Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Konstitucinis Teismas taip pat yra teisminės valdžios dalis, jis yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, vykdantis konstitucinį teisingumą, garantuojantis Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.
Teisėjo imunitetas pagal Konstituciją
Konstitucinio Teismo teisėjų imunitetas įtvirtintas Konstitucijos 104 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę, kaip ir Seimo nariai. Pagal Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo teisėjų imunitetas, kaip ir Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjų imunitetas, yra funkcinio pobūdžio: jo paskirtis - garantuoti Konstitucinio Teismo teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas konstitucinio teisingumo vykdymas, garantuojama Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje ir konstitucinis teisėtumas. Taigi nėra konstitucinio pagrindo Konstitucijos 104 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto Konstitucinio Teismo teisėjo imuniteto apimties aiškinti kitaip, nei Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisėjų imuniteto apimties.
Seimo nario neliečiamybė
Pagal Konstitucijos 62 straipsnį Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 104 straipsnio 4 dalį Konstitucinio Teismo teisėjas be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Konstitucinio Teismo išaiškinimai
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo paskirtis - užtikrinti teisingumo vykdymą, kuris yra išskirtinė teisminės valdžios funkcija. Viena iš teisėjo nepriklausomumo garantijų yra teisėjo imunitetas, įtvirtintas, be kita ko, Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 114 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, teisėjo imunitetas nėra savitikslis ir yra funkcinio pobūdžio: jo paskirtis - garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį reikalavimas gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimą patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę yra nustatytas tam, kad būtų galima maksimaliai apsaugoti teisėją nuo nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, kuriuo būtų siekiama daryti poveikį teisėjo sprendimams. Toks Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimas gali būti duodamas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti teisėją padarius nusikalstamą veiką, jo yra reikalaujama tik dėl tokio teisėjo fizinės laisvės suvaržymo, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas patraukti teisėją baudžiamojon ar kiton teisinėn atsakomybėn už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, be kita ko, dėl sulaikymo, suėmimo ar kitokio laisvės atėmimo.
Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimą norint sulaikyti teisėją negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią įstatymų nustatyta tvarka prireikus sulaikyti teisėją užtikus jį darant nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą. Kitoks aiškinimas, esą be minėto sutikimo negalėtų būti suvaržoma teisėjo laisvė užtikus jį darant nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia demokratinės teisinės valstybės priederme užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, nes sudarytų prielaidas teisėjui išvengti teisinės atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiajai konstitucinei doktrinai.
Teismų įstatymo 47 straipsnis
Teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo atsakomybę. Šiame straipsnyje nustatyta:
- Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras.
- Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas.
- Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutarimu pripažino, kad Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Apibendrinant, Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti suimtas be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darant nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą. Tai užtikrina teisėjo nepriklausomumą ir teisingumo vykdymą.
Svarbu: Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.