Nagrinėjant klausimą, ar pagal paskolos sutartį gali būti mokamos dvigubos palūkanos, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatas ir teismų praktiką. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios palūkanos gali būti skaičiuojamos, kokie yra netesybų ir palūkanų santykiai, ir ar galima reikalauti tiek palūkanų, tiek netesybų už tą patį pažeidimą.
Civilinė byla Nr. e2-472-450/2024 parodo, kaip teismas sprendė ginčą dėl kreditorių reikalavimų bankroto byloje, atsižvelgdamas į tai, ar pagrįstai apskaičiuotos palūkanos ir netesybos.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi įtraukė AB „Šiaulių bankas“ į BUAB „LATLITA“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą ir patvirtino 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
Teismas nustatė, kad notaro išduotuose vykdomuosiuose įrašuose buvo aiškiai užfiksuoti BUAB „LATLITA“ įsiskolinimų AB „Šiaulių bankas“ pagal paskolos bei faktoringo sutartis dydžiai, užtikrinti hipotekos bei įkeitimo sandoriais, bei šių sumų detalizacija.
VILIBOR palūkanų norma
Palūkanų rūšys ir jų taikymas
Pagal CK, palūkanos gali būti dvejopos: mokėjimo (pelno) palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos.
- Mokėjimo (pelno) palūkanos - tai mokestis už pinigų skolinimą, pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga.
- Kompensuojamosios palūkanos - tai palūkanos, skirtos kompensuoti nuostolius, patirtus dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo.
Svarbu atskirti šias dvi palūkanų rūšis, nes jų taikymas ir galiojimas skiriasi.
Netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų santykis
Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.
Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju - į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
Tačiau kreditorius, įrodęs, kad patyrė didesnių nuostolių nei kompensuoja palūkanos, gali reikalauti atlyginti ir papildomus nuostolius.
Nepasirašyk kol neperžiūrėsi! Pirma būsto paskola
Kasacinio teismo praktika
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
Kasacinis teismas aptariamojoje nutartyje išaiškino, kad kadangi kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
Palūkanos už pavėluotus mokėjimus
Palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jei sutartyje nenustatyta kitaip, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis:
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Tačiau 2004 m. gegužės 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris numato šiek tiek palankesnius kreditoriui palūkanų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką.
Pagal šį įstatymą metinės palūkanos už uždelstus mokėjimus apskaičiuojamos pagal formulę:
Pn = VILIBOR + 7
kur:
- Pn - palūkanų norma;
- VILIBOR - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams.
Jei sutartis nenustato kitaip, imama 1 mėnesio VILIBOR palūkanų norma, kuri galiojo tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
Paskolos sutartis