Ar Įvykiai Gali Būti Kontroliuojami Psichologija: Gedulas Po Artimojo Savižudybės Ir Dvasingumo Vaidmuo

Artimo žmogaus savižudybė - itin skaudi ir dažnai šokiruojanti netektis. Tokie išgyvenimai susideda iš psichologinio skausmo, kančios, liūdesio ir ilgesio. Be to, gali kankinti nemalonūs prisiminimai bei vaizdiniai, susiję su artimojo savižudybe, o vietos, kuriose seniau gedintis žmogus jautėsi jaukiai, gali imti kelti paniką.

Specifinės Gedulo Patirtys Po Savižudybės

Gedint po artimojo savižudybės kyla ir specifinių, kitoms netektims mažiau būdingų patirčių. Pavyzdžiui, tai, kad artimasis nusižudė, gali kelti stiprų pyktį dėl jausmo, jog brangus žmogus nusprendė tokiu būdu jus palikti. Nusižudžiusiųjų artimuosius gali persekioti kaltės jausmas, kad kažko nepastebėjo, nepadarė ir taip nesustabdė savižudybės.

Dvasingumo Svarba Gedint

Dėl šios gedulo po artimojo savižudybės problematikos savo doktorantūros tyrimuose pasirinkau nagrinėti ne tik gedulo aspektus, bet ir vieną nemažam skaičiui Lietuvos ir pasaulio žmonių svarbią gyvenimo dalį - dvasingumą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista, sociologų duomenimis, apie 70 proc. Lietuvos gyventojų save laiko krikščionimis, tačiau 74 proc. jų tiki arba neneigia, kad egzistuoja reinkarnacija.

Dvasingumo Apibrėžimas

Psichologijos mokslas dvasingumą gali vertinti tik mėgindamas kaip nors jį apibrėžti ir nepretenduodamas apčiuopti teologinių prasmių. Taigi dvasingumą ir šiame straipsnyje apibrėžiu kaip to, kas šventa, paiešką. Kas yra šventa, šiame kontekste bus tai, kas konkrečiam žmogui susiję su transcendencija ir sakralumu, o paieška - tai procesas ir būdai ieškoti ryšio su transcendencija. Kadangi dvasingumas dažnai yra susipynęs su religingumu, religingumą siūlau vertinti kaip galimą dvasingumo būdą, apibrėžtą religijos, kurią žmogus išpažįsta.

Dvasingumo Vaidmuo Gedint Po Artimojo Savižudybės

Savo doktorantūros studijų laikotarpiu dvasingumo vaidmenį gedint po artimojo savižudybės tyrinėjau teoriškai (naršydama po mokslinių straipsnių duomenų bazes), empiriškai (atlikdama fenomenologinės prieigos tyrimą, remdamasi 11-os moterų, netekusių savo gyvenimo partnerių dėl savižudybės, gedulo patirtimis) ir asmeniškai (reflektuodama ir autoetnografijos metodu aprašydama savo pačios gedulą po draugės savižudybės bei dvasingumą). Artimojo savižudybė gali sukelti ne tik psichologinę, bet ir dvasinę krizę. O gedulas gali pasireikšti ne tik kaip liūdesys ir skausmas, bet ir, anot mano tyrimo dalyvių, kaip „sielos vėžys“.

Kartais gali būti išgyvenamas nusivylimas ankstesniu tikėjimu ar pyktis ant Dievo ar likimo. Gali apimti toks stiprus nusivylimas, kad nebetikima vertybėmis, žmogaus ar pasaulio gerumu. Svarbiausia yra pripažinti ir įsivardinti išgyvenamas būsenas po artimojo savižudybės, nuolat sau primenant, kad ši kančia nesitęs amžinai, o jos patyrimas yra natūrali reakcija į skausmingą netektį. Kylantys jausmai ir vaizdiniai taip pat gali būti matomi kaip tam tikra medžiaga, kurią anksčiau ar vėliau reikės pradėti išpainioti.

Gąsdinančius vaizdinius gali tekti mėginti suprasti ir interpretuoti, nes šie dažnai yra traumuojančios patirties prasmingos detalės, kurias sunku, bet galbūt būtina integruoti. Pavyzdžiui, mirties artumo išgyvenimas gali atspindėti jau ne tik netektį, bet ir paties gedinčio žmogaus baimę numirti, iš tikrųjų būdingą kiekvienam žmogui. Svarbu atrasti, kaip gyventi neignoruojant, kad mirtis anksčiau ar vėliau ištiks mus visus, bet ir nepuolant į neviltį, jog gyvenimas dėl to yra beprasmis.

Kaip Dvasingumas Gali Padėti Gedint

Dvasingumas po artimojo savižudybės gali padėti gedint. Ritualai, kurie yra asmeniškai svarbūs (jie gali būti ir susikurti pačių), padeda nusiraminti, tęsti ryšį su mirusiuoju, pagerbti jo atminimą ar atsisveikinti. Galbūt tam tikra prasme jie padeda atkurti suvoktą gyvenimo kontrolės jausmą, kuris po trauminės netekties gali būti gerokai sumažėjęs. Dvasinės praktikos, tokios kaip malda, meditacija ar šventraščių skaitymas, po artimojo savižudybės padeda gedintiesiems išlaikyti dienos struktūrą, kasdien skirti laiko savo dvasinei pusiausvyrai stebėti ir atkurti.

Remiantis mano atliktais tyrimais, gedintiesiems labai svarbu buvo atrasti individualiai tinkančias praktikas, kurios tikrai padėdavo. Vis dėlto bendravimas su kitais žmonėmis, religine bendruomene, kunigais, kitais dvasiniais lyderiais ar draugais ir netgi dvasinių klausimų aptarimas su savo psichologu gali padėti gedulo metu. Net ir paprastas pokalbis gali padėti pasijusti išklausytam, išpasakoti savo mintis ir išgyvenimus, pasidalinti savo skausmu.

Kita vertus, dvasingumo srityje kartais galima sutikti ir neadekvačią ar netinkamą pagalbą siūlančių žmonių, todėl visad svarbu labai aiškiai brėžti ribas, jei su kuo nors bendrauti nesinori, ir išsaugoti ankstesnius saugius ryšius. Kad ir kokie sudėtingi išgyvenimai ištinka, mokslininkai ir praktikai pastebi, jog dauguma žmonių anksčiau ar vėliau sugeba vėl gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą.

Net ir po artimojo savižudybės, kai kartais kelerius metus ar ilgiau gyvenimas gali atrodyti sustingęs ir beprasmis, įmanomas ir potrauminis augimas. Dalis jo gali būti vadinama dvasiniu augimu. Šis augimas dažnai vyksta iš lėto ir netgi paraleliai patiriant sudėtingų išgyvenimų, tarsi vis kenčiant, bet ir vis patiriant ką nors, kas sutvirtina, palaiko, atskleidžia naują gyvenimo viltį.

Šiuo atveju tinka analitinės psichologijos krypties teorija, kad susidurti su artimojo mirtimi reiškia ir susidurti su savo asmeniniu šešėliu, kuriame telpa viskas, ką išstumiame iš savo sąmoningo „aš“ suvokimo lauko. Kad ir kaip grėsminga susidurti su šešėliu, be susitikimo su šešėlinėmis dalimis (jų pamatymu, pripažinimu, dalies jų integravimu) neįmanomas asmenybės augimas.

Remdamasi savo atliktais tyrimais, drąsiai teigiu, kad dvasingumas gedint po artimojo savižudybės gali būti labai svarbus gedulo aspektas. Žinoma, svarbu paminėti, kad tai būdinga tik tiems, kurie neteko artimojo, dvasingumą mato kaip svarbų. Gedulą po artimojo savižudybės sunku išgyventi vienam. Padėti gali pokalbis su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima, ar psichikos sveikatos priežiūros specialistu. Dvasiniais klausimais galima kreiptis į dvasininkus ar religinės bendruomenės narius.

tags: #ar #ivykiai #gali #buti #kontroliuojmi