Lietuva, kaip ir kiekviena demokratinė valstybė, yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nacionalinę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą ar kitas aplinkybes.
Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą. Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Globos ir Rūpybos Samprata
Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, nes jam būdingas ir biologinis, ir socialinis pradas. Biologinis pradas yra pirminis, jis atsiranda paveldėjimo keliu ir įgimtomis aplinkybėmis. Socialinis pradas prasideda ir kinta, vystosi individo realaus gyvenimo kelyje, ugdymo, bendravimo, veiklos socialinėje aplinkoje procese.
L. Jovaiša taip pat teigia, kad žmogaus gyvavimo ir klestėjimo sąlyga yra ne tik gamta, bet ir žmonių junginys, bendrija, sąveikaujanti informacijos keitimosi, veiksmų koordinavimo pagrindu. Šis junginys, bendrija - tai sociumas, į kurį žmogų jungia šeima, mokykla, draugijos, korporacija, religinė bendruomenė, tauta, visuomenė, valstybė. Socializacija apibrėžiama kaip individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe ir šiuo nariu.
Kita vertus, visuomenė globoja savo narį, sudaro sąlygas jam veikti, galimybes jam augti bei vystytis. Todėl tik gyvendamas visuomenėje, žmogus gali ugdyti savo fizines, intelekto bei dvasines galias. Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Ji - pirmoji ir svarbiausia institucija, siejanti kiekvieną savo narį su socialine aplinka.
Nuo šeimoje padėtų pamatų priklauso žmogaus ateitis, kaip vaikas tolimesniame gyvenime pajėgs spręsti iškilusias problemas, kaip galės įveikti krizes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima - santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba.
Anot J. Ėčiau šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą. Šeima atlieka įvairias funkcijas vaiko socializacijos procese.
Tėvai turėtų sukurti specifinę gyvenimo vietą ir dvasinę erdvę, kurioje įgyvendinamos pagrindinės šeimos vertybės ir funkcijos. Deja, ne visos šeimos užtikrina vaikų gerovę ir tinkamai atlieka savo pareigas. Daugėja vadinamų asocialių šeimų, kuriose neretai auga po kelis vaikus, kuriems stinga reikiamos vystymosi sąlygos. Vis dažniau tokiose šeimose augantys vaikai fiziškai ir moraliai žalojami, žeminamas jų orumas.
Tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas. Vaiko apsauga siejasi su vaiko priklausomumu. Valstybė privalo garantuoti vaikams tinkamą globą. Šeima yra pripažinta kaip saugiausia ir tinkamiausia vieta vaikui. Deja, dažnai šeimos neturi ekonominių išteklių ar įgūdžių vaiko poreikiams patenkinti. Kita vertus, socialinės ir ekonominės struktūros negali pakankamai aprėpinti šeimų.
Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės aprūpinant vaikus yra neišvengiamas. Kad šeima galėtų vykdyti visas visuomenės nustatytas užduotis, jai reikia lėšų ir paslaugų. Taigi galima teigti, kad socialine prasme vaiko globos samprata apima jų išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jiems tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą.
Tačiau globos reikia ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms. V. Žinskas ir R. Žinskienė išskiria dvi globos reikšmes: 1) globa - tai tėvų netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma ir 2) globa - tai giminės, draugų, kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima.
Pavyzdžiui, iki susiformuojant industrinėms visuomenėms globa buvo įvardijama kaip viena moters pareigų. Ši moters globa lydėjo kiekvieną žmogų nuo gimimo iki mirties. Skatindama laikytis moters pareigų šeimoje - rūpintis namais, prižiūrėti vyrą ir kitus šeimos narius, globoti silpnesniuosius. Tradiciškai šeimos vertybe įvardijama jos narių globa buvo perduodama iš kartos į kartą.
J. Pivorienė taipogi išskiria šeimą kaip pagrindinę pagyvenusio ir seno žmogaus globėją. Anot jos, šeima tenkina pagrindinius poreikius: seksualinio elgesio reguliavimo, reprodukcijos, socializacijos, socialinės padėties, o taip pat saugumo. Saugumo poreikis egzistuoja ne tik vaikystėje, kai kūdikiai ir vaikai yra priklausomi nuo šeimos, bet ir kiekviename kitame gyvenimo etape, kadangi bet kada galima susirgti, tapti neįgaliam, priklausomam nuo kitų. Ir tuo pasirūpinti pirmiausia turi šeima. Taigi šeima individui svarbi ne tik vaikystėje.
Daugumai pagyvenusių ir senų žmonių santykiai su suaugusiais vaikais yra itin svarbūs. Dar svarbesni tokie tarpusavio santykių aspektai, kaip dvasinis artumas ar jausmų stiprumas. Kitas svarbus santykių tarp tėvų ir suaugusių vaikų aspektas yra pareiga. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Suaugusių vaikų rūpinimasis tėvais - įprastinė šeimos gyvenimo kelio dalis. Daugelis suaugusių žmonių, kuriais negali rūpintis ir prižiūrėti sutuoktinis, pagalbos sulaukia iš vaikų. Tai susiję su streso dėl būtinybės rūpintis ir prižiūrėti senus tėvus, kadangi pagyvenusių ir senų žmonių priežiūra šeimoje yra kultūrinė norma, besiremianti šeimos vertybėmis, viešąja nuomone ir pan. Tačiau ne visada šeimos narys pajėgus globoti.
Tokiais atvejais valstybė padeda šeimai, teikdama jiems socialines paslaugas. Socialinės paslaugos - tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant sudaryti jiems normalias gyvenimo sąlygas, kai pats žmogus nepajėgia to padaryti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - atkurti žmogaus gebėjimą funkcionuoti visuomenėje, o kalbant apie vaiko globą - sukurti asmeniui palankią aplinką bei išugdyti pilnavertį visuomenės narį.
Pirmąsias socialines paslaugas įstaigas Europoje XVII-XVIII amžiuje įkūrė religinės organizacijos, labdaros draugijos, vienuolynai. Tik vėliau pamažu atsirado supratimas, kad valstybė taip pat yra atsakinga už pagalbos organizavimą, globos įstaigų kūrimą. Šiuolaikinės valstybės teikiamos paslaugos ir socialinės apsaugos lygis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuriuo apibūdinamas valstybės išsivystymo lygis, ekonominis pajėgumas, politinis stabilumas.
Tačiau ne tik valstybė teikia socialines paslaugas. Įvairios organizacijos ir pavieniai asmenys visada siekia padėti vargšams, skurstantiems, vienišiems asmenims. Taigi socialine prasme globa - tai pirmiausia šeimos, bet kartu ir visos visuomenės rūpinimasis, pagalbos teikimas asmenims, kurie patys nėra pajėgūs patenkinti savo gyvenimo reikmes. Atskiros rūpybos sampratos nėra, nes socialine prasme nėra esminio skirtumo tarp globos ir rūpybos.
Remiantis V. Žinsku ir R. Žinskiene, rūpyba - tai viena iš socialinio darbo funkcijų planuojant ir realizuojant rūpestį savo globotiniais; o aprūpinimas - tai gėrybių, reikalingų egzistencijos poreikiams patenkinti, teikimas. Svarbu išsiaiškinti, kuo gi skiriasi globa nuo rūpybos, jei ne, tai kokie yra šių sąvokų skirtumai.
V. Brazaitytė ir I. Ėčiau apibrėžia globą ir rūpybą plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme globa ir rūpyba - tai rūpinimasis asmeniu, jo tinkamu auklėjimu, jo teisių bei interesų gynimu, taip pat kai kurių suaugusių asmenų aprūpinimu, jų teisių ir interesų gynimu ir įstatymų numatytais atvejais - rūpinimasis turtu. Taip apibrėžiama globa ir rūpyba iš dalies sutampa su socialine globos samprata.
Juk socialine prasme individo globa ir rūpyba - tai ne tik šeimos funkcija, bet ir vienas iš valstybės uždavinių - pagalba šeimai ugdant vaikus, pagalba suaugusiems asmenims, kurie patys negali visapusiškai pasirūpinti savimi. Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena valstybės rūpinimosi asmenimis, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės, formų. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis.
Apibrėždami globą ir rūpybą teisine prasme V.Brazaitytė ir I.Civiliniame Kodekse (toliau - CK) jos yra apibrėžtos atskirai. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodytas globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, o šio kodekso 3. 239 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūpybos steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus apsaugą ir gynybą.
Tokiu būdu neveiksniam ar ribotai veiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Iš CK pateiktų globos ir rūpybos apibūdinimų išryškėja sąvokų „globa“ ir „rūpyba“ skirtumas. Jį lemia asmens veiksnumo laipsnis: neveiksniam asmeniui skiriama globa, o dalinai ar ribotai veiksniam - rūpyba.
Taigi globa ir rūpyba yra tiesiogiai susijusi su fizinio asmens veiksnumo būkle. Asmuo pats gali ginti savo asmenines bei turtines teises ir interesus tik turėdamas civilinį veiksnumą, kuris apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str. 1 d.). Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, t. y. Šio santuokos sudarymo iki 18 metų, emancipacijos atvejais).
Iki 14 metų veiksnumas yra labai nedidelis. Savarankiškai jie gali sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai ir kai kuriuos kitus sandorius (CK 2.7 str. 3 d.). Visus kitus sandorius jų vardu sudaro tėvai ar juos atstovaujantys asmenys. Nuo 14 iki 18 metų veiksnumas yra dalinis. Savarankiškai jie gali sudarinėti smulkius buitinius sandorius ir disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti, pavyzdžiui, autoris teises į savo kūrinius ir panašiai (CK 2.8 str.2 d.).
Suaugęs asmuo gali būti pripažintas neveiksniu teismine tvarka, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str.1 d.). Suaugusio asmens veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas, jei jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str. 1 d.).
Asmeniui pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jam steigiama globa arba rūpyba. Vaikams nuo 14 iki 18 metų, taip pat asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas teismo bei veiksniems suaugusiems asmenims, kurie dėl savo fizinės būklės negali savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti pareigų steigiama rūpyba. Globos ir rūpybos teisinės sampratos skirtumas sąlygoja skirtingą globėjų ir rūpintojų teisinę padėtį, jų teisių pobūdį ir apimtį.
Globėjai yra įstatyminiai savo globotinių atstovai, todėl globotinių interesais jie visur veikia patys; patys įgyvendina globotinių teises ir vykdo jų pareigas. Tuo tarpu rūpintojus galima prilyginti tik rūpintinių padėjėjams, kurie yra įpareigoti tik padėti rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti pareigas. Kita vertus, tarp globos ir rūpybos yra daug bendrų bruožų. Jos steigiamos valstybės institucijos. Jais principais, jie skiriami tokia pat tvarka.
Taigi nors teisinės globos ir rūpybos sampratos turi nemažai panašumų, bet jų sutapatinti negalima. Asmens savarankiškumo laipsnis lemia tai, ar jam bus skirta globa ar rūpyba. Pagal tai išskiriamos 2 asmenų kategorijos: globotiniai ir rūpintiniai, nors socialine prasme tarp jų jokio skirtumo nėra. Tai yra asmenų globa ir rūpyba.
Vaiko Globa (Rūpyba)
Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas.
Globėjo ar Rūpintojo Nušalinimas
Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žalos neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksnam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti.
Globėjas ar rūpintojas gali būti atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų teismo nutartimi, išskyrus atvejus, kai nustatyta vaiko laikinoji globa ar rūpyba. Šiais atvejais globėjas ar rūpintojas gali būti atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų savivaldybės mero sprendimu, gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.
Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo atleidimo nuo pareigų turi teisę pats globėjas ar rūpintojas, globos ir rūpybos institucijos.
Savivaldybės Mero Sprendimas
Savivaldybės mero sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma:
- Institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas
- Sprendimo priėmimo data
- Vaiko globos (rūpybos) rūšis
- Vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre
- Globojamas (rūpinamas) vaikas
- Vaiko globos (rūpybos) vieta
- Institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą
- Kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko.
Globėjo (Rūpintojo) Reikalavimai ir Pareigos
Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:
- Ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
- Nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje.
- Nuo kurio nėra atskirtas vaikas.
- Kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia.
- Neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).
Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos:
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
- Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
- Auklėti vaiką.
- Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
- Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
- Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
- Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Vaiko Globa Šeimoje ir Šeimynoje
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas) užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.
Šeimynos Atlygis ir Gaunamos Išmokos
Šeimynai mokamas atlygis:
- 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR)
- 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR)
Papildoma finansinė parama šeimynoms:
- Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
- Vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 6 iki 12 metų skiriama 6 BSI (420 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja skiriama 6,5 BSI (455 Eur) išmoka.
- Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur.
- Pagalbos pinigai - 280 Eur.
- Išmoka vaikui - 122,50 Eur (pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
- Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (skiriama neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. Pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
Vaiko Globa (Rūpyba) Globos Centre: Budintis Globotojas
Tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.
Budintis globotojas veiklą vykdo:
- Pagal individualios veiklos pažymą.
- Pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti.
- Prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su globos centru. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.
Atlygis budinčiam globotojui:
- Vienkartinė išmoka 1 vaiko vietai įkurti - 10 BSI (700 Eur).
- Atlygis budinčiam globotojui, sudariusiam tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus - 1 MMA (1038Eur).
- Atlygis didinamas po 1,0 MMA (1038 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką iki 1 (vienerių) metų amžiaus, paauglį nuo 12 metų ar vaiką su negalia.
- Atlygis didinamas po 0,75 MMA (778,50 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką, vyresnį nei 1 (vieneri) metai.
Papildoma finansinė parama budintiems globotojams: Nuo 2025 m. sausio 1 d.
Nuolatinis Globotojas
Tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.
Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:
- Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties;
- Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus;
- Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris;
- Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną;
- Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių;
- Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.);
- Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).
Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Dėl informacijos galite kreiptis: VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras Globos centras Vytauto g. 32, Biržai (III aukštas) el.
Išmokos
Ši lentelė apibendrina išmokas, skiriamas vaikams, esantiems globoje: