Steigiant įmonę, buveinės adresas (registracijos adresas) yra privalomas kiekvienam juridiniam asmeniui.
Įkurti įmonę Lietuvoje | Kiek atvira? Išlaidos? Teisinis įrašas
Steigiant įmonę, būtinas patalpų savininko (-ų) sutikimas. Tokiu atveju visi patalpų savininkai turi turėti elektrininį parašą.
Jei neturite, kur įregistruoti naują įmonę, ar patalpų savininkai nenori išsiimti mobilaus parašo, galime pasiūlyti pasinaudoti mūsų buveinės adreso paslauga.
Norite įsteigti naują įmonę ir turite klausimų? Susisiekite su apskaita.lt konsultantu pasitarti, ar kuri veiklos forma tinkamiausia Jūsų verslui.
Verslo Teisės Organizacinės Formos
Ketinant pradėti savo verslą, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl formos pasirinkimo ir apgalvoti kuriamos įmonės veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, taikomus mokesčius, atsakomybės laipsnį, įmonės steigėjų skaičių bei veiklos vykdymo sudėtingumo lygį.
Taip pat, reikia apsispręsti, ar užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, dirbti pagal verslo liudijimą, ar steigti įmonę.
Individuali veikla vadinama savarankiška veikla, kurios vykdymu siekiama gauti pajamų, arba kitos ekonominės naudos per tęstinį laiką, neįsteigus įmonės.
Tuo tarpu įmone paprastai įvardijamas savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra gamybine, komercine ir ūkine veikla.
Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės.
Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.
Individuali veikla
Galiojantys LR teisės aktai nenumato pareigos, norintiems imtis tam tikros veiklos, būtinai steigti įmonę.
Alternatyva įmonės steigimui yra individuali veikla. Tai - paprastesnis kelias norintiems pradėti verslą.
Individualia veikla, kaip savarankiškai asmens vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų per tam tikrą tęstinį laikotarpį, gali užsiimti kiekvienas fizinis asmuo.
Individuali veikla yra patogus būdas pradėti verslą nesteigiant įmonės.
Individualios veiklos pradžia ir pabaiga yra greita bei nebrangi: tereikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti VMI ir gauti pažymą.
Nusprendus nutraukti vykdomą veiklą pagal pažymą, pakanka prieš 5 dienas raštu informuoti VMI.
Esminis skirtumas tarp individualios veiklos vykdymo būdų yra tas, kad pasirinkęs verslo liudijimą asmuo iš anksto sumoka nustatyto dydžio mokestį ir gali verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis.
Pradedant individualią veiklą pagal pažymą ją reikia įregistruoti VMI. Registruojant individualią veiklą pateikiamas prašymas, joks mokestis nemokamas.
Kitas individualios veiklos variantas - veikla pagal verslo liudijimą. Jam įsigyti taip pat pateikiamas prašymas ir reikia sumokėti fiksuotą mokestį.
Mokestį sudaro privalomasis sveikatos draudimas (9%), socialinio draudimo įmoka (50% bazinės pensijos) ir pajamų mokestis (15%).
Kokio dydžio mokestį jums reikės sumokėti, priklausys nuo laikotarpio, kuriam planuojate įsigyti verslo liudijimą ir nuo veiklos rūšies.
Dažniausiai asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą sumoka mažiau mokesčių nei vykdydamas veiklą pagal pažymą (jei klientai yra privatūs asmenys, o ne įmonės).
Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kiekviena savivaldybė tam tikrais atvejais teikia mokestines lengvatas asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą.
Verslo liudijimą galima įsigyti mažiausiai 5 dienoms, išskyrus prekybinę veiklą: jai verslo liudijimą galima įsigyti ir 1 dienai.
Užsiimant individualia veikla pagal pažymą negalima samdyti darbuotojų.
Negalima ir verčiantis pagal verslo liudijimą, tačiau galima įtraukti vieną iš šeimos narių.
Mokesčiai už pajamas pagal registruotą individualią veiklą sumokami deklaruojant pajamas. Vykdant individualią veikla pagal pažymą pajamų mokestis yra 15%, tam tikrais atvejais - 5%, VSD mokestis (28,5% nuo apmokestinamųjų pusės pajamų) ir PSD mokestis (9%).
Prieš pasirinkdami kurio tipo veiklą vykdyti, įvertinkite būsimo verslo ypatumus, veiklos intensyvumą, kitus veiklos aspektus.
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (savininkas už skolas atsako ir savo asmeniniu turtu).
IĮ gali turėti tik vieną savininką. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.
IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose.
Kai IĮ vadovas yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.
Įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo.
Įmonės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas, tiek ir įmonės vardu įgytas turtas.
Susisiekite nemokamai konsultacijai - patarsime, ar ši veiklos forma yra tinkamiausia Jūsų būsimam verslui.
Nuo 2013 metų Lietuvoje antspaudas įmonėje nėra būtinas. Kuriant naują įmonę (ar tai būtų IĮ, MB, UAB ar kita forma), siūlome antspaudo nenaudoti.
Yra kelios priežastys, kodėl nerekomenduojame naudoti antspaudo: nereikės jo saugoti ir pranešti policijai, jeigu jis pasimes; įmonės likvidavimo atveju nereiks jo naikinti; o svarbiausia, įmonės vadovui nuolat nebereikia nešiotis antspaudo. Dokumentai, pasirašyti įmonės vadovo ar įgalioto atstovo, turi pilną teisinę galią ir be antspaudo.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles.
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 2 500 eurų. Jei UAB įstatinis kapitalas minimalus (2 500 eurų), jis gali būti formuojamas tik pinigais, ir visa suma sumokama į UAB banko sąskaitą.
Jei pasirenkamas didesnis įstatinis kapitalas, dalį jo galima apmokėti turtu (šiuo atveju reikia atlikti turto vertinimą), tačiau visais atvejais pinigai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % įstatinio kapitalo ir tai turi būti ne mažiau kaip 2 500 eurų.
UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249.
Jei patalpos, kuriose numatoma registruoti JA, nepriklauso nuosavybes teise nei vienam steigėjui, tuomet reikalingas patalpų savininko sutikimas.
Dokumentai, reikalingi UAB steigimui:
- Steigimo sutartis (jei steigėjas yra ne vienas) arba steigimo aktą (jei steigėjas vienas).
- Įstatus/nuostatus.
- Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija (MB) yra lankstesnė ir patogesnė įmonės juridinė forma nei Uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
Galima vykdyti veiklą be įstatinio kapitalo ir lankstesne pelno paskirstymo tvarka, bei ribota atsakomybe.
Ne veltui MB steigimas šiuo metu yra pasirinkimas Nr.1 tarp laisvai samdomų (freelancer‘ių) specialistų , smulkių ir pradedančių verslininkų, nedidelių komandų ir šeimos verslų.
MB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas MB prievoles.
MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas).
Nors MB ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, MB nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o MB pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).
Narys gali dirbti MB, tačiau darbo sutartis nesudaroma.
Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties.
Svarbu:
- Ribota narių atsakomybė.
- Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo.
Elektroninis Steigimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1441 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinio asmenų registro nuostatų patvirtinimo“.
Nagrinėjamu klausimu aktualus šių nuostatų papildymas 361 punktu, kuriame nurodoma, kad, steigiant uždarąją akcinę bendrovę, šiuose nuostatuose nurodyti dokumentai gali būti elektroniniu būdu pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui, esant visoms toliau išvardytoms sąlygoms:
- Įstatymuose nurodyti steigimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais uždarosios akcinės bendrovės pavyzdiniais įstatais, uždarosios akcinės bendrovės steigimo akto forma;
- Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“;
- Uždarosios akcinės bendrovės akcijos apmokamos piniginiu įnašu;
- Uždarąją akcinę bendrovę steigia vienas asmuo;
- Patalpos, kuriose registruojama bendrovės buveinė, nėra areštuotos.
Steigėjui elektronine tvarka užpildžius visus duomenis, steigimo dokumentus sugeneruos pati sistema, o steigėjas juos turės pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu (elektroniniu parašu).
Juridinių asmenų registras pažymi, kad šiuo metu elektronine tvarka steigimo dokumentus galima teikti tik esant šioms papildomoms sąlygoms:
- Steigėjas turi kvalifikuotą elektroninį parašą.
- Steigėjas yra patalpų, suteikiamų buveinei registruoti, vienintelis savininkas.
- Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas yra laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą (rezervuotas).
Nesant visų pirmiau išdėstytų sąlygų, steigimo dokumentai negali būti pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registrui, jų nepatvirtinus notarui.
Pavyzdiniai Steigimo Dokumentai
Pavyzdinė steigimo akto forma LR ABĮ 7 str. 1 dalyje nurodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės steigimo aktas yra sudaromas tada, kai steigėjas yra vienas asmuo.
Steigimo akte privalo būti nurodomas steigėjo, fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vietą ar steigėjo, juridinio asmens, pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Steigimo akte nurodomame steigiamos uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“.
Bendrovės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir skirtis nuo kitų juridinių asmenų pavadinimų, neturi būti klaidinantis, neturi būti tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių užsienio įmonių, įstaigų ar organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
Steigimo akte privalo būti nurodytas steigiamos uždarosios akcinės bendrovės buveinės adresas Lietuvos Respublikoje.
Pavyzdinės steigiamojo akto formos pildymo rekomendacijose buveinė apibūdinama kaip patalpos, kuriose, įregistravus uždarąją akcinę bendrovę, bus galima rasti šios bendrovės vadovą. Toks paaiškinimas yra praktiškas, tačiau ne visiškai teisingas.