Šiame straipsnyje aptarsime, ar reikalingas asmens kodas registruojant turtą Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Taip pat panagrinėsime turto nuomos sutarčių registravimo ypatumus ir nekilnojamojo turto mokesčio klausimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 341 patvirtinti Turto arešto aktų registro nuostatai (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 17 d.) reglamentuoja turto arešto aktų registro tvarkymą. Šiame registre registruojami valstybės institucijų, pareigūnų ir teismų priimti turto arešto aktai.
Pagal nuostatus, registre kaupiama informacija apie:
- Areštuoto turto savininko ar bendraturčių vardą, pavardę ir asmens kodą (išskyrus atvejus, kai fizinio asmens duomenų nėra Gyventojų registre - tuomet nurodoma asmens gimimo data ir užsienio valstybė, išdavusi asmens dokumentą).
- Juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo neregistruotas Juridinių asmenų registre - tuomet nurodomas juridinio asmens kodas arba registravimo numeris, užsienio valstybė, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas).
- Turto arešto būdus (nuosavybės teisė į turtą gali būti apribojama visiškai arba apribojamos atskiros šios teisės sudedamosios dalys).
- Turto arešto mastą (eurais), jeigu nustatomas. Jei jis nustatomas kita valiuta (ne eurais), - turto arešto akte turi būti nurodomas šio turto arešto masto ekvivalentas eurais.
- Konkreti lėšų suma (eurais), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, kai areštuojamos lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, jeigu nustatoma.
- Reikalavimų patenkinimo eilė ar specialusis požymis, jeigu taikomas, kai antstolis turi išsiaiškinti, ar į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba požymis, kad turto areštas taikomas baudžiamojoje byloje.
Turto arešto aktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir suteikiamas Registro objekto identifikavimo kodas.
Registro duomenų teikėjai yra teismai, antstoliai, prokurorai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai, turintys teisę areštuoti turtą.
Registro duomenys keičiami, kai Registro tvarkytojui pateikiamas dokumentas (sprendimas, nutartis, nutarimas, papildomas turto arešto aktas ar kitas dokumentas), kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotas turto arešto aktas arba panaikintas dalies areštuoto turto areštas, arba kai yra gautas susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą.
Turto arešto aktas išregistruojamas iš Registro su visais įrašytais jo pakeitimais ir papildymais. Išregistruotų turto arešto aktų duomenys ir dokumentai saugomi duomenų bazės archyve. Duomenys apie išregistruotus turto arešto aktus duomenų bazės archyve saugomi 10 metų nuo turto arešto akto išregistravimo dienos. Turto arešto aktų dokumentai archyve saugomi 5 metus nuo turto arešto akto išregistravimo dienos.
Registro tvarkytojas, nustatęs duomenų teikėjo pateiktų duomenų arba susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos sąveikos būdu perduotų duomenų netikslumų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų netikslumų nustatymo dienos apie tai praneša duomenų teikėjui arba susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui ir pareikalauja ištaisyti netikslumus bei pateikti patikslintus duomenis, o šis, gavęs tokį prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pateikti patikslintus duomenis arba motyvuotą atsisakymą juos patikslinti.
Registro tvarkytojas privalo per 5 darbo dienas nuo duomenų subjekto reikalavimo ištaisyti klaidingus, netikslius ar papildyti neišsamius duomenis ir jame nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų gavimo dienos ištaisyti nurodytus netikslumus ir apie tai pranešti to reikalavusiam asmeniui bei neatlygintinai perduoti patikslintus duomenis duomenų gavėjams, susijusių registrų arba valstybės informacinių sistemų tvarkytojams.
Registro tvarkytojas duomenis apie turto arešto akto įregistravimą, Registro duomenų įrašymą ir pakeitimą ar turto arešto akto išregistravimą ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto įregistravimo, Registro duomenų įrašymo ir keitimo ar turto arešto akto išregistravimo momento perduoda atitinkamam susijusiam registrui ir (arba) valstybės informacinei sistemai keitimosi duomenimis sutartyse nustatyta tvarka.
Registro duomenys, išskyrus fizinio asmens duomenis, yra vieši. Registro duomenis (ir asmens duomenis) turi teisę gauti asmenys, nurodę Registro duomenų naudojimo tikslą ir asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygą.
Asmenys prašymus dėl Registro duomenų gavimo gali pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, paštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį ir užtikrinti teksto apsaugą. Kartu su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kreipiantis asmeniškai).
Registro duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo už Registro duomenų teikimą dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Registro tvarkytojo interneto svetainėje pateikiama informacija apie Registro objektą, Registro paskirtį, asmens duomenų tvarkymo tikslus, Registro valdytoją, Registro tvarkytoją, Registro tvarkymą, duomenų subjekto teises, Registro duomenų teikėjus ir kt.
Forumas „Valstybės sektorius - patraukli vieta dirbti“ : Kodel esame kritiški valstybės tarnybai?
Turto Nuomos (Panaudos) Sutarties Registravimas
Sutarčių registravimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo ir efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą. Įregistruota turto nuomos (panaudos) sutartis padeda apsaugoti tiek savininkų, tiek nuomininkų interesus.
Privalumai:
- Savininkas atsakomybę už komunalinių mokesčių mokėjimą bei tretiems asmenims padarytą žalą iškart perkelia nuomininkams.
- Nuomininkas gali būti tikras, kad savininkas be jo sutikimo nenutrauks sutarties anksčiau laiko.
- Jeigu tarp nuomininko ir nuomotojo kyla ginčas, teisme ar kitose institucijose galima remtis tik įregistruota sutartimi.
- Užsienyje gyvenantys lietuviai tokiu būdu gali išnuomoti savo turtą Lietuvoje nuotoliu.
- Asmenys ir šeimos, kurie išsinuomojo būstą sudarydami sutartį ne trumpiau nei vieneriems metams ir įregistravę ją Nekilnojamojo turto registre, turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Sudaryti ir įregistruoti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį patogiausia nuotoliniu būdu, Registrų centro savitarnoje. Prisijungus savininkams ir nuomininkams siūlomas teisininkų patikrintas nuomos (panaudos) sutarties šablonas, kuriame reikia tik įrašyti abiejų šalių duomenis, pridėti (pagal poreikį) papildomas sutarties sąlygas bei pasirašyti dokumentą e. parašu.
Įregistruoti nuomos ar panaudos sutartis taip pat galima atvykus gyvai į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant el. paštu ar įprastu paštu.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.
Svarbu žinoti:
- Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
- Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
- Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.
Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Pavyzdys:
Jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurios mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Ši informacija padės jums geriau suprasti turto registravimo procesą Lietuvoje ir su juo susijusius aspektus.