Kaimo Turizmo Sodybos Įrengimas ir Plėtra Lietuvoje

Kaimo turizmas Lietuvoje yra sparčiai auganti ūkio šaka, suteikianti alternatyvių pajamų šaltinių kaimo gyventojams ir prisidedanti prie regionų ekonominės plėtros. Tai rodo ir kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas: 1997 metais Lietuvos kaimo turizmo asociacijoje jų užregistruota 7, 2001 metais - 350, o remiantis asociacijos prognozėmis, 2010 metais jų bus apie 2500. Tai byloja, kad ateityje Lietuvoje bus plėtojamas vietinis turizmas.

Tačiau kaimo turizmo verslo konkurencingumo bei plėtros problematika aktuali ir Lietuvoje. Todėl svarbu išanalizuoti kaimo turizmo sodybų veiklą bei nustatyti tolimesnes vystymosi galimybes.

Kaimo Turizmo Būklė Lietuvoje

Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis prasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija.

Kaimo turizmo verslas nuo pat pradžių laikytas alternatyva žemės ūkio gamybos veiklai. Jau tada manyta, kad alternatyvi veikla į kaimą sugrąžins jaunas verslias šeimas, padės vietiniams žmonėms rasti darbo ir palaikys nykstančio sodžiaus gyvybingumą. Agroturizmo verslo kūrimo sąlygos iš pradžių buvo labai sunkios. Niekas šio verslo nerėmė. Sodyboms kurti paramos valstybė neskyrė.

Niekas ir apie kaimo turizmo sodybų architektūrą nekalbėjo, tad nebuvo supratimo, kokios galėtų būti Lietuvoje kaimo turizmo sodybos. Niekas iš architektūros sritį kuruojančių žinybų nesiaiškino, kokią įtaką šios sodybos padarys kaimo kraštovaizdžiui, ir jokių nuostatų ar taisyklių sodyboms projektuoti bei jų aplinkai kurti nerengė.

Kad agroturizmo verslas kartu gali būti ir kaimo kultūros bei jos paveldo propaguotojas ir tam tikslui jį reikia išnaudoti, kultūros paveldo apsaugos tarnyboms tada neatrodė savaime suprantamas dalykas. Natūralu, kad kaimo turizmo veikla, kaip ir visa tuometė Lietuvos pertvarka, pasuko vien ekonominių siekių link, naudodamasi tomis priemonėmis, kurias tuo metu turėjo ir galėjo panaudoti. Pirmieji entuziastai kaimo turizmo verslą pradėjo savo nuosavose iš silikatinių plytų sovietmečiu statytose sodybose.

Verslūs žmonės privatizavo poilsio namų, moksleivių stovyklų bei kitus pastatus ir ten kūrė kaimo turizmo verslą. Architektai kaimo turizmo sodybų pastatų ir jų aplinkos tvarkymo projektuose matė laisvai traktuojamos kūrybos uždavinius. Taigi, kalbant apie kaimo turizmo sodybų architektūrą, būtina žinoti, kad nemažai agroturizmo sodybų, susiformavusių tokiomis aplinkybėmis, gyvuoja iki šiol. Jos atspindi to meto agroturizmo verslo formavimosi realijas.

Kaimo turizmo verslas Lietuvoje gana greitai sustiprėjo ir išpopuliarėjo. Lietuvos kaimo turizmo asociacija veiklą pradėjo 1997 m., kuomet buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų jų skaičius išaugo 23 kartus. Šiuo metu asociacija vienija beveik 400 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai.

Per visus Asociacijos keturiolika gyvavimo metų kaimo turizmo objektai tapo mažais kultūros centrais kaimo bendruomenėse, kuriose vyksta dailininkų plenerai, drožėjų ir skulptorių kūrybinės stovyklos, konferencijos, seminarai, etninės šventės, kulinarinio ir etninio paveldo atnaujinimas. Ypač statybos išsiplėtė 2004-2005 metais, kai sodybų statybai pradėtos naudoti Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos.

2005-aisiais Kaimo turizmo asociacijai priklausė 114 narių, o 2011 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų priskaičiuota 411, neskaitant nemažo skaičiaus neįeinančių į asociaciją ir veikiančių nepriklausomai. Lietuvos kaimo turizmo asociacija 2007 m. tapo tarptautinės organizacijos EuroGites nare. Priklausymas vienai sistemai žymiai padidino ir į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją besikreipiančių užsieniečių skaičių (beveik 20 proc. kreipiasi dažniau nei ankstesniais metais).

EuroGites yra formuojama iš 29 specializuotų organizacijų iš 25 šalių geografinėje Europoje. Ji atstovauja apgyvendinimo kaime paslaugų teikėjus Europoje, apytikriai turinčius 400 tūkst. apgyvendinimui skirtų numerių ir apie 3,6 mln. vietų.

Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai - ežerai (2850 - didesni kaip 0,5 ha, bendras plotas - daugiau 910 km2), upės (760 - ilgesnės kaip 10 km, bendras ilgis - daugiau kaip 76 tūkst. km) ir miškai (33 proc. šalies teritorijos). Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, minėtini 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų (apima 7,5 proc. šalies teritorijos), 254 valstybiniai draustiniai ir 101 savivaldybės draustinis, 410 gamtos paveldo objektai. Į šį saugomų teritorijų tinklą patenka ir daug etnokultūros paveldo objektų.

Kaimo turizmas kaip ūkio šaka susideda iš transporto, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir kitų paslaugų. Kaimo turizmo plėtojimas mažina nedarbą, sudaro palankias sąlygas kaimo gyventojams rūpintis savo šeimos ateitimi, skatina žmonių tarpusavio bendravimą, supratimą, nuolatinį tobulėjimą ir kaimo gyventojų socialinį aktyvumą. Kaimo turizmas - veiksminga priemonė norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtos grožį.

Kaimo turizmas siejamas su antru mūsų kaimo alsavimu, jo kultūros, ekonomikos, infrastruktūros ir socialinės veiklos vystymusi. Tai viena iš svarbiausių ir funkcionaliausių Lietuvos kaimo plėtros ir ūkininkavimo alternatyvų.

Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai

Norint statyti kaimo turizmo namelius, pirteles ar poilsio mini namelius (iki 20 kv.m) žemės ūkio paskirties sklype, reikalingas ūkininko pažymėjimas. Bet kokius kapitalius statinius norint statyti ir prijungti prie komunikacijų - reikalingas Statybos leidimas. Tam žemės ūkio paskirtyje daromas Ūkininko sodybos Plėtros projektas.

Kai turėsite ūkininko pažymėjimą, turite kreiptis į teritorijų planavimo specialistus, užsakyti kaimo plėtros projektą kaimo turizmo sodybai. Kai turėsite parengtą kaimo plėtros projektą, galėsite nagrinėti galimybę statyti norimus poilsio namukus.

Kaimo turizmo verslą reglamentuojančios sąvokos:

• Kaimo turizmo paslauga - ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas.
• Kambarys (numeris) - apgyvendinimui skirtame pastate įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma kaip nedaloma visuma.
• Kulinarinis paveldas - maisto gaminimas ir pateikimas, naudojant tradicinius receptus ir tradicines maisto gamybos technologijas.
• Maisto tvarkymas - bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.

Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai:

• Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.
• Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių).
• Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose.
• Kai paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, jis turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaimo turizmui naudojamo individualaus gyvenamojo namo aplinka ir svečių apgyvendinimui skirtos patalpos turi būti švarios, tvarkingos, saugios bei nuolat prižiūrimos. Kai paslaugai teikti naudojama visa sodyba, tai jos aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas turi formuoti vientisą, savitą ir funkcionalų darinį.

Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai, pagal poreikius pritaikyti kaimo turizmo veiklai, savo forma ir tūriu, puošyba turi išlaikyti tradiciškai vieningą stilių ir sudaryti nuo 3 iki 6 pastatų grupę. Kaimo turizmo sodybos interjeras turi būti suformuotas išlaikant vientisą natūralių medžiagų ir tradicinių spalvų derinį.

Kaimo turizmo sodybos veikloje gali būti pristatoma vietovės gyvoji tradicija, sodybos svečiams pateikiant: kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius, molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan. indus; vietinių amatų (audimo, mezgimo, drožybos, pynimo, kalvystės, puodininkystės, keramikos, bitininkystės ir pan.) gaminius ir veiklas.

Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.

Teikiant aktyvaus poilsio pramogas, kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje.

Kaimo Turizmo Konkurencingumas ir Plėtros Veiksniai

Šiuo metu visame pasaulyje vyksta postindustrializacijos, globalizacijos, integracijos procesai, kuris kontekste formuojasi ir kaimo turizmo verslas. Kaimo turizmas ir jo plėtra yra labai pastebimas ir svarbus ūkio gyvavimo reiškinys. Analizuojant kaimo turizmo konkurencingumo ir plėtros procesą labai svarbu pabrėžti svarbų ekonominės plėtros vaidmenį, kadangi ji yra svarbiausia kaimo turizmo plėtros sudedamoji dalis.

Optimalią galimybę kaimo turizmo plėtojimui bei jo ekonominiam pranašumui suteikia technologijos ir žinių bazės sintezė per bendravimo ryšius. Kaimo turizmo infrastruktūros bazė yra integralus naujos globalinės regionalizacijos teorijos komponentas. Todėl šalys turi ne tik prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos, bet būti aktyvios, vykdant savo plėtros politiką ir stiprinant bei diversifikuojant savo ekonominę bazę.

Šiuos veiksnius galima analizuoti nacionaliniame, regioniniame ir vietiniame lygmenyje. Be to, konkurencingumą ir plėtrą skatinantys veiksniai skirstomi pagal atskirus aspektus, kurie apjungti į vieną visumą sudaro vientisą ir kryptingą veiklos plėtojimą.

Analizuojant kaimo turizmo konkurencingumą bei plėtrą galima remtis M. Porterio „Deimanto“ modeliu. M. Porteris išskiria šiuos pagrindinius konkurencingumo išteklius: kvalifikuotą darbo jėgą, gamtinius išteklius, finansinius išteklius, infrastruktūrą. Nuo produktyvaus jų panaudojimo priklauso kaimo turizmo konkurencingumas ir plėtra. Šiuos veiksnius. Dėl veiksnių įtakos vienas kitam modelis veikia kaip sistema.

Siekiant išanalizuoti M. Porterio modelio taikymą vertinant kaimo turizmo konkurencingumą bei plėtrą, tikslinga aptarti kiekvieną veiksnį atskirai:

1. Veiksnių sąlygos - tai materialiniai ir nematerialiniai veiksniai, formuojantys kaimo turizmo konkurencinius pranašumus.
2. Paklausos sąlygos - tai kaimo turizmo paklausos didėjimo tempai ir struktūra, diferenciacija pagal produktus, vartotojų reiklumai kainai ir kokybei.
3. Giminingos pramonės šakos - M. Porteris pabrėžia, kad konkurencingumui didelę įtaką turi ne tik atskiros įmonės, bet viena kitą pramonės šakos, vietos tiekėjai, mokslo institucijos ir kitos organizacijos sistemą. Šią sistemą M. Porter pavadino klasteriu.
4. Įmonių strategija, struktūra ir konkurencija - M. Porterio nuomone, šis veiksnys lemia, ar toks kaimo turizmo verslas konkurencinio pranašumo neįgis.

Į bendrą „Deimanto“ sistemą M. Porteris įtraukė atsitiktinius įvykius ir vyriausybę, kurie gali sustiprinti arba susilpninti konkurencinius pranašumus. Autorius pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti kaimo turizmo konkurencingumą, svarbu išvengti grėsmių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Kaimo Turizmo Sodybų Teikiamos Paslaugos

Kaimo turizmo sodybos siūlo įvairias paslaugas, pritaikytas skirtingiems poreikiams. Šeimos poilsis už miesto ribų - tai ne tik ramus atsipūtimas, bet ir gausybė nuotykių visiems kartu. Kaimo turizmo sodybos, tai vieta, kurioje tėvai ir vaikai gali atrasti bendrų užsiėmimų gryname ore, kurių nesiūlo joks televizorius ar kompiuteris. Grynas oras, fizinis aktyvumas ir buvimas drauge sustiprina šeimos ryšius bei kuria nepamirštamus prisiminimus.

Daugelis kaimo turizmo sodybų įsikūrusios prie ežerų, upių ar turi nuosavus tvenkinius, tad vandens pramogos - vienas didžiausių traukos objektų šeimai. Žvejyba - tai pramoga, kuriai dažnai neatsispiria tiek tėčiai su vaikais, tiek mamos. Be žvejybos, vandens pramogų sodyboje gali būti ir daugiau: maudynės ežere ar upėje, irklavimas valtimi ar pasiplaukiojimas baidare - visa tai dažnai įskaičiuota į sodybos pasiūlymus arba lengvai suorganizuojama vietoje.

Aktyvus laisvalaikis gamtoje - puikus būdas ir pramogauti, ir stiprinti sveikatą visai šeimai. Pėsčiųjų žygiai po apylinkes gali būti pritaikyti pagal vaikų amžių. Kitas variantas - dviračių žygiai. Jei sodyboje yra dviračių nuomos paslauga arba pasiėmėte savo dviračius, tai fantastiška pramoga visiems. Dviračiais galima apvažiuoti ežerą, nuvykti iki netolimos kaimynystės, aplankyti kelis kaimus.

Judrūs žaidimai lauke - neišsemiama pramogų visai šeimai kategorija. Kaimo sodyboje tam paprastai netrūksta erdvės: didelis kiemas, pieva ar sporto aikštelė kviečia išbandyti jėgas įvairiuose žaidimuose. Klasika tapę komandų žaidimai, kaip krepšinis, futbolas ar tinklinis, gali virsti smagia šeimos varžybų tradicija. Pasiskirstykite komandomis ir suorganizuokite draugišką turnyrą.

Ypatinga kaimiško poilsio dalis - vakaro laužas. Ugnies šviesa ir šiluma, traškantys malkų garsai sukuria magišką atmosferą, kuri suartina visus šeimos narius. Laužo kūrenimas - ir pramoga, ir pamoka apie atsakomybę su ugnimi. Šeima gali kartu išsikepti dešrelių, šašlykų ar daržovių - juk viskas lauke skoniu dvigubai geriau.

Poilsis kaimo sodyboje atveria duris ne tik pramogoms, bet ir naujoms žinioms bei potyriams. Pavyzdžiui, vienas smagiausių užsiėmimų - grybavimas ir uogavimas. Jei atostogaujate vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, būtinai su visa šeima išeikite į mišką rinkti gėrybių. Kitas edukacinis aspektas - ūkio gyvūnai ir kaimo darbai. Kai kurios kaimo turizmo sodybos yra tikri ūkeliai, kuriuose auginamos vištos, ožkos, karvės ar arkliai.

Apgyvendinimo paslaugos sodybose yra teikiamos ir jos bus teikiamos ir Kalėdų, Naujųjų metų metu, priimsime po vieną šeimą į namelį.

Pirties mėgėjams galime pasiūlyti kubilą ir 3 tradicines garo pirtis. Svečių patogumui virš pirtelių įrengtos miegamos vietos. Pageidaujantys aktyvaus poilsio gali pažaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, pasivažinėti keturračiais motociklais, pažvejoti tvenkinyje, paplaukioti vandens dviračiu, pajodinėti sportiniais žirgais.

Kaimo turizmo sodybos gali tapti dar patrauklesnės turistams, pristatydamos dvaro infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas, pasidalindamos turima patirtimi bendraujant su turizmo atstovais, diskutuodamos apie turizmo tendencijas, išklausydamos pasiūlymus, ką galima keisti ar tobulinti, kad taptume dar populiaresni.

Apibendrinant, laikas, praleistas kaimo turizmo sodyboje su šeima, - tai investicija į stipresnius tarpusavio santykius, sveikesnį gyvenimo būdą ir neišdildomus prisiminimus.

Kaimo turizmo sodybos Lietuvoje

Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas Lietuvoje

tags: #ar #gydykla #gali #buti #irengiama #kaimo