Individualių asmenų ir verslo disponuojamų kriptovaliutų mokesčiai - viena garsiausiai ir gausiausiai aptarinėjamų temų. Kai kalbame apie mokesčius Lietuvoje, omenyje turime tuos, kuriuos pagal LR Seimo įvestus mokesčius renka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kriptovaliutos vis dar sparčiai vystosi, o su tuo susijęs reglamentavimas ir mokesčių sistema - keičiasi. Nors 2025 m. taisyklės yra gana aiškios su GPM, neapmokestinamu dydžiu ir licencijavimu, mūsų valstybėje bei ES reglamentuose galimi pokyčiai.
Kriptovaliutos apibrėžimas ir statusas Lietuvoje
Lietuvoje kriptovaliutos nėra laikomos valiuta, o dažniausiai - finansiniu turtu / investiciniu aktyvu. Svarbus momentas: konkretaus kriptovaliutos ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja.
Kriptovaliutų mokesčiai fiziniams asmenims
Neapmokestinamas pelno dydis
Šiuo metu Lietuvoje taikomas 2 500 € neapmokestinamo pelno dydis kriptovaliutų pardavimams. Kitaip tariant, jei per kalendorinius metus jūsų uždirbtas pelnas iš kriptovaliutų (parduodant, keitimo metu ar realizuojant) neviršija 2 500 €, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.
Individuali veikla
Jei kriptovaliutų operacijos būna intensyvios, reguliarūs sandoriai, tai gali būti laikoma individualia veikla. Kada su virtualia valiuta susijusios pajamos turėtų būti deklaruojamos? Pajamų iš kriptovaliutų apmokestinimas (taigi, ir pajamų iš kriptovaliutos deklaravimas) yra klausimai, kuriais turėtų pasidomėti juridiniai asmenys, vystantys individualią veiklą, ar fiziniai asmenys, sudarantys tam tikrą pajamų sumą viršijančius pavienius sandorius.
Grįžkime prie mokesčių klausimo. Kaip visa tai atrodo pagal VMI - kai kriptovaliutos mokesčiai taikomi juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir pavienius sandorius? Uždirbate iš bet kokios kriptovaliutos? Mokesčiai už kriptovaliutas, tiksliau, už su virtualiomis valiutomis susijusios veiklos metu gautas pajamas, neturėtų būti naujiena. Apie tai jau kurį laiką kalbama gana plačiai - jei anksčiau virtualios valiutos buvo kažkas tolimo, tai šiandien Lietuvoje sparčiai kuriasi kriptovaliutomis paremti verslai.
Svarbu! Individualią veiklą, vykdomą pagal pažymą, gyventojas turi įregistruoti VMI. Pajamų iš bet kokios kriptovaliutos deklaravimas su virtualiomis valiutomis susijusiems verslams aktualus kasmet. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį.
Mokesčių tarifai
Disponuojant virtualiomis valiutomis pagal individualią veiklą, apmokestinamam pelnui taikomas 15 % GPM tarifas. Pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jas apskaičiuoti galima iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus.
Individualios kriptovaliutos pirkimo-pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules. GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).
Deklaravimo terminai
Nuo 2024-2025 m. Deklaraciją paprastai reikia pateikti iki gegužės 1 d. VMI gali kreiptis dėl papildomos informacijos arba patikrinimo.
Juridinių asmenų apmokestinimas
Taikomais mokesčiais bei jų tarifu kiekvienas juridinis asmuo turėtų pasidomėti pagal konkrečią su kriptoturtu susijusią vystomą veiklą bei kitus aktualius mokesčių dydį lemiančius aspektus. Tačiau svarbu suprasti, kad virtualiomis valiutomis disponuojantiems juridiniams asmenims aktualūs tokie pat mokesčiai kaip ir tradiciniams verslams.
Pagal šį Reglamentą licencijuotos turės būti tam tikros tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų vykdomos veiklos, susijusios su kriptovaliutomis. Svarbiausias faktas yra tas, kad nuo šių metų pabaigos įsigaliojantis MiCA reglamentas numato, kad kriptoturto paslaugas galės teikti tik Europos Sąjungoje licencijuoti juridiniai asmenys ir kitos įmonės. Šie licencijuoti juridiniai asmenys privalės užtikrinti atitiktį MiCAR reikalavimams, įsigaliosiantiems 2024 m. pabaigoje.
Kriptovaliutų mokesčių ypatumai
- Neapmokestinamas dydis: Jei per metus gautos pajamos iš kriptovaliutų neviršija 2 500 €, GPM mokėti nereikia.
- PVM: Kriptovaliutų pardavimas fiziniams asmenims neapmokestinamas PVM, bet paslaugos, susijusios su keityklomis ar kitomis kripto platformomis, gali būti PVM objektu - priklausomai nuo paslaugos pobūdžio.
- Stakingo pajamos: Jei stakingo pajamos laikomos finansiniu pelnu, galite atimti neapmokestinamąją ribą.
- Keitimas tarp kriptovaliutų: Ar keitimas tarp skirtingų kriptovaliutų (pvz. vieną kriptovaliutą keičiant į kitą kriptovaliutą (t. y.
VMI rekomendacijos ir patarimai
Ypač svarbu teisingai nustatyti virtualios valiutos išsikasimo, įsigijimo, mainų, pardavimo momentu esančią valiutos kainą. Gyventojams siūlome atidžiai fiksuoti sandorių aplinkybes ir išsaugoti su jais susijusią informaciją.
- Gyventojams siūloma atidžiai fiksuoti sandorių aplinkybes ir išsaugoti su jais susijusią informaciją.
- Daugelis mokestinių ginčų kyla dėl dokumentų neišsaugojimo.
- Mokesčių administratorius virtualių valiutų sandorius gali tikrinti už einamuosius ir trejus / penkerius praėjusius kalendorinius metus.
- Gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir patirtas virtualios valiutos įsigijimo išlaidas gyventojas turi perskaičiuoti į eurus.
- Jeigu pajamos gaunamos / išlaidos patiriamos periodiškai (sandorių daug), mokesčių administratorius leidžia neperskaičiuoti kiekvieno sandorio vertės į eurus, o perskaičiuoti į eurus metinius veiklos rezultatus (pagal kiekvieną virtualią valiutą atskirai), taikant virtualių valiutų keityklų kursą, buvusį atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną.
Mokestiniai ginčai
Neteisingas pelno apskaičiavimas (pvz. Negalėjimas pervesti kripto lėšų banko - kaip nutiko vienam prekybai, kai VMI priskaičiavo didelę sumą, bet bankai nepriėmė - sąskaitos užšaldytos.
Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo-pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.
Svarbu! Deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.
Virtualios valiutos apibrėžimas ir specifika
Virtualios valiutos taip pat grįstos pasitikėjimu. Tik santykis formuojamas ne tarp valstybės ir visuomenės, o tarp atskirų visuomenės grupių. Virtualios valiutos yra decentralizuotos, neprižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų ir nėra leidžiamos centrinių bankų, jų operacijų kodai užšifruojami kriptografiškai. Sandorių virtualiomis valiutomis vykdymo vystymasis ir funkcionavimas yra valdomas kriptovaliutų bendruomenės. Dėl to labai maža tikimybė, kad virtualios valiutos naudotojai sutiks su siūlymu keisti blokų grandinės (angl. Blockchain) struktūrą (nors praktikoje pasitaikė išimčių).
Paprastai, kai kalbame apie virtualiąją valiutą, kalbame apie tokias priemones kaip bitcoin, ethereum, ripple, litecoin ir pan. Mokesčių požiūriu virtualiąja valiuta visada bus laikomas toks instrumentas, kuris savo savybėmis bus analogiškas nurodytoms priemonėms. Taip pat mokesčių požiūriu virtualiąja valiuta yra pripažįstama ir kitoks finansinis instrumentas, kaip tam tikros rūšies žetonas.
Kriptovaliutų pavojai ir rizikos
Savaime nei FIAT pinigai, nei virtualūs pinigai (virtualios valiutos) nėra blogio šaltinis. Tačiau negalima paneigti fakto, kad turint netinkamą tikslą, ypač yra tinkama priemonė. Nusikalstamos veikos, kuriose vyrauja virtualios valiutos Lietuvoje ir užsienio valstybėse yra vagystė, sukčiavimas, pinigų plovimas (pavyzdžiui, naudojimasis tamsiuoju internetu (angl. Dark net, deep web) ir atsiskaitymas už neteisėtus dalykus).
Viešoje erdvėje galima rasti daug informacijos, jog įvairūs sukčiai bando išvilioti pinigus, siūlant įsigyti tariamai egzistuojančią virtualiąją valiutą. Sukčiavimui pasitelkiama, specialiai internetiniuose puslapiuose sukuriamos ir skelbiamos reklamos, kurios siūlo „pelningai investuoti“ savo lėšas į investicines ar komercines paslaugas teikiančias bendroves. Apgaulingose reklamose sukčiai panaudoja žinomus asmenų veidus ir reklamoje nurodo, kad asmuo dovanoja Bitcoin virtualią valiutą, siekdamas palaikyti virtualios valiutos rinką.
Atsargumo priemonės: Susidomėjusių vartotojų yra prašoma nurodytu adresu pervesti tam tikrą kiekį virtualios valiutos, o jiems bus pervesta daug didesnė Bitcoin suma. Arba, siūloma atsidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos neva investuojamos į virtualiąsias valiutas.
Valstybinė priežiūra ir rizika
Pastebėtina, kad valstybės lygiu yra nustatyta pakankamai didelė rizika ir virtualių valiutų sritis patenka po institucijų stebima sfera. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės, ne rečiau kaip kas 4 metus yra atliekamas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas (toliau - NRV).
Šių dienų praktika rodo, kad virtualios valiutos, nepaisant nuolat skelbiamų pavojų, vis labiau įgauna savo populiarumą. Apie virtualių valiutų pavojų labiausiai kalba Lietuvos banko atstovai. Virtualios valiutos (pavyzdžiui Bitcoin) rinkos vertė pasaulinėje rinkoje priklauso nuo pasiūlos ir paklausos.
Kriptovaliutos kaip atsiskaitymo priemonė
Nors Lietuvoje galima išgirsti ne vieną siūlymą įsigyti prekes ar paslaugas už kriptovaliutas, visgi kol kas tai - labiau rinkodarinis triukas, nei reali galimybė. Anot verslo ginčų advokatų kontoros JUREX advokato Mariaus Tamošiūno, už mažos vertės pirkinius yra galimybė atsiskaityti kriptovaliutomis, tačiau namo įsigyti greičiausiai nepavyks.
Civilinis kodeksas nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas įsigyjamas už pinigus, todėl joks notaras pirkimo pardavimo sutarties, kurioje numatomas atsiskaitymas kriptovaliuta, netvirtins.
Kriptovaliutų investavimo ABC
Kriptovaliuta yra skaitmeninė arba virtuali valiuta, kuri naudoja kriptografiją saugumui užtikrinti. Pagrindinė kriptovaliutų technologija yra blokų grandinė (angl. blockchain) - decentralizuota, paskirstyta duomenų bazė, kuri saugo visų sandorių įrašus.
Pagrindiniai kriptovaliutų bruožai:
- Decentralizacija: Nėra centrinio banko - vietoj to, tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje kartu palaiko sistemą ir patvirtina sandorius.
- Blokų grandinė: Paskirstyta duomenų bazė, kuri saugo visus sandorių įrašus blokuose.
- Kriptografija: Užtikrina saugumą ir sandorių patvirtinimą.
Kriptovaliutų rūšys:
- Bitcoin: Pirmoji ir didžiausia kriptovaliuta pagal rinkos kapitalizaciją.
- Ethereum: Antra didžiausia kriptovaliuta ir labiausiai naudojama blokų grandinės platforma.
- Stablecoins: Kriptovaliutos, kurių vertė susieta su tradicine valiuta, paprastai JAV doleriu.
Svarbu: Europoje dauguma kriptovaliutų produktų yra ETP (Exchange Traded Products), o ne ETF. Svarbiausia žinoti, kad Europoje kriptovaliutų produktai neatitinka UCITS reikalavimų dėl koncentracijos (vieno aktyvo fondai), todėl jie prekiauja kaip ETP, o ne UCITS ETF.
Privalumai: Kriptovaliutos nepriklausomos nuo jokios vyriausybės, centrinio banko ar finansinės institucijos. Niekas negali įšaldyti jūsų kriptovaliutų ar riboti prieigos. Daugelis kriptovaliutų, įskaitant Bitcoin, turi ribotą pasiūlą. Bus išleista tik 21 milijonas Bitcoin ir niekada daugiau. Tai skiriasi nuo tradicinių valiutų, kurių centriniai bankai gali spausdinti neribotai.
Trūkumai: Kriptovaliutų kainos gali svyruoti 10, 20 ar net 50 procentų per kelias dienas. Bitcoin per vieną dieną juda vidutiniškai 3 iki 5 procentus, o mažesnės kriptovaliutos dar daugiau. Vyriausybės visame pasaulyje vis dar formuoja kriptovaliutų reguliavimą. Nauji įstatymai gali apriboti naudojimą, apmokestinimą ar net uždrausti tam tikras veiklas.
Rekomendacijos pradedantiesiems: Pradėkite nuo mažai. Investuokite tik nedidelę portfelio dalį, ne daugiau kaip 5 procentų. Laikykite kriptovaliutas kaip labai rizikingą aktyvą. Išsimokslinkite. Skirkite laiko suprasti, kaip veikia blokų grandinė, kas yra Bitcoin ir Ethereum, koks skirtumas tarp įvairių kriptovaliutų. Naudokite reguliuotas platformas. Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti kriptovaliutų ETP per brokerį arba licencijuotas kriptovaliutų biržas su gera reputacija.
Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas.
Lietuvos banko pozicija
Lietuvos bankas (LB) savo pateiktoje pozicijoje, suformavo kriptovaliutos sąvoką. I. VMI nurodo, kad pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 str. Pagal GPMĮ 2 str. 28 d., virtuali valiuta laikytina turtu, todėl kai yra gaunamos atsitiktinės virtualios valiutos pardavimo pajamos, jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Šiuo atveju, apmokestinamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos.
VMI pažymi, kad gyventojo pasigaminta („iškasta”) virtuali valiuta ar jos esmę atitinkanti priemonė, nėra laikoma gyventojo gautomis pajamomis. VMI nurodo, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. II. Gyventojų pajamos, gautos iš virtualių valiutų pirkimo - pardavimo, ar iš pasigamintos virtualios valiutos pardavimo, gali būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu tokią veiklą vykdo siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t.y. gyventojo vykdoma veikla atitinka individualiai veiklainustatytų kriterijų (tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudossiekimas).