Žemės nuoma Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymų, kurie nustato nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima išnuomoti įkeistą žemės sklypą, kokie reikalavimai taikomi žemės nuomos sutarčiai ir kokie apribojimai galioja nuomininkui.
Žemės nuomos sutartis
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais bei pajamomis. Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Kai žemė išnuomojama kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja, sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės nuomos sutartyje numatytos sąlygos naudoti išsinuomotą žemę neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, visuomenės ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų interesams.
Pagrindiniai žemės nuomos sutarties elementai:
- Žemės nuomos terminas
- Žemės naudojimo sąlygos
- Užmokestis už žemės nuomą
Žemės nuomininko teisės ir pareigos
Žemės nuomininkas privalo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų. Žemės nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą, įgyja teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta sutartyje, subnuomoti negalima.
Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.
„Sėkmės receptai“: Kaip sudaužyti mitus apie žemės ūkio (ne)tvarumą?
Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus savininkui
Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui.
Žemės nuomos sutarties nutraukimas
Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta 23, 24 ir 25 straipsniuose numatytais atvejais.
Žemės įsigijimo apribojimai
Šių metų sausio 28 dieną buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kuris nustatė, kas gali įsigyti žemę, kiek jos įsigyti ir kokiais būdais tai atlikti. Fizinis asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Tokie asmenys žemės gali įsigyti net iki 300 hektarų! Visi kiti fiziniai asmenys - tik iki trijų hektarų. Juridiniai asmenys žemės ūkio paskirties žemės gali įsigyti, jeigu per pastaruosius 2 metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų jis gauna iš žemės ūkio veiklos.
Įstatymas nustatė pirkėjų pirmumo teisę. Pardavėjas apie ketinimą parduoti žemės sklypą turi paskelbti vietos laikraštyje, nurodydamas žemės sklypo kainą, plotą, adresą, kadastro numerį ir kt.
Aptartas įstatymas nepadarė išimčių dovanojimo sutarčiai, todėl padovanoti neūkininkaujančiam sūnui daugiau kaip tris hektarus tėvas negalės. Nors paveldėti po tėvo mirties sūnus galės bet kokį žemės sklypą.
| Asmens tipas | Reikalavimai | Maksimalus plotas |
|---|---|---|
| Fizinis asmuo (ūkininkas) | Ūkininko ūkis arba pasirengimo ūkininkauti pažymėjimas | Iki 300 hektarų |
| Fizinis asmuo (ne ūkininkas) | - | Iki 3 hektarų |
| Juridinis asmuo | Ne mažiau kaip 50% pajamų iš žemės ūkio veiklos per pastaruosius 2 metus | Nėra apribojimų |