Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbiausi butų savininkų bendrijų veiklos aspektai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir praktiniais pavyzdžiais. Aptarsime bendrijų steigimą, valdymą, narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už bendro turto priežiūrą.
Sodininkų Bendrijų Įstatymas: Pagrindinės Nuostatos
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.
Pagrindinės sąvokos:
- Bendrijos nario mokestis: Sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti.
- Mėgėjų sodininkystė: Veikla, kurios tikslas - mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų, juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
- Mėgėjų sodo sklypas: Mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
Bendrijos Tikslai ir Principai
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.
Bendrijų Susivienijimai ir Draugijos
Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus - savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai.
Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas (toliau - draugijos) - savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei draugijos įstatai.
Mėgėjų Sodo Teritorijos ir Sklypų Tvarkymas
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Statiniai Sodo Sklype
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
Medžių ir Krūmų Sodinimui Keliami Reikalavimai
Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
- Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
Aktualūs Klausimai ir Atsakymai
Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai, susiję su butų savininkų bendrijų veikla, bei atsakymai į juos:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar bendrija gali būti paramos gavėja? | Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. |
| Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? | Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir... |
| Kas atsakingas už bendrijos narių sąrašą ir pažymas apie atsiskaitymus? | Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. |
Bendrojo Naudojimo Objektų Priežiūra
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Jeigu bute užsikišo kanalizacija, o bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą? Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Bendrojo Naudojimo Objektai: Teisiniai Aspektai
Teisininkas nurodo, kad visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2020 metais yra pateikęs išaiškinimą, jog bendrojo naudojimo objektams gali būti priskirtini ne tik tie objektai, kurie, kaip nekilnojamieji daiktai, yra suformuoti ir daiktinės teisės į juos įregistruotos viešame registre (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai), bet ir tie objektai, kuriuos bendrijos nariai ir savininkai faktiškai valdo ir jais naudojasi.
Tai iš esmės reiškia, kad kuomet bendrijos nariai ar savininkai, kurie nėra nekilnojamo turto registre įregistravę nuosavybės teisių į atitinkamą nekilnojamą (ar kitais atvejais kilnojamąjį) daiktą, tačiau savo poreikiams tenkinti tuo daiktu naudojasi ir valdo, tuomet tie atitinkami nekilnojamieji (ar kitais atvejais kilnojamieji) daiktai pripažįstami bendrojo naudojimo objektais. Tai taip pat reiškia, kad pareiga išlaikyti tuos daiktus tenka ne tik registruotiems nuosavybės savininkams, tačiau ir tų daiktų naudotojams ir valdytojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamųjų daiktų pripažinimas bendrojo naudojimo objektais faktinio naudojimosi ir valdymo pagrindu yra problematiškas ir turintis teisinio neapibrėžtumo reiškinys, - nurodo Jaunius Navickas.
Viena vertus, tikėtina, jog bendrijos teritorijoje įrengiamos susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai, keliai, šaligatviai ar kiti kelio elementai (ženklai, pakeliami užkardai, greičio ribojimo priemonės ir kt.), apšvietimo sistemos ir pan., skirti aptarnauti visus bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus ir statinius bei bendrai tenkinantys visų savininkų interesus, beveik visais atvejais būtų pripažįstami bendrojo naudojimo objektais, net jų nuosavybės teisės neįregistruojant kiekvienam bendrijos nariui ar tam savininkui, kuris nestojo į bendriją.
Kita vertus, tikėtina, kad vaikų žaidimų aikštelės, golfo aikštynai, tvenkiniai, parkai ir tuose parkuose esantys poilsio elementai (sporto inventorius, suoliukai, supynės ir kt.) ar kitos rekreacinės zonos bendrojo naudojimo objektai, jų atskirai neperregistruojant kiekvienam bendrijos nariui ar savininkui, ne visais atvejais būtų pripažįstami bendrojo naudojimo objektais, kadangi bendrijos narys, ar juo labiau į bendriją nestojęs savininkas, tais daiktais gali paprasčiausiai nesinaudoti.
Teisininkas taip pat pažymi, kad net ir pirmuoju atveju, jeigu bendrijos narys ar nestojęs į bendriją savininkas atsisakytų jungtis prie bendrijos inžinerinių tinklų, t. y. nevartotų atitinkamų paslaugų, jis vis tiek privalėtų prisidėti prie bendrijos inžinerinių tinklų išlaikymo.
Žemės paskirties keitimas
Žemės Sklypo Paskirties Keitimas
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas. Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne.
Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite. Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento.
Sodininkų Bendrijų Bendrojo Naudojimo Žemės Sklypai
Klausimas: Ketinu įsigyti 6a sodo sklypą gyvenamo namo statybai. Bet Registrų centro išraše prie "Žemės sklypo naudojimo būdas" yra parašyta: "Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai". Ką reiškia tas "sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas"? Ar tai gali kažkaip trukdyti namo statybai?
Komentarai: Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai skirti - sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Mėgėjų sodo žemės sklypai - skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams.
Sodininkų bendrijose žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, o būdas, kurį ir minėjote laiške, tačiau tai netrukdo statyti tiek sodo pastatą, tiek gyvenamą namą. Naudojimo būdas šiandien dienai būtų "Mėgėjų sodo žemės sklypai".
Žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Taigi tas sklypas nėra paprastas sodo sklypas kaip visi kiti. Jis skirtas gal būt pirmininko nameliui (valdybos pastatas) statyti, gal būt šiukšlių konteineriams pastatyti, gal būt kitiems sodininkų poreikiams tenkinti.
Taigi, tokios paskirties sklype gyvenamasis namas negali būti statomas. Tai reiškia, kad tuo sklypu turi teise naudotis visi... tai reiškia, kad visokie bendri praėjimai, inžineriniai tinklai ir kitokie dalykai galimai gali ten jau būti arba atsidurti artimiausioje ateityje.
Bendrijos Pirmininko ir Buhalterio Darbo Užmokestis ir Sutartys
Tikriausiai reiktų sušaukti narių susirinkimą dėl darbo užmokesčio nustatymo ir buhalterės samdymo bei jos darbo užmokesčio. Atlyginimų dydžius turi nustatyti bendrijos narių susirinkimas, darbo sutartis su pirmininku sudaroma susirinkimo narių sprendimu, o pasirašyti susirinkimas gali įgalioti, kad ir susirinkimo sekretorių pasirašyti pirmininko darbo sutartį.
Buhalterė samdoma neribotam laikui, ji nėra renkama ir susirinkimas jos netvirtina, pirmininkas pats nusprendžia ką samdyti buhalteriu, susirinkimas tik nustato algos dydį. Paprastai visi samdomi dviems metams, paskui gali būti pratęsiama.
Dėl valdybos narių tiksliai nežinau, nes pas mus yra tik pirmininkas, bet kiek teko domėtis jei gerai atsimenu valdybos nariams algos nėra mokamos. Jei jūs norit aišku galit juos samdyti kokioms nors pareigoms (valytoja, elektrikas, ūkvedys, santechnikas ir t.t. tų darbuotojų galima prisigalvot kiek nori), bet ar nebus per brangu namui išlaikyti tiek daug darbuotojų.
Tiesą sakant aš nerizikuočiau dirbt be darbo sutarties, tai tikrai nelegalus darbas. O jeigu ką nors darysit be popierių, bet kada galite būti apkaltinta pinigų plovimu , nežinau ar norit rizikuot .
Jei pirmininko, tai tikrai legalus ir nėra jokių problemų, skaitykit įstatymus. Jis legalus jei pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais ir už tai negauna atlygio, bet jeigu gerai supratau pas jus jis gauna pinigus tik kitais būdais , tai kaip ir nevisai legaliai.
Ar bendrijoje privaloma oficialiai idarbinti pirmininka ir buhalteri? Ar jie gali dirbti visuomeniniais pagrindais?
Nemokamas darbas visuomeniniais pagrindais buvo panaikintas keičiant darbo kodeksą. Yra keletas variantų, kai gali būti nesudaroma darbo sutartis ir pareigos einamos civilinio kodekso nustatyta tvarka, bendrijų įstatymų, akcinių bendrovių įstatymu ar kitais pagrindais. Pavyzdžiui: bendrijose, asociacijose, kai į pareigas renka organizacijos nariai.
Tačiau į pirmininko (prezidento) pareigas neįsteigus darbo etato, asmuo keldamas kandidatūra gali nesutikti jos kelti, jeigu eis pareigas negaudamas atlyginimo... Taigi pareigų ėjimas nesiskaito dirbimu darbo, jeigu nėra etato ir nėra pasirašytos darbo sutarties. Šiems santykiams negalioja Darbo kodeksas, o galioja specifinis teisės aktas reglamentuojantis jų teisinius santykius ir atsakomybę.
Taigi, pirmininkas, jeigu tik jis sutinka, gali eiti pirmininko pareigas, tačiau negaus atlyginimo, nebus socialiai draudžiamas ir pan. Buhalteris šiuo atveju viešaisiais pagrindais dirbti negali.
Statybos Sodų Bendrijose: Kas Leidžiama Be Leidimo?
Sodų bendrijose Lietuvoje galima statyti mažus gyvenamuosius namus ir ūkinio pobūdžio pastatus be statybos leidimo, jeigu šių pastatų plotas neviršija 50 m² gyvenamojo ploto arba 80 m² ūkinio pobūdžio statinių.
Statinys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip poilsio namelis, vasarnamis, vasaros sodo namas, o ne nuolatinio gyvenimo būstas. Net jei statinis atitinka šiuos dydžio reikalavimus, būtina patikrinti, ar sodų bendrijos teritorijoje pagal vietos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti tokius pastatus.
Nors statybos leidimo nereikės, dažnai reikės pranešti savivaldybei apie numatomą statybą ir pateikti informaciją apie pastatą.
Ar verta įstoti į bendriją įsigijus žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje?
Sodininkų bendrijose prasideda aktyvusis metas: užmiesčio teritorijose esantys sodai vėl atgyja ir prisipildo besidarbuojančių žmonių. Prasidedant naujam sodininkystės sezonui, svarbu aptarti ne tik ūkio, bet ir teisės klausimus apie sodų bendrijas. Sodininkų bendrija yra sodininkų bendrai įsteigta, atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims. Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, išskyrus tai, jog ne bendrijos nariai neturi balsavimo teisės bendrijos narių susirinkime ir pareigos mokėti bendrijos nario mokestį.
Vis dėlto, bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai yra privalomi ir ne bendrijos nariams, kurie nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neapsimoka mokėti bendrijos nario mokesčio, o narystė bendrijoje yra visiškai nenaudinga. Tačiau kita vertus, bendrijos pagrindinė veikla yra susijusi su bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme yra pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Dėl bendro turto remonto, pagerinimo, infrastruktūros plėtros sprendžia sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Būdamas bendrijos nariu ir turėdamas balsavimo teisę, asmuo gali įtakoti šiuos sprendimus, nustatomų įmokų dydį, o ne vien tik vykdyti bendrijos sprendimus ir mokėti užkrautus mokesčius, kurie kartais ne bendrijos nariams būna ir didesni.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog asmenys turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo atleisti šiuos asmenis nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y.