Turto apmokestinimas - tai mokesčių ėmimas iš fizinių ir juridinių asmenų, turinčių, paveldinčių, dovanojančių ar perleidžiančių turtą. Gali būti apmokestinama bendroji fizinio ar juridinio asmens turto vertė arba tam tikrų rūšių turtas.
Lietuvoje turto apmokestinimo sistemą sudaro:
- Nekilnojamojo turto mokestis
- Žemės mokestis
- Paveldimo turto mokestis
Turto mokesčių svarba savivaldybėms
Turto mokesčiai dažniausiai mokami į savivaldybių, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis turtas, biudžetus, dažniausiai kartą per metus.
Savivaldybių pajamų struktūroje pajamos iš turto mokesčių sudaro tik dalį savivaldybių biudžetų pajamų, tačiau jos yra svarbus savarankiškų pajamų šaltinis. Visos savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų ir savarankiškų pajamų. Savarankiškas pajamas sudaro pajamos iš turto mokesčių ir kitos savarankiškos pajamos.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkis vertinamas pagal tarifų, lengvatų ir mokesčių bazės atotrūkius nuo klasterio ar šalies vidurkio. Šių pajamų atotrūkis rodo konkrečios savivaldybės galimybę pasididinti pajamas peržiūrint tarifus, kurie yra mažesni už klasterio ar šalies vidurkį, ar sumažinant lengvatas, kurios viršija klasterio ar šalies vidurkį.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkius lemia 3 pagrindiniai veiksniai:
- Tarifai
- Lengvatos
- Mokesčių bazė
Tarifai rodo, kiek reikia mokėti už žemės ir nekilnojamojo turto naudojimą. Lengvatos apima įvairius mokesčių sumažinimus ir atleidimus nuo mokesčių, kuriuos gali taikyti savivaldybės. Mokesčių bazė apima visą žemės ir nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios yra faktiškai surenkamos pajamos į savivaldybės biudžetą.
Pavyzdžiui, jei savivaldybė turi mažesnius tarifus nei klasterio vidurkis ar šalies vidurkis, tai reiškia, kad ji turi potencialą pasididinti pajamas didindama tarifus. Taip pat, jei savivaldybė suteikia daugiau mokesčių lengvatų nei klasterio vidurkis ar šalies vidurkis, tai reiškia, kad ji turi potencialą pasididinti pajamas sumažindama lengvatas.
Paveldimo turto apmokestinimas
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 % faktinės jo vertės. Mokesčio tarifas yra 5 %, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 eurų, ir 10 %, kai jo vertė yra didesnė kaip 150 000 eurų.
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
Kur:
- *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
- **įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles;
- ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).
Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.
Turto vertės padidėjimo pajamos
Turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas.
Pelnas, įplaukos ir pajamos
Anot LR buhalterinės apskaitos įstatymo, pajamas būtų galima apibrėžti kaip ūkio subjekto naudingumo (turto padidėjimas) ir įsipareigojimų kitoms šalims sumažėjimas per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį, įskaitant kai dėl to padidėja ir asmens turimas kapitalas. Taigi, pagrindiniai principai šnekant apie pajamas yra ekonominė nauda kurią gauname pardavę prekes ir/ar suteikę paslaugas ir padidėjęs mūsų turtas.
Įplaukos įstatymiškai yra laikomos visos įmonės gaunamos lėšos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį apskritai, nepaisant ar jos yra uždirbtos (pvz.: išankstiniai prekių užsakymai), yra pripažįstamos ar nepripažįstamos kaip pajamos.
Pelnas, kaip teigtų ekonomistai, yra vienas iš svarbiausių įmonės finansinių rodiklių apskritai.
- Veiklos pelnas - šiuo rodikliu mes apskaičiuojame pelną gautą iš veiklos atmetus sąnaudas kurios jai yra būtinos.
- Grynasis pelnas - su šiuo rodikliu įmonėje atsispindės galutinis rezultatas ir svarbiausias dalykas - įmonės pelningumas.