Priklausomybė nuo vaistų: požymiai, rizikos veiksniai ir pagalbos galimybės

Alkoholio vartojimas - opi visuomenės problema. Lietuvoje girtavimo problemą turi itin didelis kiekis žmonių. PSO duomenimis mūsų šalis buvo netgi įvardinta kaip daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta. Šalies valdžia ėmėsi įvairių priemonių, kad būtų sumažintas alkoholio vartojimas.

Tačiau priklausomybių ir alkoholio vartojimo problema šalyje vis dar yra didžiulė. Apie alkoholio vartojimo ypatybes, kurias gali nulemti tam tikri charakterio bruožai, diskutuojame su psichologe Jovita Janavičiūte.

Priklausomybė nuo vaistų - tai problema, kuri paliečia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti priklausomybės nuo vaistų požymius, kokie veiksniai ją lemia, ir kokie yra vyrų bei moterų priklausomybių skirtumai. Taip pat panagrinėsime, kokie vaistai dažniausiai sukelia priklausomybę, ir kokios pagalbos galimybės egzistuoja.

Priklausomybė nuo vaistų - tai stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir sunkumai kontroliuojant vartojimą, nepaisant žalingų pasekmių, taip pat atsiradusi tolerancija ir abstinencijos būsena. Dr. Roberto Badaro teigimu, bandant rasti ribą tarp vartojimo, piktnaudžiavimo ir priklausomybės nuo vaistų, svarbu nepamiršti žymiosios Paracelso frazės: „Visos medžiagos yra nuodai, ir tik dozė skiria vaistą nuo nuodo.“ Vartojimas - tai tiek, kiek paskirta, nurodytu laiku ir tam, kam paskirta. Piktnaudžiavimas - tai kai vartojama daugiau, negu paskirta, kitu, negu nurodyta, laiku, kai vaistu dalijamasi su artimaisiais.

Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos.

Vaistų priklausomybė

Priklausomybės nuo Vaistų Požymiai

Dėl priklausomybės nuo vaistų dera sunerimti tada, kai pradeda nebeužtekti tos vaistų dozės, kurią paskyrė gydytojas. Tai jau nesveiko santykio su vaistais išraiška ir priklausomybės simptomas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Stiprus potraukis vaistams: Nuolatinis noras vartoti vaistus, net jei jaučiatės gerai.
• Tolerancija: Reikia vis didesnės dozės, kad pasiektumėte tą patį poveikį.
• Abstinencijos simptomai: Nemalonūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, kai nutraukiate vaistų vartojimą. Tai gali būti nemiga, nerimas, kančia, svorio netekimas, galvos svaigimas, naktinis prakaitavimas, drebulys, raumenų trūkčiojimai, afazija, panikos priepuoliai, depresija, derealizacija, paranoja, nevirškinimas, viduriavimas.
• Negalėjimas kontroliuoti vartojimo: Bandote nutraukti vaistų vartojimą, bet nepavyksta.
• Vartojimas nepaisant pasekmių: Tęsiate vaistų vartojimą, nors žinote, kad tai kenkia jūsų sveikatai, santykiams ar darbui.
• Laiko leidimas ieškant vaistų: Daug laiko praleidžiate ieškodami vaistų, juos vartodami ar atsigavę po jų poveikio.
• Atsisakymas nuo kitų veiklų: Atsisakote nuo kitų įdomių veiklų, kad galėtumėte vartoti vaistus.
• Slaptas vaistų vartojimas: Vartojate vaistus slaptai nuo kitų.
• Savigydos praktika: Gydotės patys, vadovaudamiesi informacija, gauta iš nepatikimų šaltinių.

Veiksniai, Didinantys Priklausomybės Riziką

Vis didėjantį žmonių, vartojančių narkotikus, vaistus ar naujas sintetines medžiagas, skaičių lemia prieinamumas, pigumas, santykinis legalumas, objektyvios informacijos apie poveikį trūkumas ir pan. Genetinis polinkis: Asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

• Asmenybės bruožai: Impulsyvumas, žemas savęs vertinimas, sunkumai susidorojant su stresu.
• Socialinė aplinka: Bendraamžių spaudimas, priklausomybę skatinanti aplinka.
• Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sindromas.
• Ankstyva vaistų vartojimo pradžia: Kuo anksčiau pradedate vartoti vaistus, tuo didesnė rizika tapti priklausomu.

Vyrų ir Moterų Priklausomybių Specifika

Per paskaitas R. Badaras apžvelgė vyrų ir moterų, vartojančių alkoholį, nikotiną ir kitas psichotropines medžiagas, skirtumus ir priklausomybių gydymo specifiką.

• Vyrų alkoholio koncentracija kraujyje yra mažesnė dėl didesnio vandens kiekio organizme.
• Moterų kepenys alkoholį šalina greičiau, nes jų kepenys reliatyviai didesnės, tačiau greičiau įsisavina ir alkoholį, nes mažiau jo suskyla per pirmąjį pasažą.
• Be to, moterims greičiau progresuoja su alkoholio vartojimu susijusios ligos, kaip antai kepenų susirgimai, kardiotoksiškumas, kardiomiopatija ir periferinė neuropatija.
• Visame pasaulyje vyrai rūko dažniau negu moterys, skirtumas ryškiausiai matyti Japonijoje, Kinijoje, Graikijoje, Indonezijoje, Tunise.
• Lipofilinis nikotinas moterų organizme išlieka ilgiau, nors metabolizuojamas greičiau, todėl jos yra jautresnės nikotinui. Jo sukelto atlygio fenomenas moterims yra mažesnis, tačiau jos yra jautresnės nikotino potraukiui, todėl dažniau atkrinta. Pavyzdžiui, pakaitinė nikotino terapija gali būti veiksmingesnė vyrams.
• Vartodamos kokainą, moterys turi didesnę kokaino sukelto mirtingumo riziką ir trumpesnį intervalą tarp kokaino vartojimo pradžios ir mirties, taip pat moterys dažniau negu vyrai patiria didybės kliedesius, taktilines ir uoslės haliucinacijas.
• Pastebima, kad moterys dažniau piktnaudžiauja vartodamos vaistus, neretai receptinius vaistus (opioidus) vartoja kartu su raminamaisiais medikamentais. Moterys dažniau negu vyrai susiduria su kliūtimis siekdamos priklausomybių gydymo ir yra mažiau linkusios jo siekti, tačiau dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o ne specializuotas įstaigas.

Vaistai, Dažniausiai Sukeliantys Priklausomybę

Kalbėdami apie priklausomybę nuo vaistų, ypač apie sunkias jos formas, daugiausia dėmesio turime skirti dviem grupėms: migdomiesiems ir raminamiesiems. Taip pat dažnai priklausomybę sukelia opioidai ir benzodiazepinai.

Pavyzdžiui, JAV, nuo sintetinių opioidų, kurie yra legalūs medikamentiniai produktai, miršta penkis kartus daugiau žmonių negu nuo nelegalaus heroino. Paradoksalu, tačiau privalome pripažinti, kad heroinas šiandien yra netgi mažesnė problema už, pavyzdžiui, vikodiną, nuo kurio buvo priklausomas pagrindinis serialo „Daktaras Hausas“ veikėjas. Žvelgiant į skaičius sunku patikėti, kad nuo vaisto, kuris vadinamas legaliu, per metus miršta 40 000 žmonių. Todėl amerikiečių gydytojai garsiai kalba, kad didžiausia jų problema ne nelegalūs narkotikai, bet receptiniai sintetiniai opioidai.

Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie visus priklausomybę sukeliančius vaistus, bet tik apie kai kuriuos jų, o tiksliau, apie populiariausius - benzodiazepinus (BZD). Šiais vaistais dažniausiai gydomi trumpalaikiai miego, nerimo sutrikimai ir kiti psichikos ar nervų sistemos sutrikimai. Jų atstovai daugeliui yra gerai žinomi; tai alprazolamas (pvz. Xanax), bromazepamas (pvz. Lexotanil), lorazepamas, diazepamas (pvz.

Nepaisant BZD veiksmingumo gydant trumpalaikius nerimo ir nemigos sutrikimus, šie vaistai gali sukelti eilę nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip atminties pablogėjimas, budrumo sumažėjimas, nuovargis, mieguistumas, judesių koordinacijos sutrikimai ir t.t. ypač jautrūs jų pašaliniams reiškinimas yra vyresnio amžiaus žmonės.

Kaip Išvengti Priklausomybės nuo Vaistų?

• Svarbiausia - vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus ir niekada neviršyti paskirtos dozės.
• Būti informuotam: Žinoti apie vaistų šalutinius poveikius ir priklausomybės riziką.
• Atsargiai vartoti: Atsargiai vartoti, atidžiai klausantis medikų rekomendacijų.
• Nevilkti: Nevilkinti vaistų vartojimo, kai jaučiatės geriau.
• Nekombinuoti: Nekombinuoti vaistų su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
• Kreiptis pagalbos: Jei jaučiate, kad pradedate priklausyti nuo vaistų, kreipkitės į gydytoją ar priklausomybių specialistą.

Pagalba Priklausomiems Nuo Vaistų

Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.

Jei pacientas nori ir gali nutraukti ilgesnį laiką trunkantį BZD vartojimą, verta pradėti mažinti dozę ir/ar retinti jo vartojimą. Daugumai pacientų benzodiazepinų vartojimo nutraukimas nebūna probleminis. Rekomenduojama tai atlikti laipsniškai, siekiant išvengti simptomų, susijusių su vaisto nutraukimu, atsiradimo ir pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirti vaistai, atsikartojimo. Didesnes dozes vartojantiems pacientams tai gali trukti ilgą laiką, skaičiuojamą mėnesiais ir - kartais - metais. Nutraukiant nepageidaujamo vaisto vartojimą labai svarbus šeimos narių ar kitų artimų žmonių palaikymas. Dažnai vaisto nutraukimą gali atlikti juos paskyręs specialistas, pvz. šeimos gydytojas. Kai kuriais atvejais, jei išlieka simptomai, dėl kurių benzodiazepinai buvo skirti, pvz. nerimas, nemiga, reikalinga gydytojo psichiatro konsultacija. Toks specialistas ne tik padės sumažinti vaisto nutraukimo simptomus, net, esant reikalui, padės suvaldyti simptomus, dėl kurių BZD buvo skirti.

Yra įvairių gydymo būdų, įskaitant:

• Detoksikacija: Vaistų pašalinimas iš organizmo prižiūrint medikams.
• Psichoterapija: Individuali ar grupinė terapija, padedanti įveikti priklausomybę ir išmokti sveikų įveikos mechanizmų.
• Vaistai: Kai kurie vaistai gali padėti sumažinti potraukį vaistams ir abstinencijos simptomus.
• Pagalbos grupės: Dalyvavimas anoniminių narkomanų ar kitose pagalbos grupėse.

Prevencija

Lektoriaus nuomone, yra veiksnių, kurie gali sumažinti psichotropinių medžiagų suvartojimą. Tai mokesčių didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos ribojimas.

tags: #ar #priklausyti #ir #buti #priklausomam #tas