Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą pagal mirtingumą, ypač tarp darbingo amžiaus žmonių (45-64 metų). Per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu išaugo daugiau kaip 2,3 karto. Nors Lietuva deklaruoja siekį iki 2030 m. sumažinti mirtingumą nuo vėžio, situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Profesorės teigimu, visų pirma - sveika gyvensena ir subalansuota dieta smarkiai sumažina bet kokio vėžio riziką. Be to, dėl krūties vėžio prevenciškai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m., ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama prevencinių patikrų metu. Deja, bet tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe naudojasi.
Kaip gydyti 1 (I) stadijos krūties vėžį: viskas, ką reikia žinoti
Krūties vėžio prevencijos programų atnaujinimo svarba
Europos ekspertai siūlo ankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, o moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Europos ekspertai taip pat siūlo sudaryti moterims galimybę išsitirti dėl paveldimo krūties vėžio rizikos, taikyti mamografus su tomosinteze, automatinį krūtų ultragarso tyrimą.
Anot ekspertų, prevencinių programų rekomendacijos turi būti lanksčios ir nuolat atnaujinamos. Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad nevienodai vėžiu serga ir skirtingų Lietuvos vietovių moterys. 2017 m. didžiausias sergamumas krūties vėžiu buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse.
Statistika ir išgyvenamumas
„Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumo vidurkis - apie 77 proc. Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga“, - sako prof. S.
Sergamumas krūties vėžiu didėja po 2 proc. Lietuvoje ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų krūties vėžio atvejų, o 50-69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. 2017 m. duomenimis, penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 79 proc. 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. Daugiau kaip 90 proc.
Štai statistika apie sergamumą ir išgyvenamumą 2017 metais:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Sergamumas krūties vėžiu | Didėja po 2% |
| Ankstyvos stadijos diagnozė | 74% visų atvejų |
| Ankstyvos stadijos diagnozė (50-69 metų moterys) | 30% |
| Penkerių metų išgyvenamumas | 79% |
| Sergančių moterų skaičius | 16,5 tūkst. |
Sisteminės problemos ir sprendimai
„Lietuvoje vis dar neveikia sisteminiai instrumentai, tokie kaip asmeniškai siunčiami priminimai prevenciškai pasitikrinti sveikatą, dalyvauti ankstyvosios vėžio diagnostikos programose. Menki yra ir asmenų sveikatos raštingumo įgūdžiai - jie ne tik nežino savo artimųjų ligų istorijos, bet dažnai neįsigilina į savo būkles, jaučiamus simptomus, aktyviai neieško pakitusios savijautos priežasčių.
POLA vadovė teigia, kad tuo metu, kai valstybė vėluoja priimti sprendimus, savivaldybėse matome puikių lyderystės pavyzdžių. „Vienas iš svarbių onkologinės pagalbos teikimo sėkmės komponentų yra tiksli informacija apie sergamumo vėžiu, mirtingumo bei pacientų išgyvenamumo rodiklius. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų duomenų kaupimas ir nuasmenintų duomenų panaudojimas yra būtina sąlyga sėkmingai įgyvendinti kovos su vėžiu planą“, - įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, Onkologijos instituto vadovė prof.
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento vadovas dr. Alvydas Česas teigia, kad Lietuvoje prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrina tik 53 proc. moterų, kurios turi pasitikrinti, ES vidurkis - 65 procentai. „Turime daug skaitmeninių įrankių, kurie galėtų padėti, bet jie nėra gerai koordinuojami. Negalime tikėtis proveržio, kol neįdiegsime Registrų centro posistemės, kuri nusiųstų pasitikrinti ir tas moteris, kurios niekuo nesiskundžia,- pasiūlytų joms vietą, laiką kur galėtų pasitikrinti, - kaip yra Slovėnijoje, kai šeimos gydytojas apie kiekvieną pacientę, kuri turi pasitikrinti, gauna pranešimą ir gali automatiškai jai siųsti kvietimus. Registrų centrui pateikėme užklausą dėl tokios posistemės diegimo, tačiau atsakymo negavome“, - sako dr. A.
„Duomenys, kurie atspindi mūsų šalies onkologinę situaciją, yra neišsamūs ir netikslūs. Kiek žinoma, vėžio registras neturi atskiro finansavimo. Turbūt negalima tikėtis, kad nacionalinio lygmens sprendimams būtina statistika bus sukurta nemokamai. Ne kartą buvo diskutuota apie ESPBI posistemės, skirtos vėžio statistikai, sukūrimą, o tam reikalingas valstybės dėmesys ir resursai“, - pastebi prof. E.
Pasak gydytojos, dalis žmonių programose nedalyvauja, nes neturi kuo nuvykti į didesnius miestus, bijo palikti namus. „Šiais laikais, kai paprasti ir trumpai trunkantys tyrimai gali aptikti riziką susirgti vėžiu, kiekviena mirtis nuo vėžio yra perteklinė - kas savaitę palaidojame po 4 moteris nuo vėžio, kuris galėjo neišsivystyti. Todėl 2022 m. šeimos gydytojų profesinė sąjunga pradėjo iniciatyvą „Būk savo sveikatos dirigentas“, - sako J.
tags: #ar #galima #paankstinti #gyvenamosios #vietos #deklaracija