Kompensacija Už Šildymą Nesutikus Su Namo Renovacija: Kas Numatyta Įstatyme?

Lietuvoje daugiabučių namų renovacija yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energinio efektyvumo ir mažesnių šildymo sąskaitų. Tačiau, ką daryti, jei vienas ar keli butų savininkai nesutinka su renovacijos projektu? Ar tai gali paveikti jų teisę į kompensaciją už šildymą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia kompensacijos mechanizmas, kai buto savininkas nesutinka su daugiabučio namo renovacija, kokios yra APVA paramos galimybės 2025 metais, ir kokie žingsniai turi būti atlikti norint sėkmingai įgyvendinti renovacijos projektą.

Daugiabučio Namo Renovacija: Kaip Viskas Vyksta?

Susirinkimo Inicijavimas Ir Balsavimas

Kas gali inicijuoti susirinkimą dėl daugiabučio namo renovacijos? Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviem savaitėms - t. y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Pirmasis balsavimas: „Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų Plano Rengimas Ir Antrasis Balsavimas

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų.

Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pabrėžia, kad investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio. Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. „Atnaujinkime miestą“ ragina ir kitus apsispręsti dėl geresnio savo ir kaimynų gyvenimo.

Renovacijos nauda:

• Eliminuojama avarinių situacijų grėsmė.
• Kyla būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje.
• Šildymo sistemos subalansavimas leidžia namui šilti tolygiai.
• Mokate iki 70 proc. mažiau už šildymą.
• Daugiabučio namo 60 kv. m butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną į aplinką išmetamų anglies dvideginio dujų.

Savivaldybės Indėlis

Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus.

Renovacijos nauda Jums ir Šiauliams

Kompensacija Už Šildymą Ir Renovacija: Kas Numatyta Įstatyme?

Pensininkė šildymo kompensacijos negaus, nes nepritarė, kad būtų renovuojamas jos daugiabutis - su tokia problema susidūrė 87-erių senjorė. Į LRT RADIJĄ paskambinusi klausytoja guodėsi, kad seniūnijoje jai pranešė, jog atsisakiusi namo renovacijos mama kompensaciją už šildymą gaus tik šiuos metus, vėliau nebe.

„Taip, tai susiję dalykai, nes piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Tačiau jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 + 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, tokiu atveju kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - su galiojančia tvarka supažindina K.

„Renovacijos tikslas yra mažinti neefektyviai šilumos energiją naudojančių būstų skaičių ir tokiu būdu gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti. Todėl valstybė ir taiko papildomą priemonę nepasiturintiems gyventojams: jei kompensacijos teikiamos, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - informuoja K.

„Tokiais atvejais iš naujo yra renkamas gyventojų susirinkimas ir vyksta balsavimai, nes namo pirmininkas turi informuoti žmones, kokia yra renovacijos nauda, kokios laukia pasekmės, jei gyventojai nesutinka dalyvauti renovacijos procese. Tokie susirinkimai gali būti organizuojami kelis kartus“, - apie proceso eigą pasakoja K.

APVA Parama Namo Renovacijai 2025 M.

APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino.

APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.

APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų. 2025 m.

Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.

Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.📌 Svarbu: Nesvarbu, ar teikiate pirmas ar paskutinis - visi vertinami vienodai.

Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.

Dokumentai reikalingi APVA paramai gauti:

• Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai: kuris parodo pastato esamą energinę klasę.
• Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais: Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje.
• Namo nuotraukos: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją. Visus atliekamus darbus fotografuokite.
• Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.

Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo.

Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.

Svarbu Žinoti

Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Kad gautumėte paramą, reikia pasiekti ne mažiau kaip 40 % energijos sutaupymą, lyginant su dabartine namo klase.

Ne, vien tik šildymo šaltinio pakeitimas nesuteiks galimybės gauti paramą, nes nebus pasiektas reikalingas 40 % energijos sutaupymas.

Taip, visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų.

Jau turiu pastato energinio naudingumo sertifikatą. Ne, vien energinio naudingumo sertifikato neužtenka.

✅ Kur rasti naudingą plotą?

Ne, nebūtina - darbus galite atlikti patys.

✅ Galbūt dar ne visi darbai atlikti? Jei kai kurie energinio efektyvumo didinimo darbai (pvz., papildomas šiltinimas, langų keitimas ar šildymo sistemos modernizavimas) dar nėra įgyvendinti, galima įvertinti, ar jų dėka būtų pasiektas bent 40 % energijos sutaupymas.

Kompensacijos Už Šildymą Ir Renovacija: Ar Tai Susiję?

Taip, tai susiję dalykai, nes piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Tačiau jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 + 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, tokiu atveju kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

K. informuoja, kad renovacijos tikslas yra mažinti neefektyviai šilumos energiją naudojančių būstų skaičių ir tokiu būdu gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti. Todėl valstybė ir taiko papildomą priemonę nepasiturintiems gyventojams: jei kompensacijos teikiamos, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

Renovacijos Procesas: Žingsnis Po Žingsnio

APVA projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.

Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.

Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.

Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.

Mokėjimas Už Renovaciją: Kaip Tai Veikia?

V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai.

Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne.

Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.

„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, - dėstė APVA projektų vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.

V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas - kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija - atsakymo neturi. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.

V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.

Kada Apmoka Visą Kreditą, O Kada Nebeskiria Kompensacijos?

Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc.

O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.

„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.

Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą.

Šildymo kompensacijos dydžio apskaičiavimas

SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui.

O, jeigu gyventojas - tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.

Vidutiniškai gauna 35,3 euro per mėnesį. SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.

Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).

„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc." - komentavo ministerija.

Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Paramos skyrimas

K. primena, kad visos savivaldybės paramą teikia besivadovaudamos įstatymu, kuris sako, kad žmogus, kreipdamasis dėl paramos, turi pateikti teisingą informaciją. Banko sąskaitų išrašai nėra privalomai teikiami dokumentai, bet jei kyla įtarimų, kad asmuo pateikė ne visą informaciją, savivaldybės turi teisę paprašyti papildomų dokumentų.

Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima:

• Pirmam šeimos nariui - 38 kv. m.
• Antram - 12 kv. m.
• Trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.

„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, - pridūrė atstovai.

Šildymo kompensacija priklauso nuo daugelio faktorių

Visagino savivaldybės pranešimas, 2025 m. lapkričio 13 d. Lapkričio 10 d. savivaldybės administracijos direktorius surengė pasitarimą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizacijos) programos įgyvendinimo ir renovacijos eigos. Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos skyrių vadovai ir specialistai, UAB „Visagino būstas“ atstovai.

Pagal galiojančią tvarką kompensacija už šildymą po balsavimo (pasibaigus balsavimui) skiriama tik tiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime ir balsavo „už“.

Renovacija - tai investicija į šiltesnį, ekonomiškesnį ir saugesnį namą. Kuo daugiau daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų dalyvauja, tuo greičiau galima priimti sprendimus ir gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams. Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų.

Daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Nuostatos dėl kompensacijų dydžio mažinimo atsisakiusiems dalyvauti modernizacijos projektuose yra numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 5 d. ir 21 str.

tags: #ar #prarasiu #kompensacija #uz #sildyma #nesutikus