Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pilnametystė siejama su tam tikromis teisėmis ir pareigomis, įskaitant teisę sudaryti sandorius, balsuoti ir dalyvauti politinėje veikloje. Tačiau kyla klausimas, ar nepilnamečiai gali būti juridinio asmens vadovais ir kokie apribojimai jiems taikomi.

Nepilnamečių Teisės ir Dalyvavimas Visuomeninėje Veikloje
Dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra viena iš vaiko teisių. Vaikas taip pat turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime. Labai svarbi ir visų vaikų teisė būti išklausytiems bei teisė, kad į jų nuomonę būtų rimtai atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą. Svarstydami įvairius klausimus, siekdami pokyčių, turime priimti sprendimus kartu su vaikais, o ne už vaikus.
Lietuvoje vaikai dalyvauja mokinių savivaldoje, įvairiose jaunimo organizacijose, savanoriškose veiklose. Tačiau visuomet yra vietos tobulėti. Turime suprasti, kad vaikai rytoj bus suaugusieji. Vaikai ir jaunimas geriausiai žino, ko jie nori ateityje, todėl būtina ne tik juos išklausyti, bet ir skatinti visavertiškai ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Būtina siekti partnerystės, jaunimo įtraukimo, jog jų dalyvavimas būtų prasmingas, aktyvus ir veiksmingas. Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, tačiau, manytina, galėtų būti dar aktyvesnis ir dar labiau girdimas jų balsas. Didesnis įgalinimas leistų didinti pilietinį aktyvumą. Taip pat pastebime, kad dažnai vaikų organizacijos veikia lokaliai, t. y. tam tikroje mokykloje, savivaldybėje.
FOSILIJŲ DOMINACIJA | Geoguessr, Chained Together
Teisiniai Apribojimai
Pagal Asociacijų įstatymo nuostatas, asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Jaunesni kaip 18 metų asmenys asociacijoje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Praktiškai nepilnametis asmuo negali būti organizacijos vadovu ir tai tam tikra prasme stabdo vaikų (jaunimo) aktyvumą. Jie supranta tai kaip tam tikrą nepasitikėjimą, nors tikrai yra brandūs ir galintys steigti bei veikti „savoje“ organizacijoje. Šiuo metu jie negali prisiimti ir realizuoti teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų kaip veiksnus asmuo - organizacijos vadovas. Praktikoje organizacijos vadovas visada yra pilnametis asmuo.
Nepilnametis turi teisę įgyti nuosavybėn įmonės (UAB ir kt.) akcijas. Tačiau, nepaisant to, nepilnamečio teisė valdyti, naudoti ar disponuoti turima įmone (UAB, MB ir kt.) yra ribojama. Nepilnamečio įmonę (UAB, MB ir kt.) valdo abu tėvai bendru sutarimu. Jei tarp tėvų kyla ginčų, kaip valdyti įmonę (UAB, MB ir kt.), bet kuris jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti įmonės (UAB, MB ir kt.) valdymo tvarką. Jeigu vieno iš tėvų valdžia yra apribota, nepilnamečio įmonę (UAB, MB ir kt.) valdo kitas tėvas.
Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų įmonės (UAB, MB ir kt.) steigimo, pirkimo-pardavimo ar kitus su įmonės (UAB, MB ir kt.) valdymu susijusius sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Įmonės (UAB, MB ir kt.) vadovu gali būti pilnametis, t.y. sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sukanka 18 metų.
Darbo Apribojimai Nepilnamečiams
Būtina akcentuoti, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais - nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Jiems turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį.
Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Civilinio Kodekso Nuostatos
18 metų sulaukęs žmogus laikomas brandžiu ir įgyja visišką veiksnumą: gali sudaryti bet kokius sandorius, įgyja teisę balsuoti bei pats dalyvauti politinių partijų ar asociacijų veikloje ir kt. Asmuo įgyja tik visišką civilinį veiksnumą, t. y. teises ir pareigas. Įstatymų leidėjas šiuos apribojimus sieja su amžiumi. Ši sistema šešiolikmetį laiko beveik pilnai subrendusiu ir už savo veiksmus atsakingu asmeniu.
Amžius pasirinktas dėl asmens psichologinės ir moralinės brandos. Pagrindas yra nepilnamečio asmens sąmoningumo lygis. Asmeniui gali atsirasti savo veiksmų pavojingumo suvokimas. Būtina atsižvelgti į civilines teises ir pareigas, bei asmens sąmoningumo lygiu. Reikalingi brandžiam asmeniui, pavyzdžiui, mokėti mokesčius.
Emancipacija
Civilinis kodeksas numato emancipacijos institutą. Emancipacija - tai būdas, kuriuo nepilnametis, siekiančiam tapti visiškai veiksniu, t. y. įgyti civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. Emancipuotas asmuo visiškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą ir panašiai. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai siūlė pasinaudoti CK numatytu emancipacijos institutu, pagal kurį nepilnametis gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu).
Tačiau projekto autorius M. Matijošaitis mano, kad tai nėra tinkamas būdas. „Emancipacija yra šiek tiek per griežtas instrumentas, nes emancipacija atsisako visų vaiko teisių santykyje su tėvais. Vien tam, kad jaunas žmogus tuos metus ar du iki pilnametystės galėtų vadovauti jaunimo organizacijai, pilietiškai reikštis, atsisakyti visų teisių yra truputėlį per daug. Todėl siūlau tokio varianto nesvarstyti”, - komiteto posėdyje yra sakęs M. Matijošaitis.

Seimo Diskusijos ir Pataisos
Seimas po svarstymo nepritarė Civilinio kodekso (CK) pataisoms, siūlančioms leisti nepilnamečiams nuo 16 metų, turint tėvų sutikimą, vadovauti jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms (JNVO). Parlamentarai atsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir grąžino projektą iniciatoriams tobulinti.
Projektą parengęs Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis mano, kad šiuo metu yra ribojamos jaunų žmonių galimybės vadovauti JNVO. „CK pataisos paskatintų jaunimą aktyviau veikti savo regiono bendruomenėje. Šis projektas aktualus net 95 proc. Lietuvos jaunimo nevyriausybinių organizacijų, nes faktiškai jų vadovai yra nepilnamečiai. Aktyvų jaunimą regionuose reikia išlaikyti, reikia duoti teisėtą lūkestį vadovauti jaunimo organizacijai”, - sako M. Matijošaitis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečiai, einant juridinio asmens vadovo pareigas, turės dėl kiekvieno sandorio prašyti tėvų sutikimo. „Nepilnamečiai būtų atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą tai yra priėmimą ir atleidimą iš darbo. Nepilnamečiai, neturint pilnos teismo nustatytos emancipacijos, turėtų prisiimti atsakomybę už galimai netinkamą sandorio sudarymą, galimą žalą“, - apie galimas problemas kalbėjo komiteto pirmininkė, pasiūliusi projektą pakoreguoti.
Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad tokio modelio, kuris pasiūlytas projekte, Europoje nėra. „Valstybės eina per emancipacijos institutą arba asmuo, kuris yra neemancipuotas ir nepilnametis, organizacijos vadovu būti negali. Europos praktikoje yra atvejų, kuomet vaikai iki 18 metų gali būtų kolegialių valdymo organų nariais. Surinkę visą Europos praktiką, kurioje tokio modelio nėra tiesiog, geranoriškai projektą grąžiname iniciatoriui tobulinti“, - komiteto posėdyje yra sakiusi A. Širinskienė.
Išvados
Apibendrinant, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik pilnametystės sulaukę asmenys gali būti JNVO vadovais. Nors nepilnamečiai gali dalyvauti asociacijų veikloje ir turėti tam tikras teises bei pareigas, teisė būti vienasmeniu valdymo organo nariu jiems nėra suteikta. Tačiau diskusijos dėl nepilnamečių įgalinimo ir aktyvesnio dalyvavimo visuomeninėje veikloje tęsiasi, o teisinės kliūtys gali būti peržiūrėtos ateityje.
| Amžius | Galimybės | Apribojimai |
|---|---|---|
| Iki 14 metų | Dalyvavimas mokinių savivaldoje, jaunimo organizacijose | Draudžiama dirbti su alkoholiu, ribotas darbo laikas |
| 14-18 metų | Dalyvavimas asociacijose, įmonės akcijų įsigijimas | Negali būti organizacijos vadovu, ribotos teisės valdyti įmonę |
| Nuo 18 metų | Visiškas civilinis veiksnumas, teisė būti organizacijos vadovu | Nėra |