Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių planuoja iškylas gamtoje, kur neatsiejama dalis yra laužas. Tačiau svarbu žinoti, ar visur ir visada galima legaliai kurti laužą, ypač privačioje valdoje. Šiame straipsnyje aptarsime laužų kūrimo reikalavimus ir apribojimus Lietuvoje, atsižvelgdami į priešgaisrinę saugą ir aplinkosaugos aspektus.
Pirmiausia, svarbu paminėti, kad laužų kūrimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, Lankymosi miške taisykles ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles.
Pagal Lankymosi miške taisykles, fiziniams asmenims leidžiama miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą.
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 m nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta.
Taigi, ar galima kurti laužą privačioje valdoje? Atsakymas priklauso nuo kelių faktorių:
- Ar tai miškas, ar ne miškas.
- Ar vietos savivaldos teisės aktai leidžia kurti laužus.
- Ar laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Vilniaus savivaldybės teigimu, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Taip pat svarbu paminėti, kad patiems žmonėms savavališkai įsirengti laužavietės negalima, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai.
Jei vis dėlto nusprendėte kurti laužą savo privačioje valdoje, privalote užtikrinti priešgaisrinę saugą:
- Laužavietę apkaskite.
- Šalia turėkite vandens arba smėlio.
- Nuolat prižiūrėkite laužą.
- Baigę kūrenti, užpilkite laužą vandeniu arba žemėmis, kol visiškai nustos rusenti.
Primename, kad už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
Kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti.
Apibendrinant, prieš kurdami laužą savo privačioje valdoje, įsitikinkite, kad tai leidžiama pagal vietos savivaldos teisės aktus, ir griežtai laikykitės priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip apsaugosite save, savo turtą ir aplinką nuo gaisro.
Jei planuojate iškylą gamtoje, pasidomėkite, kur yra įrengtos specialios laužavietės ir stovyklavietės. Lietuvoje yra nemažai tokių vietų, kur galite legaliai ir saugiai mėgautis laužo teikiamais malonumais.
Štai keletas populiarių stovyklaviečių Lietuvoje:
| Stovyklavietė | Vieta | Ypatybės |
|---|---|---|
| Poilsiavietė prie Tauragnų ežero | Aukštaitijos nacionalinis parkas, Utenos rajonas | Giliausias ežeras Lietuvoje |
| Jonėnų stovyklavietės (I, II, III) | Asvejos regioninis parkas, Molėtų rajonas | Prie Asvejos ežero, skirtingas talpumas |
| Purviniškių stovyklavietė | Asvejos regioninis parkas, Švenčionių rajonas | Prie Baluošų ežero, didelė teritorija |
| Stovyklavietė prie Platelių ežero | Žemaitijos nacionalinis parkas | Laužavietės, lauko baldai, vietos palapinėms |
| Stovyklavietė "Lelijos" | Metelių regioninis parkas, Lazdijų rajonas | Prie Dusios ežero, nuomojama valtis, šašlykinės |
Taip pat, plaukiojant savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, privaloma laikytis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.
Svarbu prisiminti ir saugaus elgesio ant ledo taisykles. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
Pastebėję skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe.
Rekomenduojama turėti lazdą (peikeną) ir ja tikrinti ledo stiprumą. Įlūžus ledui, nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas. Bandykite „užplaukti“ ant ledo laikydamiesi vandens paviršiuje ir artėdami prie tvirtesnio ledo. Užsiropštę ant ledo, kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį, ridenkitės arba šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Pastebėję įlūžusį ir skęstantį žmogų, įvertinkite situaciją, nebėkite prie eketės - toje vietoje ledas yra plonesnis. Nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Jeigu įmanoma, bandykite nuo kranto ar tilto ištiesti ar mesti skęstančiajam pagalbinę priemonę, į kurią jis galėtų įsikibti. Ištraukę skęstantįjį į krantą, patikrinkite jo kvėpavimą ir pulsą, prireikus pradėkite gaivinti. Jei yra galimybė, nugabenkite jį į šiltą patalpą, nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite apklotais, antklode.
Čiuožyklą ant vandens telkinio ledo eksploatuojantis ar renginius ant užšalusių vandens telkinių organizuojantis subjektas privalo užtikrinti žmonių saugumą.
