Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad paveldėti galima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Surašydamas testamentą testatorius gali numatyti tuos asmenis, kurie po jo mirties paveldės testamentu paliekamą turtą.
Turtą testatorius gali paskirstyti savo nuožiūra: jis gali numatyti vieną arba kelis paveldėtojus, kurie nebūtinai turi būti jo šeimos nariai ar giminaičiai. Turtą tokiu atveju paveldi asmuo/asmenys, įrašyti testamente.
Privalomoji palikimo dalis
Lietuvos civilinis kodeksas (CK) šiuo atveju numato išimtį - teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio: CK 5.20 straipsnis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento, pusę tos dalies, kurią paveldėtų pagal įstatymą.
Taigi, jeigu sūnui palikėjo mirties momentu nėra reikalingas išlaikymas, visas turtas įvardintas testamente atiteks dukrai. Jeigu Jūsų mirties momentu sūnui ar sutuoktinei būtų reikalingas išlaikymas, jie galėtų pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.
Svarbu: Jei palikėjo mirties dieną sutuoktinei reikalingas išlaikymas, ji paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kurią paveldėtų pagal įstatymą.
Sutuoktinio teisės paveldint pagal įstatymą
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo dalis, paveldimą įstatymo ar testamento tvarka.
Pavyzdžiui, jeigu banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt.
Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.
Turto padalinimas skyrybų procese
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Įpėdiniai pagal įstatymą
Įpėdiniais pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė. Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti.
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą:
- Palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
- Palikėjo seneliai (iš tėvo ir motinos pusės) ir provaikaičiai.
- Palikėjo broliai ir seserys bei proseneliai (iš tėvo ir motinos pusės).
- Palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios) bei palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Jei vyras palieka testamentą tik sūnui, bet žmona yra neįgali ir jai reikalingas išlaikymas, ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį - pusę tos dalies, kurią ji būtų paveldėjusi pagal įstatymą.
2 pavyzdys: Jei vyras palieka testamentą tik sūnui, o santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, žmona automatiškai gauna pusę šio turto, o likusi dalis (vyro dalis) paveldimą pagal testamentą.
Svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes ir kreiptis į teisininką dėl konkretaus atvejo konsultacijos.