Ką reiškia būti subrendusiu vadovu? Tai klausimas, kurį sau užduoda daugelis. Lyderystė - tai ne tik pareigos, bet ir atsakomybė, branda bei nuolatinis tobulėjimas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas lemia subrendusio vadovo savybes, kaip asmeninis augimas susijęs su lyderyste ir kokie iššūkiai laukia kelyje į sėkmingą vadovavimą.
Subrendęs vadovas - koks jis?
Subrendęs vadovas pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios leidžia jam efektyviai vadovauti komandai ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tai ne tik profesinės žinios, bet ir asmeninės savybės, tokios kaip:
- Atsakingumas
- Optimistiškumas
- Kantrumas
- Komunikabilumas
- Ryžtingumas
- Empatiškumas
Šios savybės padeda vadovui suprasti savo komandos narius, motyvuoti juos ir spręsti iškylančius konfliktus. Svarbu paminėti, kad subrendęs vadovas nuolat tobulėja, mokosi iš savo klaidų ir siekia geriausių rezultatų.
Asmeninis augimas ir lyderystė
Asmeninis augimas yra neatsiejama lyderystės dalis. Vadovas, kuris nuolat tobulėja, gali geriau suprasti savo komandos narius ir efektyviau vadovauti. Asmeninis augimas apima:
- Žinių įgijimą
- Naujų įgūdžių lavinimą
- Savęs pažinimą
- Emocijų valdymą
Vadovas, kuris skiria laiko asmeniniam augimui, tampa pavyzdžiu savo komandai ir skatina ją tobulėti. Taip pat, svarbu paminėti, kad vadovas turi būti stiprus psichologiškai, tolerantiškas ir supratingas. Šią profesiją pasirinkusiam teks dirbti su rizikos grupės vaikais, neįgaliais žmonėmis, bendrauti su visais kaip lygiam su lygiais. Niekas nenori būti žeminamas ar menkinamas, kiekvienas nori būti gerbiamas. Taip pat nedaug yra žmonių, kurie nori būti guodžiami, jie tiesiog nori būti suprasti.
Kelias į lyderystę - iššūkiai ir galimybės
Kelias į lyderystę nėra lengvas. Vadovai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:
- Konfliktų sprendimas
- Motyvacijos palaikymas
- Pokyčių valdymas
- Streso įveikimas
Tačiau kiekvienas iššūkis yra galimybė tobulėti ir tapti geresniu vadovu. Svarbu prisiminti, kad vadovas turi būti empatiškas, bet ne per daug. Pirmaisiais darbo metais tai yra sunkiausia. Ypač, kai dirbama su rizikos grupių vaikais.
Sąjūdis - vienybės ir pokyčių simbolis
Norint geriau suprasti lyderystės svarbą, verta prisiminti Lietuvos istoriją. Baigiantis penktajam okupacijos dešimtmečiui, Baltijos šalyse ėmė kurtis išsivaduojamieji judėjimai, Lietuvoje - Sąjūdis. Į Sąjūdį lyg į jūrą upeliais tekėjo dešimčių ir šimtų tūkstančių ir tokių kaip aš, ir visiškai skirtingų, žmonių veikla. Troškimas kitokios, teisingesnės Lietuvos plukdė mus viena kryptimi. Tuomet Lietuva buvo margaspalvė kaip kaimo moterų skarelės, bet nesusipriešinusi ir vieningesnė negu dabar.
SSRS valdžios padėtis praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje darėsi komiškai tragiška - TSKP generaliniai sekretoriai - vieni už kitą senesni, vos prašnekantys, seni, ligoti žmonės, kurių didžiausias rūpestis, kaip užlipti į tribūną, o ne didžiulės šalies reikalai. Ir aklam matėsi - pagrindinė TSKP CK vadovybė - merdėja. Kaip tik prabangių sovietmečio vadukų laidotuvių fone sužibo perestrojkos tėvo Michailo Gorbačiovo žvaigždė. Jo reformos prasidėjo gilios ekonominės, finansinės ir socialinės Sovietų Sąjungos krizės fone, didėjo nepasitenkinimas, apėmęs įvairius visuomenės sluoksnius, didžiulis atsilikimas įvairiose gyvenimo srityse, stigo būtiniausių prekių ir paslaugų. Visoje SSRS visuomenė taip pat buvo pribrendusi pokyčiams arba perestrojkai.
Taigi, procesas ėmė tekėti iš dviejų pusių: iš apačios, kur nemaža visuomenės dalis troško permainų, naujų iniciatyvų ir iš viršaus -kur M. Gorbačiovo ir A. Jakovlevo komandos aiškiai suprato, kad reikia pradėti pertvarką. Susidarė įdomi padėtis - apačios ir viršūnės troško permainų, reformų, o tarp jų įsiterpė mažiau viso to troškęs ir gana patogiai gyvenęs partinių funkcionierių sluoksnis, inertiška biurokratijos mašina, stagnatoriškas aparatas, žmonės, nesuprantantys, kodėl ką nors reikėtų keisti, jei ir taip gana patogu, arba neturintys jokios kompetencijos ką nors keisti. Keliais ir keleliais, vedusiais vieno bendro tikslo - Sąjūdžio link, keliavo labai skirtingi žmonės.
Sąjūdis yra vienas iš ryškiausių istorinių įvykių naujųjų laikų Tarybų Lietuvos istorijoje. Tai, ko gero, ir reikšmingiausias XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos istorijos faktas. Tad ir Sąjūdžio istorijai turėtų būti skirtas labai didelis dėmesys, reikėtų stipraus istorikų kolektyvo, kad šis unikalus tautos istorijos fenomenas būtų kruopščiai aprašytas, būtų susisteminta visa medžiaga apie visą įvairių sąjūdiečių veiklą, kad niekas nebūtų pamiršta, kad būtų išvengta liaupsių tik nedideliam būreliui žymiausių Sąjūdžio veikėjų, o būtų matoma plati veiksmų ir žmonių panorama.
Lietuvoje iš apačios vyko tai, kas Maskvoje pirmiausia prasidėjo viršuje. Taigi, pajuokausiu - tikrai ne V. Landsbergis ar dar kas nors vienas pradėjo Sąjūdį.
Socialinio pedagogo vaidmuo
Socialinis pedagogas yra asmuo, kuris dirba socialinėse institucijose, turi pedagoginį išsilavinimą ir geba sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. Socialinio pedagogo veiklos objektas - vaiko ir aplinkos sąveika, kuri reikalauja kompleksinio požiūrio, sprendžiant iškilusias problemas.
Socialinis pedagogas tarnauja bendruomenės socialinei gerovei. Socialinis pedagogas ugdo įvairius savipagalbos būdus, jis palaiko ir skatina žmones vystyti savo jėgas, konstruktyvią veiklą, vidinių rezervų panaudojimą. Atstovaudamas ir gindamas šeimos ypatingą dėmesį į tų gyventojų grupių interesus ir poreikius, kurios yra nesaugios šios dienos sąlygomis.
Socialinio pedagogo kompetencijos:
- Gebėti įvertinti ugdytinių poreikius
- Sudaryti pagalbos planą
- Taikyti ugdymo metodus
- Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą
- Analizuoti ir vertinti socialinio pedagogo poveikio ugdytiniui veiksmingumą
- Gebėti įvertinti ugdytinių vietą socialinėje grupėje ir t.t.
Tam, kad socialinis pedagogas galėtų sėkmingai vykdyti savo socialinę pedagoginę veiklą, turėtų turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, kurios susiformuoja studijų metais ir praktinėje veikloje. Jei nori profesionaliai spręsti vaikų socialines problemas, turi būti kompetentinga, stipri asmenybė, kuriai būdingos tokios savybės, kaip atsakingumas, optimizmas, kantrumas, komunikabilumas, ryžtingumas, empatiškumas ir kt.
Studijos užsienyje - naujos galimybės
Studijos užsienyje suteikia žymiai daugiau galimybių jauniems žmonėms plačiau gilintis į pasirinktą sritį, laisvu laiku yra daug galimybių pažinti kito krašto kultūrą, patiems stebėti ir tyrinėti ekonominius, socialinius procesus. Atrodo, kad po kurio laiko pradedi globaliau mąstyti ir lyg tampi pasaulio žmogumi. Taip pat studijų metais užsimezgę tarptautiniai ryšiai praverčia ateityje dirbant, siekiant karjeros ir asmeniniame gyvenime.
Todėl, iš savo asmeninės patirties, manau, kad studijuoti svetur yra labai naudinga kiekvienam jaunam žmogui, nes pradedi objektyviau vertinti aplinką, geriau suprasti Lietuvos privalumus ir trūkumus, ir lengviau supranti savo norus ir siekius.
Studijuojant buvo daug darbo savarankiškai, tad galėdavome tik mokydamiesi pasitarti vienas su kitu, jei ko nesuprasdavome. Taip pat Bocconi universiteto dėstytojai turi „office hours“ (priėmimo valandos - aut.past.), kurių metu profesorių galima klausti paaiškinimo įvairiomis temomis. Nors man kažkaip lengviau ir greičiau būdavo pasikonsultuoti su ypač gabiais ir protingais grupės draugais.
Labai svarbu komandoje išsiaiškinti, kokie yra lūkesčiai ir kokio rezultato siekiame. Labai džiaugiuosi, kad paprastai patekdavau į komandas, kurių tikslas būdavo būti geriausiems. Natūraliai kiekvienoje komandoje atsiranda lyderis, kuris turi suprasti kiekvieno nario stipriąsias savybes ir paskirti tokias užduotis, kurias žmogus norėtų atlikti. Tikriausiai geriausia motyvacija yra daryti tai, kas tau įdomu ir patinka.
Sėkmės vadovas pradedantiesiems vadovams: 15 esminių patarimų atskleista!
