Ar klevas tinkamas sodinti prie namo?

Dažnai kyla klausimas: kuriems „žaliesiems draugams“ turėtų būti teikiama pirmenybė? Ne visus medžius galima sodinti šalia būsto. Kai kurie gali sukelti alergiją arba sugadinti namus. Norite tikėkite, norite ne, bet su daugeliu susiję ženklai ir prietarai.

Pagal populiarų įsitikinimą, medžiai yra sveikatos, vaisingumo ir klestėjimo simbolis. Manoma, kad po kiekvieno augalo vainiku sukuriama savita aura ir savininkų likimai susiformuoja priklausomai nuo to, kuris medis pasodintas šalia namo.

Pagal tradicijas klevas visada buvo laikomas sunkiu medžiu. Mūsų protėviai buvo tikri, kad iš tikrųjų tai yra žmogus, kurį kai kurios blogos jėgos pavertė augalu. Manoma, kad klevas pašalina neigiamą energiją, dėl to sumažėja kivirčų skaičius šeimoje. Šis medis suteikia namams ilgaamžiškumo, meilės ir gerovės.

Taigi, ar klevas tinkamas sodinti prie namo? Panagrinėkime detaliau.

Klevo charakteristika

Klevas (Acer) yra klevinių (Aceraceae) šeimai priklausantis medis arba krūmas. Tai vidutinio aukščio, iki 30-40 metrų užaugantys augalai, su ovalia ar plačia laja. Klevai yra tvirtu, iki 1 m skersmens kamienu ir pilkai ruda, reljefiška žieve. Medis žydi smulkiais, bet puošniais, ryškiaspalviais žiedeliais, kurie skleidžiasi pavasarį kartu su lapais. Greičiausiai klevų vaisius tikrai pažįsta tie, kurie vaikystėje juos klijavosi ant nosies, nes tai - po du suaugę sparnuoti skeltavaisiai. Beveik visi klevai paplitę miškuose Šiaurės pusrutulyje ir jų yra apie 150 rūšių.

Štai dėl ko paprastai klevas mėgstamas dekoratyviuose želdynuose, masyvuose, o kai kurios rūšys dar ir gyvatvorėse. Ypač populiarios tapo japoninės klevų rūšys, kurių dekoratyviai karpyti lapai, vos už žmogų aukštesnis augimas ir nuostabi laja puikiai dera japoniškuose soduose. Pasisodinus klevą dažniausiai sode nereikės įnirtingai plušti juos prižiūrint, na nebent šiek tiek pakovoti su kai kuriais kenkėjais ir ligomis.

Lietuvoje tikrų klevynų beveik nerasite, dažniau klevai auga mišriuose miškuose arba, specialiai pasodinti, parkuose ir sodybose. Ingė Auželienė, kursų „Sodybos apželdinimas“ lektorė, sako, kad klevą lietuviai mylėjo ne mažiau negu liepas. Jeigu dabar svarstote, kokio medžio trūksta jūsų sodybai, kuris ir atrodytų gražiai, ir šešėlį vasarą mestų, ir atitiktų tradicijas, ieškokite klevo, kuris puikiai įkūnys visus šiuos reikalavimus. Be to, lektorė teigia, kad klevas yra iš tų medžių, kuris gana greitai auga, todėl nereikės laukti, kol užaus kelios kartos, kad pamatytumėt klevo lajos formą ir pajustumėt metamą šešėlį. Paprastasis klevas pasižymi nuostabiomis lapų spalvomis rudenį - bet apie tai daugiau pasakoti net nereikia.

Galite ir jūs mėgautis gražiomis klevų lapų spalvomis, kurios gali pagražinti kiemą ir suteikti jam išskirtinumo rudenį. Nereikia nuvertinti ir klevų žiedų. Paprastojo klevo žiedai yra įspūdingi - jų salotinė spalva tiesiog ištrykšta su visa pavasarine jėga. Be to, klevai yra medingi, jie privilioja bites, o tai labai svarbu sveikam aplinkos balansui. Šviežia klevų sula pavasarį ant jūsų stalo - puikus sveikas gėrimas, pilnas gyvybės ir stiprybės.

Paprastasis klevas

Populiariausios klevų rūšys

• Paprastasis klevas (Acer platanoides) - be abejo, tai mūsų miškų gimtasis medis, kuris paprastai užauga iki 20-25 m aukščio su 12-20 m skersmens laja. Medžiui reikia labai mažai priežiūros ir yra vidutiniškai atsparus ligoms, kenkėjams. Šio klevo žinoma gausybė veislių, tokių kaip „Columnare“, „Dissectum“, „Drummondii“, „Globosum“, „Princeton Gold“ ir daugiau.
• Raudonasis klevas (Acer rubrum) - šis medis siekia 12-18 m aukštį, o laja labai patrauklios kūgiškos formos. Norite didesnio efekto - rinkitės raudonąjį klevą (lot. Acer Rubrum). Pavasarį jis pražysta raudonais žiedais, vasarą jo lapai būna žali, o rudenį jie taip išrausta, kad bežiūrint galima paveikslus tapyti.
• Japoninis klevas (Acer japonicum) - tai iš Azijos kilęs nedidelis medis ar krūmas, užauga iki 2-5 m aukščio ir tokio paties pločio. Tam tiktų plaštakiškojo klevo (lot. Acer palmatum) kultivarai - Lietuvoje rasite įvairiausių, nuo žalių iki oranžinių lapų. Nors dažnas iš jų užaugtų ir keliolikos metrų, tačiau Lietuvoje klimatas jiems ne pats palankiausias, dažnai pašąla, todėl retas kuris teišauga aukštesnis kaip 2 m., dažnai jie labiau primena krūmą nei medį.
• Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum) - dar vienas Rytų kraštų klevas, kuris taip pat užauga neaukštu krūmu ar medžiu, siekiančiu 2-5 m.
• Uosialapis klevas (Acer negundo) - šis medis užauga iki 10-15 m aukščio, o lapai primena uosio lapus. Lietuvoje medis yra laikomas „parazitu“, kurį reikia naikinti, nes yra invazinis.
• Trakinis klevas (Acer campestre) ir totorinis klevas (Acer tataricum) „garsėja“ dėl panaudojimo gyvatvorėms.

Raudonasis klevas

Klevo auginimo sąlygos

• Vieta. Paprastai klevai geriausiai auga saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, japoninis klevas, geriausiai auga filtruotoje šviesoje.
• Dirvožemis. Daugeliu atvejų dirva klevams turi būti gerai drenuota ir gerai sulaikanti drėgmę. Iš Azijos kilę klevai gerai auga tik derlingame, laidžiame, drėgname, rūgštokame (pH 5.0-7.0) dirvožemyje. Reiklus dirvožemio derlingumui yra ir paprastasis klevas, kiti gana pakantūs įvairioms sąlygoms.

Sodinimas:

• Iškaskite duobę, kurios gylis toks pat, kaip ir vazono aukštis, o plotis - dvigubai didesnis už šaknų gniužulą, apie 60-90 cm.
• Įstatykite augalą į duobę ir įsitikinkite, kad šaknų kamuolio viršus yra šiek tiek matomas virš esamos dirvos linijos arba yra tokiame pačiame lygyje su aplinkiniu dirvožemiu, kaip ir buvo vazone. Antraip, per giliai užkasus stiebą, iššaukiamas puvinys.
• Užpildykite duobę dirvožemiu, prispauskite koja ir giliai bei kruopščiai palaistykite.

Priežiūra:

• Laistymas. Mažus ką tik pasodintus klevų sodinukus pirmus metus reikia laistyti maždaug kartą per savaitę.
• Tręšimas ir mulčiavimas. Jaunus, ką tik pasodintus medelius mulčiuokite 5 cm mulčio, nes jis padės išlaikyti dirvos drėgmę. Jeigu reikia, medelį tręškite tik antrą pavasarį po pasodinimo. Tręškite 10-10-10 NPK trąšomis arba tolygiai ant šaknų zonos paskleisdami 2,5 cm kompostuoto mėšlo.
• Genėjimas. Dauguma klevų nemėgsta ir nereikalauja didelio genėjimo, tačiau galima pašalinti kai kurias šakas. Nulaužtas, nudžiūvusias, ligotas, susikryžiavusias ar suspaustas šakas reikia laiku pašalinti, kad klevas būtų sveikas. Venkite stipriai genėti klevus ankstyvą pavasarį, nes jie leidžia sulą, todėl gali „nukraujuoti“.
• Peržiemojimas. Jaunus ir konteineriuose auginamus japoninės kilmės klevus apsaugokite nuo žiemos oro sąlygų juos apvyniodami drobiniu audeklu.

Klevo sodinimas

Klevo dauginimas

• Sėklomis. Priklausomai nuo rūšies, klevų sėklos subręsta pavasarį, vasaros pradžioje arba vėlyvą rudenį. Ne visoms rūšims reikalingas specialus apdorojimas, tačiau geriausia iš anksto jas šaltai stratifikuoti. Pasėkite sėklas 2 cm gylyje į vazonėlius su drėgnais kiminais, įdėkite juos į plastikinį maišelį ir laikykite šaldytuve 60-90 dienų. Išėmę iš šaldytuvo, vazonėlius pastatykite šiltoje vietoje, o kai sudygs, pastatykite juos prie saulėto lango.
• Auginiais. Vasaros viduryje arba rudens viduryje nuo jaunų medelių viršūnių atpjaukite 10 cm ilgio auginius ir nuo apatinės stiebo dalies pašalinkite lapus. Peiliu nulupkite apatinės stiebo dalies žievę ir apvoliokite pjūvio vietą įsišaknijimo hormonų milteliuose. Įsodinkite į vazoną, pripildytą drėgnos įsišaknijimo terpės, o augalą uždenkite plastikiniu maišeliu.
• Skiepijant.

Ligos ir kenkėjai

Klevai yra vidutiniškai atsparūs ligoms ir kenkėjams, dažnai nukenčia nuo grybinių ligų. Vienos iš tokių yra verticiliozė, antraknozė, vėžys, lapų dėmėtligė (juoduliai ant lapų), lapų miltligė.

Klevas gyvatvorėms

Kaip minėjome, dvi klevų rūšys puikiai tinka sodinti gyvatvorėms. Iš jų išauga vidutinio aukščio arba aukšta gyvatvorė, žalioji siena, kuri pakanti pavėsiui, puikiai atlaiko kenkėjus, ligas ir ištveria žiemą. „Gyvatvorinis“ klevas gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio sąlygų (nuo šarminio iki rūgštaus) ir sudėties (išskyrus molingą dirvą). Gyvatvorei sodinkite klevus kas 30-45 cm - maždaug trys sodinukai 1 metrui, jeigu sodinate viena eile. Dvigubai gyvatvorei, t. y.

Klevas ir miško žvėrys

Klevais žvėrys per daug nesidomi, bet jeigu nieko kito nėra, galima užkąsti ir jų. Miške žvėrys klevų nelies, nes gali susirasti ką nors skanesnio.

Klevo lapai rudenį

Dideli medžiai sodyboje

Dideli brandūs medžiai yra dovana ir vertybė, lietuvis ir medis visada buvo susiję. Tačiau kai eina kalba apie savo kiemelį ar net didelę sodybą, specialistė pajunta, kad žmonės didelių medžių bijo. Galbūt vengia atsakomybės ateities kartoms, galbūt nežino, kaip pasirinkti, kaip suprasti, kokio dydžio medis užaugs ir kaip pakeis aplinką.

Dideli medžiai yra geriausias pavėsis, čia jau nenuneigsi. Kai karšta, nuo saulės pasislėpti statomos pavėsinės, stoginės, perkamos romanetės. O natūralų pavėsį gali sudaryti dideli medžiai, ypač lapuočiai. Jie iš esmės keičia mikroklimatą: oras grynesnis, santykinė oro drėgmė didesnė, mažiau dulkių, mažiau vėjo, saulė ne taip kepina sausros metu.

Be to, smulkūs augalai keičia bendrą kraštovaizdį labai nedaug (nebent yra dideli jų masyvai). O užtenka vieno didelio medžio, kad kraštovaizdis pasikeistų. Todėl gerai, kad po truputį vis daugiau atsiranda žmonių, kurie nebijo sodinti savo kieme medžių, kurie su laiku užaugs stambūs ir dideli.

Dažniausios klaidos sodinant medžius

Ingė Auželienė teigia, kad dažniausia klaida - sodinant medžius neįvertinama, kokio dydžio jie bus ateityje. Vieni medžiai pasiekia savo aukštį gana greitai (klevai, beržai, šermukšniai), o kiti (pavyzdžiui, ąžuolas) žymiai lėčiau. Medžiui augant, keičiasi ir jo aplinka, keičiasi ir sąlygos kitiems augalams, kurie gali augti šalia. Kol medis mažas, sodinsime gėles, kurios mėgsta šviesą. Po keliolikos metų atsiras pavėsis ir dalies augalų nebeliks, nes jiems nebetiks sąlygos; tada sodinsime pavėsį mėgstančius augalus. Tokia kaita yra lėta, bet ji vis tiek vyksta, todėl sodinant jauną medelį reikia apie tai pagalvoti.

Kita dažna klaida - neįvertinamos sąlygos, reikalingos konkrečiam medžiui. Vieniems tinka priesmėlis, kitiems - molis, kai kurie nepakenčia užmirkimo. Jei kalbame apie 10-15 m aukščio medžius sąlygos, geroms sąlygoms esant, jie gali užaugti ir iki 20 m aukščio. O jeigu skurs, gali tepasiekti 8 metrus. Prieš sodindami pasidomėkite. Augalų kataloguose dažniausiai nurodomas 10 metų amžiaus augalo aukštis - tai ne pilna jo branda, medis gali augti ir toliau. Jei aukštis jums per didelis, tiesiog rinkitės kitą veislę, kuri būtų žemesnė. Yra pritaikytų ir miesto želdiniams, kurie užauga žemesni (8-10m) ir labiau tinka mažesnėms erdvėms.

Populiarūs medžiai sodyboje

Aptarkime dažniausiai sodyboje auginamus medžius:

• Beržas yra geras tuo, kad nesudaro labai gilaus pavėsio, jo lapai smulkūs, todėl meta lengvą šešėlį. Beržui reikia daug drėgmės, jo šaknys plačiai sugeria vandenį. Todėl beržas gali augti drėgnoje vietoje, ją šiek tiek pasausina, tada galima šalia pasodinti dar krūmų ar gėlių Netoli galėtų augti eglės, po beržais - krūmai, pavyzdžiui, sedulos. Jei vieta sausesnė, dėl drėgmės trūkumo šalia net veja nelabai auga. Tokiu atveju netoli gali augti pušys. Tik jokių rododendrų, jiems beržo draugija tikrai nepatiks, sako specialistė. Be tradicinių, yra skiepytos, svyrančios formos, yra beržai keružiai, kurie labiau krūmo formos, tinka pakrantėms. Jei rudenį vargina krentantys beržų lapeliai, juos galima surinkti su žoliapjove.
• Kaštonas. Didžiausia kaštonų bėda dabar yra jį puolančios keršakandės, dėl kurių nuruduoja kaštono lapai. Kol nėra efektyvių lengvai pasiekiamų ir naudojamų priemonių, Ingė Auželienė nerekomenduoja sodinti kaštonų savo sodyboje. Išimtis yra raudonžiedė kaštono forma, tada nepuola keršakandė. Jei nuspręsite sodinti kaštonus, turėkite omenyje, kad jie nepakenčia genėjimo, tad neišeina pažeminti, tada negražiai atauga arba suserga.
• Klevas. Klevus visi pažįstame ir kaip didžiausią privalumą ir kartu trūkumą įvardijame jo lapus rudenį. Klevo, kaip ir kaštono, rudenį iškrenta daug lapų, žoliapjovė su jais nesusidoroja, todėl daugiau laiko reikia skirti surinkimui, o komposte lėčiau yra. Bet lapų spalvų įvairovė yra didelė ne tik rudenį, kai kurios formos - net ir vasarą. Pavyzdžiui raudonlapė klevo forma ‚Crimson King‘ arba ‚Drumondii‘ baltais pakraštėliais. Ne veltui rytiečiai taip myli klevus. Po klevu gilesnis pavėsis negu po beržu. Nepakenčia genėjimo, todėl iškart pasirinkite tinkamo dydžio.
• Liepos yra labai tinkami medžiai mūsų klimato sąlygomis. Lapų spalvų įvairovės neturi, bet žydėjimas - nuostabus. Be to, liepžiedžiai kvepia, vilioja bites (dėl to jūsų derlius bus tik geresnis), o žiemai galite jų pasidžiovinti arbatai. Iš įdomesnių veislių, kuri pasižymėtųspalva, yra liepa ‚Winter Orange‘, jos gražios šakos žiemą oranžinio atspalvio. Tačiau svarbesnis liepų privalumas yra tai, kad jos tinkamos formavimui. Nereikli nei dirvožemiui, nei nepalankioms aplinkos sąlygoms, liepa yra puikus mūsų klimato medis.
• Šermukšnis. Šiek tiek žemesnis, 3-6 m. aukščio, tačiau labai dekoratyvus: gražūs karpyti lapai, žiedai pavasarį, uogos rudenį. Pavėsis po šermukšniais negilus, lapija gana ažūriška. Po juo gerai jaučiasi gėlynai, kurie mėgsta dalinį pavėsį. Šermukšnius tinka auginti ir skurdesnėse smėlingose dirvose, pavyzdžiui, greta pušų.
• Ąžuolas auga lėtai, nors užauga didelis ir stambus medis. Jam reikia labai daug vietos, bet jei norite ąžuolo ir erdvės neturite, dabar galite rinktis ir dekoratyvinę koloninę jo formą. Mėgsta trąšias dirvas - tikri girių karaliai! Jei auga pavėsyje ir nepalankiomis sąlygomis, linkę sirgti miltlige. Lapai lėtai yra, todėl į bendrą kompostą jų geriau nemesti.
• Pušis tinka nederlingoms dirvoms, smėlynams. Prastai augs užmirkusiose dirvose. Pušų draugiją mėgsta rododendrai, šermukšniai, žemesni draugai - viržiai, šilokai.
• Eglė. Pušis gali augti smėlynuose, o eglei tai tikrai ten nepatiks, sako specialistė. Eglei tinka molinga, turtingesnė dirva. Jos šaknys paviršinės, plačiai išsidėsčiusios, dėl to prie jo sudėtinga auginti gėlynus ar kitas augalų grupes. Be to, eglė užstoja saulę kitiems augalams. Eglės tankumas gali tapti ir privalumu - jei norim užstoti negražų vaizdą, uždanga nuo eglės išlieka visą augimo laiką (nebent per tankiai susodinta ir laja šiek tiek pakyla). Todėl ir nuo vėjo gerai apsaugo. Eglę lengviau formuoti negu pušį, galima šonines šakas patrumpinti, pakelti lają pašalinant apatines šakas, pristabdyti augimą patrumpinant viršūnę (tik forma tada neišsilaikys). Atkreipkite dėmesį, kad dygioji eglė (dar vadinama sidabrine) užauga tokio pat dydžio, kaip ir paprastoji. Nesižavėkite mažomis kalėdinėmis eglutėmis, jei nenumatėte, kokia didelė ji gali užaugti.

Sodinimo patarimai

Jei norime pasodinti iškart didelį medį, be medelyno neapsieisime. Medelyne tam tikromis technologijomis išauginami medžiai, kad juos galima būtų transportuoti, persodinti. O jei pirksite medelyne ar girininkijoje iškastus tiesiai iš grunto, darykite tai pavasarį.

Kuo mažesnis medis, tuo lengviau prigyja. Bet jei sodyboje sodinsite visai mažutį ir priežiūrai laiko neturėsite, žolė gali jį nustelbti.

tags: #ar #mieste #rekomenduotina #sodinta #kleva #prie