Šiame straipsnyje aptarsime laikino kelio įrengimo iki sklypo reikalavimus, žemės savininkų teises ir pareigas, kompensacijų galimybes bei kitus svarbius aspektus, susijusius su statybos darbais ir sklypo naudojimu.
Planuojant statybas, vienas iš svarbiausių etapų yra laikino elektros įvado įrengimas. Šis procesas leidžia statybininkams naudotis elektra statybos darbams, užtikrinant sklandų ir efektyvų procesą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta laikinas elektros pajungimas, kokie dokumentai reikalingi ir į ką atkreipti dėmesį.
Kelias į sodybą. Šaltinis: vilnius.lt
Kelių apsaugos zonos
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona Susisiekimo ministerijos svetainėje, kur galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.
Kompensacijos už apribojimus
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos.
Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius. Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas. Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el. paštas.
Atstumai nuo sklypo ribos
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Želdinių sodinimas
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Smaragdo žalumo tujų atstumai ir sodinimo išdėstymas
Sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminės sienelės
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvoros
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
- 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Kiti svarbūs aspektai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS). Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Nacionalinė žemės tarnyba. Šaltinis: ntzemelapis.lt
Laikino elektros įvado įrengimas
Pirmieji Žingsniai: Prašymas ESO ir Techninės Sąlygos
Pageidaujant įsirengti laikiną elektros įvadą statybos poreikiams, pirmiausia reikia pateikti prašymą AB ESO (Energijos Skirstymo Operatorius) tokiam prijungimui. Tuomet AB ESO išduoda prijungimo sąlygas, pagal kurias tikėtina reikės parengti supaprastintą arba standartinės apimties projektą, priklausomai nuo situacijos.
Visas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas privalės padengti pageidaujantis asmuo, įskaitant įvadinio kabelio iki statybvietės ir laikino statybinio elektros skydo su kištukiniais lizdais įrengimą.
Pagal ESO išduotas technines sąlygas jums reikia įvesti įvadinį kabelį į spintą, o patį kabelį nusivesti iki namo ir pasilikti kažkiek ilgio, kad užtektų iki būsimo skydo namo viduje. Prie namo pasistatyti IP65 dėžutę, joje reikalingas trifazis automatas, nuotelio relė ir kelios rozetės.
Elektros darbų seka statant namą arba remontuojant butą. Eltis LT
Laikino Statybinio Elektros Skydelio Įrengimas
Jūsų atveju reikėtų įrengti bent laikiną statybinį elektros skydelį (kuriame būtų sumontuoti kištukiniai lizdai, automatiniai jungikliai, srovės nuotėkio relė) ir pakloti įvadinį elektros kabelį nuo elektros apskaitos skydo iki laikino statybinio skydelio.
Kai namą pasistatysite, tą dėžutę atjungsite ir įvesite kabelį į namo paskirstymo skydą.
Dokumentai ir Patikrinimai
Sumontuotai įrangai reikėtų atlikti izoliacijos ir apsauginio įžeminimo kontaktų varžos matavimus bei parengti matavimų protokolus, pridedant reikalingus papildomus dokumentus. Tada pasidaryti varžų matavimus (juos daro sertifikuoti elektrikai), užpildyti keletą dokumentų ir viską pateikti VEI.
Visi šie dokumentai kartu su 16,22 eurų mokėjimo pavedimu yra pateikiami Valstybinei energetikos inspekcijai pažymai apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą gauti. Jeigu situaciją suprantu teisingai, tai Jums likę tik pristatyti pažymą apie elektros tinklų tinkamumą eksploatuoti iš Valstybinės energetikos inspekcijos.
Svarbūs Aspektai
- Atestuota Įmonė: Dėl montavimo darbų, elektrinių matavimų ir reikalingų dokumentų parengimo reikėtų kreiptis į atestuotą įmonę, turinčią kvalifikuotą personalą.
- Mokėjimas Rangovui: Rekomenduočiau sutarti su rangovu, kad mokėjimas (bent galutinis) už suteiktą paslaugą būtų atliekamas tik gavus inspekcijos pažymą.
ESO Veiksmai ir Pajungimas
Tada atvažiuos iš ESO, apskaitos spintoj pastatys skaitliuką ir turėsite savo dėžutėje prie namo elektrą. O elektrą ESO pajungia paprastai iki savaitės.
Išlaidos ir Demontavimas
Taip pat prijungimo leidimo laikotarpiui pasibaigus visus sumontuotus elektros įrenginius reikės išmontuoti pageidaujančiojo asmens sąskaita.
Įvadinį kabelį ir statybinį elektros skydą galima mėginti susimontuoti ir pačiam, tačiau visus reikalingus dokumentus (įskaitant elektros įrenginių techninės būklės vertinimo aktą) privalės parengti atestuota įmonė ir pateikti AB ESO.
Laiko sąnaudos
Visi šitie reikalai sutvarkomi per 1-2 dienas.
Reikalingų Dokumentų Sąrašas
Štai dokumentų, kurių gali prireikti, sąrašas:
- Prašymas AB ESO dėl laikino prijungimo
- Supaprastintas arba standartinės apimties projektas (priklausomai nuo situacijos)
- Sumontuotos įrangos izoliacijos ir apsauginio įžeminimo kontaktų varžos matavimų protokolai
- Kiti papildomi dokumentai
- Mokėjimo pavedimas Valstybinei energetikos inspekcijai (16,22 eurų)
- Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą
Svarbios datos
Įsigalioja 1996-09-01 (1. Įstatymo 8 straipsnio antra dalis, 11 straipsnio antra dalis, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktas, 12 straipsnio antra dalis, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktas, 13 straipsnio pirma dalis įsigalioja nuo 1997 m. 2. 1996-04-10, Nr.