Grindinio šildymo įrengimas bute: leidimai, ypatumai ir alternatyvos

Gyvenate daugiabutyje, bet šildymo sezono metu radiatoriai kambarius įšildo nepakankamai? Vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį namuose šąlate, nes centrinis šildymas per vėlai arba per greitai atjungiamas? Kasmet šildymo kainoms kopiant į aukštumas, vis daugiau gyventojų, turinčių būstą daugiaaukščiuose, ieško centrinio šildymo alternatyvų. Daugelis svarsto apie galimybę įsirengti grindų šildymą, tačiau kyla klausimų dėl leidimų, įrengimo ypatumų ir galimų pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su grindų šildymo įrengimu bute.

Visgi, priešingai negu grindinio šildymo įrengimas naujos statybos name, grindinis šildymas bute yra gana sudėtingas sprendimas, reikalaujantis žinių ir tinkamo pasirinkimo.

Grindinio šildymo privalumai ir veikimo principas

Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.

Įsirengus grindinį šildymą patalpose, pasiekiamos labai geros komforto sąlygos: prie grindų temperatūra aukštesnė, o galvos lygyje - žemesnė. Dėl to patalpoje gaunamas nedidelis temperatūrų perkrytis pagal patalpos aukštį, kuris beveik atitinka teorinę laus temperatūrinio komforto sąvoką. Paminėtas temperatūrų pasiskirstymas patalpoje pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai-techniniai skaičiavimai ir grindinio šildymo projektas, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų vykdymo technologijos.

Temperatūra ir atstumas tarp vamzdelių - tai du pagrindiniai parametrai, apsprendžiantys grindų paviršiaus temperatūrą ir grindų įšilimo tolygumą. Vandens temperatūra vamzdeliuose gali svyruoti 35-55°C ribose, atstumas tarp vamzdelių - 10-30 cm ribose.

Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Tokiu būdu išvengiama šalto oro srovių, krintančių nuo įstiklintų paviršių. Neįrengus tokio ruožo, galimi nemalonūs pojūčiai, jausis šalto oro srovės prie grindų.

Betono sluoksnis ir plastifikatoriai

Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Jei sluoksnis bus per plonas, vamzdelių paklojimo vietose betonas perkais: susidarys “karšti” ruožai grindų paviršiuje. Jei betono sluoksnis per storas - daug šilumos akumuliuos betono masė, didės energijos sąnaudos, bus sudėtinga valdyti grindų darbo temperatūrinį režimą.

Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio - apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę.

Šilumos izoliacija

Kaip minėjome, įšilusi betono masė sušildo patalpos orą, tačiau dalis šilumos gali patekti į apačioje esančią patalpą. Tai daugeliu atvejų yra nepageidautina, todėl grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio klojama šilumos izoliacija. Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad būtų sumažintas šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą.

Temperatūrinės siūlės

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Taip pat besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles.

Grindų danga

Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Praktiškai grindų dangai galima naudoti visas medžiagas, kurioms dangos gamintojas suteikia specialų ženklą nurodantį, kad danga tinkama taikyti šildomoms grindims. Tai reikia įvertinti jau atliekant šiluminį-techninį šildomų grindų skaičiavimą.

Geriausiai šilumą praleidžia didelį tankį turinčios dangos medžiagos: plytelės, marmuras, akmuo. Šilumos atidavimą mažina įvairios kiliminės dangos. Atskira tema yra medinė grindų danga.

Projektavimas ir montavimas

Projektuojant grindinį šildymą nustatome eilę parametrų, tame tarpe vamzdžiais cirkuliuojančio vandens temperatūrą. Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Šią sąlyga būtina užtikrinti, net ir tuomet, kai kalbame apie buto šildymą, kada šildomos grindys įrengiamos tik vonios patalpoje ir virtuvėje.

Susipažinome su daugeliu grindinio šildymo projektavimo etapų, tačiau juos visus reikia sumontuoti, nes tik gerai įvykdžius montavimo darbus galima tikėtis efektyvaus šildymo.

Leidimas įrengti grindų šildymą bute

Ar reikalingas leidimas įrengti grindų šildymą bute? Atsakymas priklauso nuo situacijos. Daugiabučiuose visuomet reikia gauti statybos leidimą paprastajam remontui, t. y. Jums reikės parengti paprastojo remonto aprašą (statybą leidžiantis dokumentas). Jeigu butas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, tuomet grindinio šildymo negalėsite įsirengti, nes tai išbalansuotų namo šildymo sistemą sistemą.

Norint įrengti tokį šildymą bute tektų išgriauti esamas grindis, jeigu butas yra pirmame aukšte tektų dėti bent 10 cm pašiltinimo sluoksnį virš kurio būtį montuojamos šildomos grindys, kurios pareikalautų dar 10 cm.

Taigi, jei savo bute norite įsirengti grindų šildymą, pirmiausia reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar bendrijos pirmininką, informuoti apie numatomus darbus. Taip pat reikalingas paprastojo remonto aprašas ar projektas, nes šildymo prietaisų keitimas prilyginamas paprastajam statinio remontui ir turi būti suderintas su pastatą administruojančia įmone.

Prieš pradedant darbus, būtina išsiaiškinti, ar jūsų butui reikalingas leidimas ir kokie dokumentai reikalingi jam gauti. Kreipkitės į savivaldybės administraciją arba namo administratorių, kad gautumėte tikslią informaciją.

Alternatyvūs šildymo būdai

Jei grindinio šildymo įrengimas bute yra sudėtingas arba neįmanomas, galite apsvarstyti kitus šildymo būdus. Pavyzdžiui, galima įsirengti plėvelinį šildymą po laminuota grindų danga, kuris pakeltų grindų lygį tik 2 mm. Taip pat galima naudoti oro kondicionierius su šildymo funkcija arba elektrinius radiatorius.

Sausos šildomos grindys TEMPA, lyginant su betonu, pirmiausia, išsiskiria mažu svoriu - tik 18 kg/m2. Tačiau pirmauja ir kitais aspektais: tai švaresnis, paprastesnis ir greitesnis šildomų grindų įrengimo procesas. Dar vienas apsisprendimą įsirengti šildomas grindis sausuoju būdu aspektas yra plokščių storis. Tik 18 mm, todėl jūs ne tik išsaugosite patalpos aukštį, bet ir pasieksite maksimalų šildymo efektyvumą. Pasirinkus betonavimą turėsite laukti, kol betonas išdžius ir tik tada kloti grindų dangą. Montuojant sausas grindis su TEMPA plokštėmis džiūvimo terminų išvengsite. Tereikia palaukti, kol išdžius išlyginamasis mišinys, ir po 24-48 val. galėsite kloti grindų dangą.

Klimatui šylant, vasaros Lietuvoje tampa vis karštesnės. Šiandien nieko nebestebina visą mėnesį besitęsianti tropinė kaitra, todėl vėsinimo sprendimai taip pat tampa vis populiaresni. Vienas iš sprendimų - vėsinamos grindys, sienos arba lubos.

Šildomos grindys - tai ekonomiškai efektyviausias, estetiškiausias, todėl ir populiariausias šildymo būdas. Šildomų grindų įrengimas pirmajame aukšte, įprastai, problemų nesukelia, tačiau antrajame, ant medinės perdangos, gali tapti iššūkiu.

Gyvenant daugiabutyje, atjungti butą nuo centrinio namo šildymo yra problematiška. Taip pat problemų kelia ir mėginimas pratęsti šildymo sistemą - t.y. nuo radiatoriaus išvedžioti vandens pagrindu veikiantį grindinį šildymą. Kitas aspektas, kuo atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos gali būti prastas sumanymas, tai reikiamo įvado grindinio šildymo sistemai senos statybos name nebuvimas.

Jeigu tiksliau, norint įsirengti elektros pagrindu veikiantį grindinį šildymą, kaip pagrindinį šildymo sprendimą bute, reikalingas 1kWh šilumos energijos tiekimas 10m2 buto plotui. Šioms plėvelėms nereikalingas betono sluoksnis, jos gali būti klojamos iškart po jūsų norima grindų danga, į išlyginamąjį arba grindų dangos klijavimo sluoksnį. Infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo plėvelė sutaupo 20-30% mokesčių už šildymą, lyginant su kitomis alternatyviomis šildymo sistemomis.

Dėl santykinai didelių šilumos nuostolių grindinio šildymo paviršiaus temperatūra turės būti gana didelė. Jau nebus labai didelio komforto. Gali būti taip, kad atsigulus miegoti, kai nosis bus netoli grindų - ar nebus per karšta nuo grindų spinduliuojamos šilumos - ar bus galima pakęsti ir normaliai miegoti?

Šilumos siurblys oras-vanduo kainuoja apie 5000-6000 (su boileriu) eur. Na, o grindinis šildymas visada buvo gerokai brangesnis už radiatorinį. Tarp kitko - dujinis katilas ir grindinis šildymas taip pat kuo puikiausiai derinasi. Turite pasidomėti dujų bendrovėje, kiek kainuotų Jums pasidaryti dujų įvadą bute. Po to dujinis katilas gali kainuoti apie 1500-2000 (su boileriu) eur.

Jei namas gana "šaltas", tai jo šilumos nuostoliai bus gana dideli. Dar klausimas - ar butas yra galinis, ar vidurinis? Nuo to irgi priklauso šilumos nuostoliai.

Dar momentas - kiek bus galima pakelti grindų lygį? Šiaip, normaliai, minimaliai po grindinio šildymo vamzdeliais turėtų būti bent 3 cm storio šilumos izoliacija (polistirolo), o šiais laikais geriau - daugiau. Nes juk norėtumėte, kad kuo mažesnė šilumos dalis patektų į apatinio kaimyno lubas ir kuo didesnė - jums į patalpas? Parketo storis maksimalus leistinas iki 12-14 mm, kitaip vėl gaunasi problemos su šildymo galia.

Prieš įrengiant grindų šildymą, būtina atlikti šiluminius-techninius skaičiavimus ir parengti projektą. Svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas: šilumos izoliaciją, betoną su plastifikatoriais, grindų dangą. Būtina įrengti temperatūrines siūles, kad būtų išvengta betono plėtimosi sukeltų problemų. Jei butas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, grindinio šildymo įrengimas gali būti neįmanomas. Prieš pradedant darbus, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas ir kokie dokumentai reikalingi jam gauti.

Grindų šildymo įrengimo kaštai

Grindų šildymo įrengimo kaina priklauso nuo įvairių faktorių: ploto, naudojamų medžiagų, montavimo sudėtingumo. Orientacinė kaina 33 kv.m butui gali svyruoti nuo [kaina] iki [kaina] eurų.

Grindų šildymo sistemos palyginimas su kitomis šildymo sistemomis

Šioje lentelėje palyginsime grindų šildymo sistemą su radiatoriniu šildymu ir šilumos siurbliu oras-vanduo:

Svarbu atsiminti:

• Prieš įrengiant grindų šildymą, būtina atlikti šiluminius-techninius skaičiavimus ir parengti projektą.
• Svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas: šilumos izoliaciją, betoną su plastifikatoriais, grindų dangą.
• Būtina įrengti temperatūrines siūles, kad būtų išvengta betono plėtimosi sukeltų problemų.
• Jei butas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, grindinio šildymo įrengimas gali būti neįmanomas.
• Prieš pradedant darbus, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas ir kokie dokumentai reikalingi jam gauti.

Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.

Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

Oro kondicionieriai kaip šildymo alternatyva

Nors oro kondicionieriai butuose turi daug privalumų, jų įrengimas reikalauja leidimų. Oro kondicionieriai - tai ŠVOK sistemos prietaisai, kurie yra skirti oro šildymui, vėsinimui ir kondicionavimui.

Oro kondicionierių naudojimas butuose gali suteikti daug naudos:

• Patalpos vėsinimas: Karštomis vasaros dienomis oro kondicionierius - tikra atgaiva.
• Patalpos šildymas: Oro kondicionierių galima naudoti ir patalpos šildymui, jeigu jis gali veikti kaip šilumos siurblys, tai yra, paimti šiluminę energiją iš lauko oro ir perkelti ją į patalpą.
• Oro valymas: Oro kondicionieriuje oras, prieš išleidžiamas į patalpą, pereina per filtrus. Šie filtrai sulaiko kietąsias daleles, žiedadulkes, alergenus ir kitus nešvarumus.
• Drėgmės kontrolė: Oro kondicionierius ne tik vėsina ir šildo - jis taip pat kontroliuoja drėgmę.
• Energijos vartojimo efektyvumas: Šiandieniniai oro kondicionieriai skiriasi nuo ankstesnių kartų, nes juose naudojami nauji šaltnešiai (R32) ir inverteriniai varikliai.

Renkantis oro kondicionierių butui, reikia atsižvelgti į patalpos tipą, lubų aukštį, langų ir durų skaičių bei kitus aspektus. Oro kondicionieriai bute įrengiami atsižvelgiant į technines galimybes. Paprastai įrenginys montuojamas ant daugiabučio namo sienos arba balkone.

Kadangi daugiabutis yra bendrijos nuosavybė, norint įsirengti stacionarius oro kondicionierius arba šilumos siurblius reikia leidimo. Kitų butų savininkų sutikimas yra būtinas.

Populiariausi oro kondicionierių gamintojai: Daikin Mitsubishi Electric Fuji

Įsirengiant oro kondicionierių bute daugeliui kyla klausimas - ar reikia gauti savivaldybės leidimą? Atsakymas priklauso nuo to, kur ir kaip montuojamas lauko blokas. Standartinis split-kondicionierius turi vidaus ir išorinį bloką. Vidaus blokas sumontuojamas patalpoje ir nedaro poveikio pastato išorei, todėl čia leidimas nereikalingas. Kitas klausimas - lauko bloko montavimas.

Jei oro kondicionierius tvirtinamas ant daugiabučio fasado, keičiama bendroji išvaizda ir dažnai tenka laikytis montavimo taisyklių bei gauti specialius leidimus. Įprasta daugiabučio namo išorinė siena yra bendrojo naudojimo dalis, todėl bet koks ant jos montuojamas įrenginys priskiriamas fasado pakeitimui.

Valstybinė statybos inspekcija nurodo, kad mieste esantį daugiabutį galima vadinti saugoma aplinka, tad bet koks lauko bloko kabinimas ant išorinės sienos ar šlaitinio stogo visada priskiriamas keitimui (leidimas privalomas). Statybos inspekcija primena, kad daugiabutyje mieste atliekant net paprastąjį remontą - tokių kaip kondicionieriaus lauko bloko montavimas - privaloma pagal STR reikalavimus parengti paprasto remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Jei blokas pritvirtinamas prie išorinės sienos ar šlaitinio stogo, keičiama pastato išvaizda ir gavus visuotinio susirinkimo pritarimą reikia vykti į savivaldybę dėl SLD. Tačiau net ir šiuo atveju daroma išlyga: lauko blokas pritvirtintas prie bendrojo naudojimo sienos, todėl būtinas daugiabučio gyventojų sutikimas (bent 51 % balsų). Net jei savivaldybės leidimo nereikia (pvz. užmiestyje arba ant stogo, nekeičiant fasado), draudžiama savarankiškai montuoti ant bendro naudojimo sienos be kaimynų pritarimo.

Lauko blokas neturi būti tiesioginių saulės spindulių paveiktoje vietoje, todėl jį geriausia montuoti šešėlyje. Taip pat svarbu atitinkamas elektros įvadas ir drenažas kondensatui (lašinimo vamzdis į lietaus sistemą ar žemę).

Kai montuojamas monoblokinis kondicionierius įstiklintame balkone, situacija paprastėja: toks blokas statomas ant balkono grindų ir nepritvirtinamas prie išorės sienos. Valstybinė statybų inspekcija paaiškino, kad toks montavimas nelaikomas fasado keitimu, todėl leidimo prašyti nereikia.

Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, nuo 2018 m. iki 2022 m. kondicionierių įrengta daugiau nei dukart - iš maždaug 10 tūkst. iki virš 25 tūkst. būstų. Kadangi 60 % naujų statybų projektų numato kondicionierių įrangą, kasmet montuojamų įrenginių skaičius tik auga.

tags: #ar #galima #legalizuoti #grindini #sildyma #bute