Kam atitenka mirusiojo turtas: paveldėjimo teisės ir įstatymai Lietuvoje

Mirus artimam žmogui, kyla klausimų dėl palikimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje tvarkomi paveldėjimo klausimai, kokie įstatymai ir principai galioja, ir kas turi teisę į mirusiojo turtą.

Palikimo priėmimas ir terminai

Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą. Šiems veiksmams atlikti įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos.

Abu palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai, alternatyvus, nė vienas iš jų nėra prioritetinis ir įpėdinis yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu palikimą priimti, visgi rekomenduočiau palikimą priimti būtent kreipiantis į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, tokiu būdu išvengiant teisminių procesų, papildomų išlaidų. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas.

Palikimo priėmimas su turto apyrašu

Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo (pagal įstatymą ar testamentą), už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Kitas svarbus aspektas, kai įpėdinis palikimą priima kreipdamasis į notarą, įpėdiniui reikėtų žinoti, kad palikimas gali būti priimamas su palikėjo turto apyrašu arba be jo ir jau pareiškimo pateikimo notarui metu apsispręsti, su apyrašu ar be jo. įpėdinis priima palikimą.

Tai itin svarbu, jei palikėjas turėjo skolų, nes už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, o įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ir įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos. Notaras gali išduoti įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo tik tuo atveju, jeigu įpėdinis pateikia notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl jei įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir notarui pateikia šį faktą nustatantį teismo sprendimą, vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo negali būti išduotas.

Praleistas palikimo priėmimo terminas

Jei įpėdinis praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, praleidus įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui, be teisminių procesų faktiškai nebūtų galima įgyvendinti paveldėjimo teisės. Taigi, praleidus terminą palikimui priimti, įpėdinis turėtų kreiptis į teismą: 1) dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo; arba 2) su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Terminas paprastai atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir objektyvios, t.y. nepriklausančios nuo įpėdinio valios (teismų praktikoje tokios priežastys kaip teisinių žinių neturėjimas, nežinojimas apie tokį terminą, taip pat įpėdinio gyvenimas užsienyje, nepripažįstama svarbiomis priežastimis). Faktinis paveldimo turto valdymas reiškia, kad asmuo turtu rūpinasi, moka mokesčius, juo naudojasi ir valdo savo nuožiūra.

Jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu terminas palikimui priimti nebūtų atnaujintas arba teismas nenustatytų fakto, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu, tai tokiu atveju laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.

Paveldėjimo pagrindai

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu.

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.

Įpėdiniai pagal įstatymą

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės, kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, arba jie atsisakė palikimo, arba nepriėmė jo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, arba neturi teisės paveldėti (pavyzdžiui, tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę). Nesant įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą palikėjo turtą paveldi Lietuvos valstybė.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1. pirmos eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai);
2. antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai;
3. trečios eilės - palikėjo seneliai, proanūkiai;
4. ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
5. penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės - palikėjo pusbroliai ir pusseserės.

Tai yra baigtinis sąrašas įpėdinių, susijusių ir jis negali būti plečiamas, įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių sąrašą.

Sutuoktinių paveldėjimo teisės

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis nepatenka nė į vieną iš pirmiau minėtų įpėdinių eilių, tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę paveldėti pagal įstatymą ir įstatymų leidėjas sutuoktinių paveldėjimo teisinių santykių reguliavimą išskiria atskirai ir tai reglamentuoja kiti CK straipsniai.

Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais), arba su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir anūkais), jei tokių yra. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Įstatyme įtvirtinti atvejai, kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką; 2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija); 3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Nepilnamečių paveldėjimo teisės

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus.

Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.

Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai. Tačiau Civiliniame kodekse (CK 3.244 straipsnio 3 dalyje) yra nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas (CK 3.244 str. 3 d.). Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis (turima omenyje tai, kad priėmus palikimą, įvyksta ne tik turto, bet ir palikėjo įsipareigojimų, skolų perėjimas įpėdiniui), ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu turtinių teisių srityje, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra būtina sąlyga globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (teismų praktika tokia).

Įpėdiniai pagal testamentą

Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo. Paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti: 1) fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; 2) juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

Kalbant apie testamentinius įpėdinius, testatorius turi teisę ne tik paskirti asmenį (-is) savo turto paveldėtojais, bet ir atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių tai įtvirtindamas testamente.

Testamento ginčijimas

Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti testamentą, taip pat išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Dažniausiai pasitaikančių ginčo atvejų, kai ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų. Nebūtinas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Įpėdinių pagrįstos abejonės dėl veiksnumo gali būti pakankamas pagrindas.

Turto dalijimas tarp įpėdinių

Jei testamentiniam įpėdiniui paskirta tik dalis palikimo, testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė. Testamentinis įpėdinis paveldi tik tiek, kiek paskirta testamentu.

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.

Privalomoji palikimo dalis

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko. Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.

Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą:

tags: #ar #globejui #priklauso #mirusiojo #turtas