vėdinti kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes - leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Energijos taupymo patarimai:

• Išjunkite šviesą kuomet nesate patalpoje.
• Plaukite drabužius 30 - 40 laipsnių temperatūroje.
• Jei turite laiko, maistą atitirpinkite šaldytuve.
• Elektriniame virdulyje virkite arba šildykite tiek vandens, kiek reikia tam kartui, o ne pilną virdulį.

Alternatyvūs Energijos Šaltiniai

Šiuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai daugeliui lietuvių asocijuojasi su super aukštom ir brangiai kainuojančiom technologijom, kurios paprastam lietuviui gyvenančiam standartiniame blokiniame daugiabutyje yra nepasiekiamos. Tačiau saulės spindulių sukuriamą šilumą galima panaudoti namui reikalingo karšto vandens pašildymui.

Daugumos daugiabučių namų karštas vanduo yra ruošiamas daugiabučio namo šiluminiuose punktuose. Kur ateinantis šaltas vanduo (8-12 C° priklausomai nuo metų laiko) yra šildomas energijos tiekėjo vamzdynais tiekiama šiluma (mūsų namo atveju AB „Klaipėdos energija“) iki 50 C° ir daugiau.

Grafike mėlyna spalva pavaizduota į namą ateinančio šalto vandens temperatūra. Orandžine spalva pavaizduota kreivė žymi pašildyto saulės (oro) energija geriamo karšto vandens temperatūrą. Raudona spalva atvaizduota atitekančio nuo stogo karšto vandens temperatūrą.

Jei saulės sistema mes vandenį pašildome nuo 12C° iki 22C°. Tai su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 28 C° t.y. teoriškai gyventojui karšto vandens paruošimas atpinga 26%.

Kaip matome iš temperatūrinių grafikų vidurdienį sistema sugeba šaltą vandenį pašildyti iki 36C°, tokiu atveju su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 14 C°.

Mokėjimas Už Šildymą Net Ir Tuomet, Kai Radiatoriai Neužsukti

Vis dėlto net, jeigu visi jūsų radiatoriai yra užsukti ir butas šilumos nesuvartoja, tai nereiškia, kad už šildymą jo savininkui mokėti nereikės. Iš tiesų kiekviename daugiabutyje yra ne tik individualūs butai, bet ir bendros patalpos - laiptinės, rūsiai, holai ir pan. Panašu, kad iš tikrųjų net nešildant savo buto už šildymą gali tekti mokėti. Tokių gyventojų ar butų savininkų skaičiuojama tūkstančiais.

Anot kai kurių šilumos tiekėjų, jie turi mokėti daugiau, nes, kai šalta, jų nešildomus butus netiesiogiai šildo kaimynai.

„Siekiant apginti visų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris šilumos tiekėją įpareigoja apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo šilumos energijos gretimų butų / patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y. nešildant, ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (bendrosioms reikmėms)“ - aiškino M. Merkytė.

Anot jos, tuo atveju, jeigu bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), bute oro temperatūra galimai net ir tokiu atveju būna artima norminei (18-22 °C).

„Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau ir toks butas buvo šildomas gretimai esančių butų sąskaita“, - komentavo „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė.

Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 proc. (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti.

Atitinkamai sumažinama bendrosioms reikmėms priskirto šilumos kiekio dalis, paskirstoma visiems kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos atitinka tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus.

Bendrijų Įstatymas Ir Sprendimų Priėmimas

Bendrijų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką. Sprendimai dėl daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato, kuriame yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo (pvz., šilumos paskirstymo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo savininkų susirinkime.

Svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas kvorumas visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių. Kiekvienas NT unikalus numeris (nesvarbu, ar buto, ar kitos patalpos) = vienas savininkas, vienas dalyvis ir vienas balsas.

Jei bendrijos pirmininkas vengia šaukti visų butų savininkų visuotinį susirinkimą, gyventojai gali surinkti parašus dėl susirinkimo sušaukimo. Jei pirmininkas nepriima prašymo, jį reikia siųsti registruotu laišku.

Bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos sąskaitomis faktūromis ir banko išrašais, kad galėtų stebėti, kaip leidžiami bendrijos pinigai. Asmens duomenys turi būti saugomi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

Jeigu reikia pasirinkti name, pvz.: elektros tiekėją, tai turi balsuoti visi butų savininkai, o jei reikia pasirinkti elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūros įmonę, tai užtenka tik bendrijos narių? Jeigu savininkai neturi asmeninių sutarčių su elektros tiekėju dėl elektros jų butuose (patalpose) tiekimo ir jiems šiuo atveju atstovauja bendrija, kuri jų įgaliota jų vardu pasirašo su elektros tiekėju sutartį, prisiimdama atsakomybę surinkti ir bendrai už visus mokėti mokesčius, tuomet pasirinkimui patvirtinti reikia savininkų daugumos balsų.

Jei reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės gedimas įvyko.

Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų priežiūrą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Teisės skyriaus vedėjas Algirdas Glodenis teigia, kad daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių bėdos tos pačios - stogo reikia tik penktojo aukšto gyventojams, šildomos laiptinės bei sandarių lauko durų - tik pirmojo aukšto butų savininkams.

Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas DELFI pasakojo, kad paprastai apie 70 proc. atkeliaujančių gyventojų skundų būna nepagrįsti. Daugiausia skundžiamasi dėl remonto darbų apmokėjimo, dėl mokesčių paskirstymo įvykus kokiai nors avarijai ir atlikus tam tikrus darbus, taip pat dėl šildymo išlaidų, sąskaitų už liftą, šiukšlių išvežimą.

Šildymo Sezono Klausimai Ir Atsakymai

1. Kada Kaune pradedamas šildymo sezonas? Atsakymas: 2022 m. Šildymo sezonas prasideda.
2. Kas daugiabučiame name įjungia šildymą? Atsakymas: prižiūrėtojas.
3. Ką daryti, jei prasidėjus šildymo sezonui, nešyla radiatoriai? Atsakymas: kreiptis į administratorių arba bendrijos paskirtą šilumos punkto prižiūrėtoją.
4. Ar galima daugiabutyje atidėti šildymo sezoną? Atsakymas: Taip, galima.
5. Nuo ko priklauso suvartojamas šilumos kiekis? Atsakymas: nuo pastato šiluminės izoliacijos (energinio efektyvumo).
6. Ką daryti, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės? Atsakymas: atlikti mažąją renovaciją.
7. Kur kreiptis dėl kompensacijų už šildymą? Atsakymas: savivaldybės administraciją.

Klaipėdos Energijos Eksperimentas

AB „Klaipėdos energija” specialistai atliko eksperimentą - pasivaikščiojo po daugiabučių kiemus, siekdami įsitikinti, kaip gyventojai taupo šilumą. Net spaudžiant 5 laipsnių šaltukui, daugiabučiuose specialistai išvydo masiškai atlapotas, neretai - plytomis paremtas laukujes duris. Kai kur visiškai nėra antrų durų arba jos - plačiai atvertos. Laiptinių langų stiklai - sudurstyti iš kelių stiklo lakštų su nemažais tarpais arba iš viso iškulti. Rūsių langeliai - „užlopyti” skardos atraižomis arba visiškai kiauri.

„Akivaizdu, kad žmonės dar nesupranta, jog namas yra vientisas organizmas. Nors butai atskiri, tačiau bendros patalpos yra visų, jų būklė turi tiesioginės įtakos kiekvieno buto šilumos sąnaudoms bei gyventojų komfortui.

Pasak energetinio audito specialisto Ričardo Grigaliūno, net iš pažiūros nereikalingos daugiabučio namo konstrukcijos detalės iš tiesų yra labai svarbios. Būtent todėl statydami namus jie įrengdavo vadinamąją priemenę. Tradicinė jos schema - laukujės durys, maža patalpa, kurioje oras sušyla, ir antros durys, kurios padeda neišleisti šilumos iš gyvenamojo kambario. Būtent todėl prieš įžengiant į laiptinę reikalingos sandarios laukujės durys, yra ir tambūras, ir dar vienerios durys, kurios sukuria uždarą erdvę. Čia, prieš patekdamas į laiptinę oras sušyla.

„Visi žino, kad iš šiltos patalpos šiluma automatiškai suteka į šaltą, tad ten, kur buvo šilta, tampa vėsiau. Ir atvirkščiai. Kuo sienos šilumos varža mažesnė, tuo intensyvesni energetiniai mainai”, - aiškino R.

Anot energetikos specialistų, klaidą daro tie, kurie neva taupumo sumetimais išmontuoja laiptinės radiatorius. Atsisakius radiatoriaus, laiptinėje būna žemesnė temperatūra. Dėl to butai vėsta - per sienas ima šildyti laiptinę.

Patartina iš lauko apšiltinti namo cokolį arba rūsio lubas iš apačios. Taip verta sudėti normalius rūsio langelius, o ne palikti žiojėjančias, skardos lakštais užkaišytas skyles, pro kurias į rūsį keliauja šaltis. Galima užmūryti kas antrą laiptinės langelį. Siena - tikrai šilčiau nei stiklas. Nes sienos šilumos varža tris kartus didesnė negu lango. Labai svarbu, kad laiptinės durys visuomet būtų uždarytos. Medžiaga, iš kurios laukujės durys pagamintos, nėra labai svarbi.

Specialistai pabrėžia, kad laiptinės yra šildomos ir be šių įrenginių. Šiluma į bendro naudojimo patalpas patenka iš butų per sienas. Jos šyla ir nuo šildymo sistemos. Už bendro naudojimo patalpų šildymą turi mokėti ir tie vartotojai, kurių butai yra atjungti nuo centrinio šildymo.

Specialistai yra ne kartą pabrėžę, jog būtina šildyti bendro naudojimo patalpas: laiptines, rūsius, koridorius. Nešildant laiptinių ar koridorių, tarp jų ir butų susidaro didelis temperatūrų skirtumas. Todėl kaupiasi drėgmė ir gali pradėti pelyti, skilinėti sienos, trupėti dažai.

Minimaliai besišildančio asmens kaimynai gali pasipiktinti. Taip pat pabrėžiama, kad nešildomo buto radiatoriai nuo užšalimo apsaugomi iš kaimynų ir bendrų patalpų ateinančia šiluma.

Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučių laiptinių šildymu, gyventojų teisėmis ir galimybėmis taupyti šilumą. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingus sprendimus ir sumažinti sąskaitas už šildymą.

tags: #ar #reikia #daugiabutyje #sildyti #laiptines